Nachičevanės autonominė respublika: Azerbaidžano eksklavas be išėjimo į jūrą

Sužinokite apie Nachičevanės autonominę respubliką — Azerbaidžano sausumos eksklavą be jūros, jos turtingą istoriją, geopolitiką ir sienas su Armėnija, Iranu bei Turkija.

Nachičevanės autonominė respublika yra Azerbaidžano eksklavas, neturintis išėjimo į jūrą. Regiono plotas – 5500 km². Rytuose ir šiaurėje ribojasi su Armėnija, pietuose ir vakaruose – su Iranu, o šiaurės vakaruose – su Turkija.

Geografija

Nachičevanė yra kalnuota ir pusiau kalnuota teritorija su derlingomis slėnio juostomis palei Arakso (Araz) upę, kuri dalį sienos su Iranu sudaro natūralia riba. Klimatas – žemyninis: karštos vasaros ir šaltos žiemos. Dėl savo geografinės padėties regione susipina įvairūs mikroklimatai ir reljefo tipai, todėl vystosi tiek žemės ūkis, tiek gyvulininkystė.

Istorija

Nachičevanas turi labai seną istoriją, siekiančią neolito laikotarpį. Teritorijoje archeologiniai radiniai liudija senovės gyvenvietes ir kultūrinius ryšius su Artimuosiais Rytai. Ilgą laiką teritorija buvo skirtingų karalysčių ir valdų dalimi: viduramžiais čia formavosi vietinės kunigaikštystės, vėliau ji pateko į persų ir osmaniškas įtakų sferas. Kaip rašyta, Armėnijai ši teritorija priklausė tūkstantį metų, o XVI a. Nachičevanas tapo Persijos Safavidų dinastijos dalimi.

Po Rusijos ir Persijos karo XIX a. pradžioje, 1828 m., pagal taikos sutartis (pvz., Turkmėčajos taika) Rusijos imperija užėmė Nachičevanės chanatą. XX amžiuje regione įvyko daugybė tranzicijų: Pirmojo pasaulinio karo ir Imperijų griūties metu 1918 m. birželį teritoriją trumpai kontroliavo Osmanų imperija, vėliau, pagal Mudroso paliaubas, osmanai sutiko pasitraukti, o laikinąją kontrolę perėmė britų pajėgos. 1920 m. liepą regioną užėmė sovietai ir jis tapo dalimi Sovietų Sąjungos struktūrų – taip prasidėjo septyniasdešimt metų trukusi sovietinė valdžia.

Vėlesniais dešimtmečiais regione vyko demografiniai ir politiniai pokyčiai, taip pat konfliktai ir nesutarimai tarp etninių bendruomenių. 1990 m. sausį Nachičevane kai kurios vietos valdžios institucijos paskelbė apie atsiskyrimo siekį nuo Sovietų Sąjungos; po SSRS žlugimo regionas liko sudėtine Azerbaidžano Respublikos dalimi ir vėliau į formalias Azerbaidžano valstybės struktūras integruotas.

Politinė padėtis ir statusas

Nachičevanė yra autonominė respublika Azerbaidžano sudėtyje. Ji turi savo konstituciją, vietos valdžios institucijas – Aukščiausiąją Tarybą (parlamentą) ir vykdomąsias struktūras – tačiau užsienio politika, gynyba ir saugumas priklauso Azerbaidžano centrinei valdžiai. Dėl savo geografinės padėties regionas turi specifinį politinį vaidmenį Kaukaze: jis yra Azerbaidžano eksklavas, atskirtas nuo pagrindinės šalies teritorijos Armėnijos ruožu, todėl per kelis dešimtmečius saugumo ir transporto klausimai čia yra ypač jautrūs.

Gyventojai, kalba ir kultūra

Gyventojų skaičius svyruoja apie 450–500 tūkstančių; dauguma gyventojų yra azerbaidžaniečiai. Regiono gyventojai daugiausia yra musulmonai (daugiausia Šiitos), tačiau kultūrinė įvairovė atsispindi architektūroje, liaudies mene ir tradicijose. Per XX a. ir vėliau dėl konfliktų etninė sudėtis pasikeitė, todėl šiandien istorinis etninis miksas yra kitoks nei anksčiau.

Svarbiausi kultūros ir istorijos objektai traukia lankytojus bei piligrimus. Tarp žymiausių vietų yra:

• Momine Khatun mauzoliejus – XII a. paminklas, susijęs su Nakhchivani architektūros mokykla;
• Yusif ibn Kuseyir mauzoliejus – viduramžių reliktas;
• Ashabi-Kahf – piligrimystės vieta ir legendomis apipinta ola;
• vietiniai muziejai ir memorialai, saugantys regiono istoriją ir folklorą.

Ekonomika ir infrastruktūra

Nachičevanės ekonomika remiasi žemės ūkiu (kviečiai, daržovės, sodininkystė, gyvulininkystė), taip pat lengvąja pramonės gamyba, maisto perdirbimu ir vietinėmis kalnakasybos veiklomis. Energetika – tiek vietinės hidroelektrinės, tiek energijos tiekimas iš Azerbaidžano – yra svarbūs regionui.

Transportas: regioną pasiekia oro susisiekimas per Nachičevano tarptautinį oro uostą, reguliarūs skrydžiai ryšius palaiko su Baku ir kai kuriomis užsienio kryptimis. Dėl geografinės izoliacijos sausumos jungtys su likusia Azerbaidžano dalimi tradiciškai eina per Armėnijos teritoriją; taip pat veikia pasienio punktai su Iranu ir mažesni pasienio perėjimai su Turkija. Po 2020 m. regioninių pokyčių ir derybų buvo diskutuojama apie transporto koridorius, kurie galėtų pagerinti jungtį tarp Nachičevanės ir Azerbaidžano žemyno dalies, tačiau praktinė ir politinė šių sprendimų įgyvendinimo eiga vis dar priklauso nuo tarptautinių susitarimų.

Saugumas ir tarptautiniai santykiai

Dėl istorinių ir etninių priežasčių regione ilgą laiką buvo įtampa tarp bendruomenių ir valstybių. Nachičevanės padėtis – Azerbaidžano eksklavas, kaimynystė su Iranu ir Turkija bei atskirtis nuo Azerbaidžano žemyno – lemia sudėtingus saugumo, ekonominius ir diplomatinius prioritetus. Tarptautiniai santykiai ir vietos politikos sprendimai veikia regiono stabilumą ir plėtrą.

Sostinė yra Nachičevanas, kuri yra administracinis, kultūrinis ir ekonominis regiono centras, turintis muziejus, istorinius paminklus ir administracines institucijas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Nachičevanės autonominė respublika?

K: Kokio dydžio yra regionas?

K: Kiek žmonių gyvena regione?

K: Su kokiomis šalimis regionas ribojasi?

K: Kokio ilgio yra siena su Armėnija?

K: Kokio ilgio yra jos siena su Iranu?

K: Kokio ilgio yra jos siena su Turkija?

Paieška pagal raidę