Kvepalai: kas tai, sudėtis, istorija ir kaip juos naudoti

Kvepalai - tai skystis, suteikiantis žmonėms, daiktams ir patalpoms gerą kvapą. Jis pagamintas iš aliejų, kurie skleidžia kvapą į aplinkinį orą. Kvepalus sudarantys kvapieji junginiai gali būti gaminami sintetiniu būdu arba išgaunami iš augalinių ar gyvūninių šaltinių.

Kvepalai buvo naudojami pirmosiose žmonių civilizacijose. Šiuolaikinė parfumerija prasidėjo XIX a. pabaigoje, komerciškai sintetinant kvapiuosius junginius, tokius kaip vanilinas ar kumarinas. Dirbtiniai junginiai suteikė platesnį kvapų spektrą nei natūralios medžiagos.

Kvepalai labiau kvepia, kai temperatūra yra aukštesnė. Todėl žmonės kvepalų tepa ant kaklo, riešo ir užpakalinės kelio dalies, nes šiose vietose šilčiau. Eau de Cologne yra kvepalų, kuriuos galima purkšti ant kūno, rūšis. Jis nėra toks koncentruotas kaip įprasti kvepalai.

Kas sudaro kvepalus?

Kvepalų formulė paprastai susideda iš kelių pagrindinių komponentų:

• Aromatinės medžiagos (eteriniai aliejai arba sintetiniai kvapikliai) – suteikia kvapo charakterį.
• Fixatoriai (fiksatoriai) – medžiagos, kurios sulėtina kvapiklių išgaravimą ir prailgina kvapo išliekamumą.
• Solventai – dažniausiai etanolis (spiritas) ir vanduo, kurie ištirpdo aromatines medžiagas ir leidžia jas tolygiai išsisklaidyti ore.

Aromatinės medžiagos gali būti išgaunamos įvairiais būdais: distiliacija garais, spaudimas (pvz., citrusinių žievelių aliejai), tirpikliai, CO₂ ekstrakcija ar tradicinė enfleurage. Kiekvienas metodas duoda skirtingą kvapo profilį ir išskyrimo efektyvumą.

Kvapų sluoksniai: viršutinės, vidurinės ir natos

Kvepalai turi kelis sluoksnius (natų sistemą):

• Viršutinės natos – pirmosios, kurias užuodžiame, jos trumpai laikosi ir yra labiau lakios (pvz., citrusai, žolelės).
• Širdies (vidurinės) natos – atsiskleidžia po kelių minučių ir sudaro kvapo „šerdį“ (gėlės, prieskoniai).
• Pagrindinės (bazinės) natos – sunkesnės, ilgiau išliekamos (muskusas, ambra, mediena), jos suteikia kvepalams ilgalaikį pėdsaką.

Tipai pagal koncentraciją

Kvepalų koncentracija lemia jų intensyvumą ir išliekamumą. Pagrindiniai tipai:

• Parfum (arba extrait de parfum) – aukščiausia koncentracija (apie 15–40 % aromatinių medžiagų), ilgai išliekantis.
• Eau de Parfum (EDP) – 8–15 % koncentracija, stiprus ir vidutinio ilgio laikymasis.
• Eau de Toilette (EDT) – 4–8 % koncentracija, lengvesnis, dažnai naudojamas kasdien.
• Eau de Cologne (EDC) – apie 2–5 % aromatinių medžiagų; gaivus ir trumpesnio išlikimo.

Trumpa istorija

Kvepalai buvo žinomi senovės Egipte, Mesopotamijoje ir Indijoje, kur juos naudojant ritualuose, kūno puošyboje ir medicinoje. Viduramžiais kvapniosios medžiagos plito per prekybinius kelius. Modernioji parfumerija sparčiai vystėsi XIX a. pabaigoje, kai pradėtos gaminti sintetinės kvapiosios medžiagos – tai leido kurti naujus kvapų derinius ir masinę gamybą. Dirbtiniai junginiai (pvz., vanilinas, kumarinas) atvėrė naujas galimybes parfumeriams.

Kaip teisingai naudoti kvepalus

• Purškiant, laikykite buteliuką maždaug 10–20 cm nuo odos ar drabužio.
• Tepti ant pulso taškų: kaklo, riešų, už kelio (užpakalinė kelio dalis) – ten oda šiltesnė, kvapas geriau skleidžiasi.
• Venkite trinti riešų vienas į kitą – tai sutrumpina viršutinių natų gyvavimo laiką.
• Galima purkšti šiek tiek ant plaukų arba šukų – plaukai išlaiko kvapą ilgiau, tačiau alkoholio džiovinimas gali juos sausinti, todėl geriau purkšti į orą ir perbraukti per plaukus.
• Spalvoti arba jautrūs audiniai gali būti pažeisti kvepalų dėmėmis – purkškite ant drabužių atsargiai.

