Mikėnų kultūra (~1600-1100 m. pr. Kr.) - ankstyvoji graikų kultūra bronzos amžiuje Graikijos žemyne ir Kretoje.

Homeras jiems apibūdinti vartojo achajų vardą, kuris minimas "Iliadoje". Mūsų vartojamas terminas kilęs iš Mikėnų - svarbios archeologinės vietovės, esančios maždaug už 90 km nuo Atėnų. Kitos svarbios mikėnų gyvenvietės yra Atėnuose, Tėbuose, Tirine ir Pilose. Homero epinės poemos "Iliada" ir "Odisėja" yra Mikėnų kilmės.

Ankstyvieji minojiečiai prekiavo, bet neužkariavo. Mikėnai prekiavo ir užkariavo.

Geografija ir laikotarpis

Mikėnų kultūra vystėsi per vėlyvąjį bronzos amžių, maždaug nuo ~1600 m. pr. Kr. iki apie 1100 m. pr. Kr. Jos centrai buvo Peloponeze, centrinėje ir pietinėje Graikijos žemyno dalyje, taip pat ji turėjo įtakos ir dalims Kretos salos. Mikėnų įtaka apėmė dideles pietinės Graikijos teritorijas, kur išsivystė miestų-valstybių tipo pilys su tvirtomis citadelėmis.

Politika, architektūra ir administracija

Mikėnų visuomenę dažnai apibūdina centralizuotos pilys arba citadelės (pavyzdžiui, Mikėnų, Tirinto, Tėbų, Pilo) su užtvaromis ir megarono tipo rūmais. Megaronas — pagrindinė karaliaus sale su židiniu — tapo vėlesnės graikų architektūros prototipu. Pilys funkcionavo kaip administraciniai ir ekonominiai centrai, kontroliuojantys žemės ūkį, amatų gamybą ir prekybą.

Valstybėje svarbų vaidmenį turėjo karinis vadovas (wanax, pavadinimas matomas Linear B tekstuose) ir hierarchinė elito sluoksnių struktūra. Palata ir administracija tvarkė atsargų kaupimą, paskirstymą ir tarptautinius ryšius.

Skripta ir raštija

Mikėnų administrija naudojo piktografinį ir vėliau silabinį raštą, žinomą kaip Linear B, kuri buvo naudojama rūmų ūkio apskaitai, inventoriui ir personalo registracijai. Linear B lentelės, iškasenos molinės, suteikė svarbios informacijos apie kalbą, administracinę struktūrą ir ekonomiką. Šį raštą XX a. viduryje iššifravo Michael Ventris ir John Chadwick, parodę, kad jis atspindi ankstyvą graikų kalbos formą.

Kultūra, menas ir amatai

Mikėnų menas pasižymėjo monumentalia architektūra, puošniais metalo dirbiniais (ypač sidabro ir aukso), keramikos gaminiais ir freskomis. Garsūs radiniai — auksiniai kaukės ir įmantrūs kapų kapai — rodo turtingą elito materialinę kultūrą. Karo atributika (šarvai, ginklai, veidrodėliai) ir vaizdavimas ant freskų liudija apie militarizuotą visuomenės pusę.

Palaidojimo papročiai

Palaidojimai atskleidžia socialines atskirtis: elitui priklausė požeminės (shaft) kapavietės ir didingos kopulinių (tholoi) kapavietės, o sunkūs indai, ginklai ir aukso papuošalai rodo dideles pagarbos formas. Vienas žinomiausių radinių — vadinamoji "Agamemnono kaukė" iš Mikėnų (atrasta Heinrich Schliemann iškasose) — tapo simboliu, nors jos tiesioginis ryšys su Homero figūromis nėra patvirtintas archeologiškai.

Ekonomika ir prekyba

Mikėnai aktyviai prekiauja Viduržemio jūros regione: ryšiai su Kreta, Kipru, Anatolija, Sirija ir Egiptu leido importuoti žaliavas (pvz., žalvarį, aukso, spalvines medžiagas) ir eksportuoti vietinius produktus. Jie įsigalėjo jūrinėje prekyboje, o mikėnų laivai ir prekybiniai tinklai prisidėjo prie jų gerovės ir ekspansijos per imperijos susiformavimo laikotarpį.

Ryšiai su minojiečiais ir kultūrų sąveika

Ankstyvieji minojiečiai prekiavo, bet neužkariavo. Mikėnai prekiavo ir užkariavo: vėlyvuoju bronzos amžiumi mikėnai įtakojo Kretą ir kai kurias minojų palatines centras buvo perimti ar transformuoti. Vis dėlto minojų kultūros estetinė įtaka (freskos, simbolika, jūriniai motyvai) matoma mikėnų mene ir architektūroje.

Žlugimas ir pasekmės

Apie 1200–1100 m. pr. Kr. Mikėnų civilizacija patyrė smarkų nuosmukį – daug pilys buvo nuniokotos arba paliktos. Šio laikotarpio žlugimo priežasčių diskutuojama: galimos priežastys – karinės invazijos (pvz., tariamas dorėnų judėjimas), vidinė socialinė krizė, žemės ūkio išsekimas, audrų ar žemės drebėjimų padariniai, tarptautinės prekybos nutrūkimas ar „Jūros žmonių“ veikla. Po žlugimo prasidėjo vadinamasis Graikijos „Tamsieji amžiai“, trukę kelis šimtmečius iki graikų polisų atgimimo.

Archeologija ir paveldas

Moderniosios archeologinės iškasenos XIX–XX a. atskleidė Mikėnų pasaulį: Heinrich Schliemannas iškasė Mikėnus ir Tirintą, o kiti archeologai atskleidė rūmų, kapaviečių ir meno paminklus. Mikėnų palikimas stipriai paveikė vėlesnę graikų mitologiją ir literatūrą — Homero epai išliko pagrindiniu šio pasaulio literatūriniu atspindžiu, nors šių tekstų ir archeologinių radinių santykis yra sudėtingas ir interpretacijai atviras.

Reikšmė

Mikėnų kultūra yra svarbi todėl, kad ji suteikia istorinį ir archeologinį pagrindą vėlesnei graikų civilizacijai: politinė organizacija, kai kurie mitai ir kultūriniai motyvai persikėlė į homogeniškesnę graikų tradiciją. Mikėnai yra tiltinis laikotarpis tarp minojų Kretoje ir klasikinių graikų civilizacijos pradžios.