Nachičevanės autonominė respublika
Nachičevanės autonominė respublika yra Azerbaidžano eksklavas, neturintis išėjimo į jūrą. Regiono plotas - 5500 km². Rytuose ir šiaurėje ribojasi su Armėnija, pietuose ir vakaruose - su Iranu, o šiaurės vakaruose - su Turkija.
Nachičevanas turi seną istoriją, siekiančią neolito laikotarpį. Armėnijai ši teritorija priklausė tūkstantį metų. XVI a. Nachičevanas tapo Persijos Safavidų dinastijos dalimi. Po paskutinio Rusijos ir Persijos karo 1828 m. Nachičevanės chanatas tapo Rusijos imperijos dalimi. Regione daug kraujo pralieta tarp armėnų ir azerbaidžaniečių. Abu jie pretenduoja į šį regioną.
1918 m. birželį regionas atiteko Osmanų imperijai. Pagal Mudroso paliaubas osmanai sutiko pasitraukti. Tuomet kontrolę perėmė britai.
1920 m. liepą regioną užėmė sovietai. Taip prasidėjo septyniasdešimt metų trukusi sovietų valdžia. 1990 m. sausį Nachičevanas tapo nepriklausomas nuo SSRS. Po metų jie prisijungė prie naujos nepriklausomos Azerbaidžano Respublikos.
Sostinė yra Nachičevanas.
Žymūs žmonės iš Nachičevanės
Politiniai lyderiai
- Heidaras Alijevas, buvęs Azerbaidžano prezidentas (1993-2003 m.) ir dabartinio Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo tėvas (nuo 2003 m. iki dabar).
- AbulfazasElčibėjus, buvęs Azerbaidžano prezidentas (1992-1993 m.)
- Rasulas Gulijevas, buvęs Azerbaidžano Nacionalinės asamblėjos pirmininkas (1993-1996 m.) ir opozicijos lyderis
- Christaporas Mikaelianas, Armėnų revoliucinės federacijos įkūrėjas
- Stepanas Sapah-Gulianas, Armėnijos socialdemokratų partijos "Hunčakian" lyderis (XIX-XX a.)
- Džafaras Kuli Chanas Nachčivanskis, trumpai gyvavusios Araso respublikos įkūrėjas
- Ibrahimas Abilovas, pirmasis ir vienintelis Azerbaidžano SSR ambasadorius Turkijoje
- Gareginas Nždė, garsus armėnų revoliucionierius, karo vadas ir politinis mąstytojas
Religiniai lyderiai
- Aleksandras Džiugacis (Aleksandras I Džiugacis), visų armėnų katolikosas (1706-1714 m.)
- Hakobas Džughaetsis (Jokūbas IV iš Džughos), Armėnijos katalikas (1655-1680)
- Azaria I Jughaetsi, Armėnijos Kilikijos Šventojo Sosto katalikas (1584-1601)
Kariniai vadovai
- Abdurahmanas Fatalibeyli, sovietų armijos majoras, Antrojo pasaulinio karo metais perbėgęs į Vokietijos kariuomenę
- Ehsanas Chanas Nachčivanskis, Rusijos kariuomenės generolas
- Huseinas Chanas Nachčivanskis, Rusijos kavalerijos generolas ir vienintelis musulmonas, ėjęs Rusijos caro generolo adjutanto pareigas
- Ismailas Chanas Nachčivanskis, Rusijos kariuomenės generolas
- Kelbali Chanas Nachčivanskis, Rusijos kariuomenės generolas
- Džamšidas Chanas Nachčivanskis, Sovietų Sąjungos ir Azerbaidžano kariuomenės generolas
Rašytojai ir poetai
- M.S. Gulubekovas, rašytojas
- Huseyn Javid, poetas
- Jalil Mammadguluzadeh, rašytojas ir satyrikas
- Ekmouladdin Nakhchivani, viduramžių literatūros veikėjas
- Hindushah Nakhchivani, viduramžių literatūros veikėjas
- Abdurrachmanas en-Neševi, viduramžių literatūros veikėjas
- Mammed Said Ordubadi, rašytojas
- Heyran Khanum, vėlyvųjų viduramžių poetas
- Elşen Hudiyev, šiuolaikinis poetas ir rašytojas
- Mammadas Arazas, poetas
Kiti
- Vladimiras Makogonovas, tarptautinis šachmatų meistras ir didmeistris
- Adžamis Nachčivanis, architektas, Nachčivano architektūros mokyklos įkūrėjas
- Gaikas Ovakimianas, sovietų armėnų šnipas
- Ibrahimas Safi, turkų menininkas
- Rza Tahmasibas, Azerbaidžano kino režisierius
Susiję puslapiai
- Azerbaidžano administracinis suskirstymas
- Azerbaidžano ekonominiai regionai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Nachičevanės autonominė respublika?
A: Nachičevanės autonominė respublika yra Azerbaidžano Respublikos eksklavas, neturintis išėjimo į jūrą.
K: Kokio dydžio yra regionas?
A: Regiono plotas yra 5 502,75 km2 (2 124,62 kv. mylių).
K: Kiek žmonių gyvena regione?
A: Regione gyvena 459 600 žmonių.
K: Su kokiomis šalimis regionas ribojasi?
A: Rytuose ir šiaurėje ribojasi su Armėnija, pietuose ir vakaruose - su Iranu, o šiaurės vakaruose - su Turkija.
K: Kokio ilgio yra siena su Armėnija?
Atsakymas: Sienos su Armėnija ilgis - 221 km (137 mylios).
K: Kokio ilgio yra jos siena su Iranu?
A: Sienos su Iranu ilgis - 179 km (111 mylių).
K: Kokio ilgio yra jos siena su Turkija?
A: Sienos su Turkija ilgis - 8 km.