Laikymas ir saugojimas

Norint išlaikyti kvapo kokybę, kvepalus reikia laikyti:

• Vėsioje, tamsioje vietoje, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos šaltinių.
• Uždarytame buteliuke, kad sumažėtų oksidacija ir garavimas.
• Stabiliame temperatūros režime – temperatūra veikia kvepalų išgaravimą ir cheminę sudėtį.

Saugumo pastabos

• Kvepalai yra degūs (dėl alkoholio), nelaikykite jų prie atviros ugnies.
• Venkite kontakto su akimis; patekus – plauti dideliu kiekiu vandens.
• Jei turite odos alergijų ar jautrumo, prieš pilną naudojimą išbandykite mažą kiekį ant mažo odos lopinėlio.
• Kai kurie citrusiniai aliejai gali būti fotosensibilizuojantys – venkite tiesioginių saulės po to, kai purškėte tokius kvepalus ant odos.
• Laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Patariama prieš pirkimą

• Išbandykite kvapą ant odos – kvepalai gali kitaip skleistis ant popieriaus juostelės ir ant jūsų odos dėl unikalios chemijos.
• Palaukite bent 10–30 minučių, kad atsiskleistų širdies ir bazinės natos prieš vertinant galutinį kvapą.
• Jei įmanoma, pradėkite nuo mažesnio buteliuko arba banduolio, kad įsitikintumėte, jog kvapas tinka kasdieniam naudojimui.

Kvepalai yra tiek asmeninio stiliaus dalis, tiek menas – žinant sudėtį, natas ir naudojimo taisykles, lengviau pasirinkti kvapą, kuris geriausiai atspindi jūsų nuotaiką ir asmenybę.

Istorija

Šiandien vartojamas žodis "kvepalai" kilęs iš lotyniško žodžio per fumum, reiškiančio "per dūmus". Parfumerija, arba kvepalų gaminimo menas, atsirado senovės Mesopotamijoje ir Egipte, o romėnai ir persai jį dar labiau ištobulino.

Pirmąja pasaulyje užfiksuota chemike laikoma moteris, vardu Tapputi, kvepalų gamintoja, paminėta II tūkstantmečio pr. m. e. Mesopotamijoje rasta klišeline lentele. Ji distiliuodavo gėles, aliejų ir kalankes su kitomis aromatinėmis medžiagomis, paskui filtruodavo ir kelis kartus dėdavo atgal į distiliatorių.

2005 m. archeologai Pyrgoso mieste Kipre aptiko, kaip manoma, seniausius pasaulyje kvepalus. Kvepalai datuojami daugiau nei 4000 metų. Kvepalai buvo aptikti senovinėje parfumerijoje. 43 000 kvadratinių pėdų (4 000 m²) ploto gamykloje rasta mažiausiai 60 distiliatorių, maišymo indų, piltuvėlių ir kvepalų buteliukų. Senovėje žmonės naudojo žoleles ir prieskonius, pavyzdžiui, migdolus, kalendrą, mirtą, spygliuočių dervą, bergamotę, taip pat gėles.

IX a. arabų alchemikas Al-Kindi (Alkindus) parašė knygą apie kvepalus, kurioje pateikė daugiau kaip šimtą kvapiųjų aliejų ir medicininių medžiagų receptų.

Persų chemikas Avicena pristatė aliejų iš gėlių išgavimo distiliavimo būdu procesą, kuris dažniausiai naudojamas ir šiandien. Pirmiausia jis eksperimentavo su rožėmis. Iki jo atradimo skysti kvepalai buvo aliejaus ir susmulkintų žolelių ar žiedlapių mišiniai, kurie skleidė stiprų kvapą. Rožių vanduo buvo švelnesnis ir iš karto išpopuliarėjo.

Vakarų Europoje parfumerijos menas buvo žinomas nuo XIII ar XIV a. Iki XVIII a. aromatiniai augalai buvo auginami Prancūzijoje, Sicilijoje ir Italijoje.

Egipto scena, vaizduojanti lelijų kvepalų ruošimą


Etruskų kvepalų vaza moters galvos forma

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra kvepalai?

K: Kokie yra du kvapiųjų junginių gaminimo būdai kvepalams gaminti?

K: Kada prasidėjo šiuolaikinė parfumerija?

K: Dėl kokios priežasties kvepalai dedami ant kaklo, riešo ir užpakalinės kelio dalies?

K: Kas yra Eau de Cologne?

K: Kada kvepalai buvo pradėti naudoti pirmą kartą?

K: Iš ko gaminami kvepalai?

Paieška pagal raidę