Armėnų revoliucinė federacija (ARF): istorija, ideologija, diasporos veikla

Armėnų revoliucinė federacija (ARF): sužinokite apie partijos istoriją, ideologiją ir diasporos veiklą nuo 1890 m. iki šiandienos įtakos Armėnijai ir pasaulio armėnams.

Armėnų revoliucinė federacija (ARF arba ՀՅԴԴ) (armėnų k: Հայ Յեղափոխական Դաշնակցութիւն - Hay Heghapokhakan Dashnaktsutiun, Dašnakcutiun, Դաշնակ - Dašnakas arba Tašnagas) – tai istorinis ir iki šiol veikiantis armėnų politinė partija, įkurta 1890 m. Tiflise (dab. Tbilisis, Gruzija) Christaporo Mikaeliano, Stepano Zoriano ir Simono Zavariano iniciatyva. Partija nuo pat savo ištakų veikė tiek Armėnijos žemėse, tiek plačioje diasporoje ir ilgą laiką formavo reikšmingą dalį armėnų politinio ir kultūrinio gyvenimo.

Istorinė raida

ARF susikūrė kaip judėjimas, siekęs apsaugoti armėnų bendruomenes Osmanų ir Rusijos imperijų pasienio regionuose bei kovoti už politinę autonomiją arba nepriklausomybę. Pagrindiniai etapai:

• XIX–XX a. pradžia: ARF organizavo savisaugos būrius (fedajus), dalyvavo vietinėse pasipriešinimo akcijose (pvz., Sasunuose, Vane) ir stengėsi pritraukti tarptautinį dėmesį į armėnų padėtį Osmanų imperijoje.
• Pirmoji pasaulinė kova ir genocidas: XX a. pradžioje ARF aktyviai reagavo į Osmanų valdžios smurtą prieš armėnus; partija vėliau daug dėmesio skyrė armėnų genocido pripažinimo ir aukų vardų atminimo išsaugojimui.
• Pirmosios Armėnijos Respublikos laikotarpis (1918–1920): ARF buvo viena iš pagrindinių politinių jėgų naujai susikūrusioje Respublikoje, dalyvavo valdžioje ir valstybės kūrimo procesuose.
• Sovietmečiu: po Sovietų valdžios atėjimo ARF veikla daugelyje teritorijų buvo uždrausta; daugelis narių emigravo arba patyrė persekiojimą. Tačiau diasporoje partija veikė toliau, palaikydama kultūrinę ir politinę veiklą užsienyje.
• Nepriklausomos Armėnijos laikotarpis (nuo 1991 m.): po TSRS griūties ARF atgijo kaip politinė jėga ir vėl pradėjo viešą veiklą tiek Armėnijoje, tiek Kalnų Karabache (Artsache) ir diasporoje.

Idėjinė orientacija

ARF derina nacionalinę armėnų pažangos idėją su socialine teisingumo vizija. Pagrindiniai ideologiniai bruožai:

• Nacionalizmas ir tautos išsaugojimas: ypatingas dėmesys skiriamas armėnų kalbos, kultūros, istorijos puoselėjimui ir genocido atminimo išsaugojimui.
• Socialinis jautrumas: partijos programose dažnai pabrėžiama socialinė lygybė, darbininkų teisės ir valstybės vaidmuo socialinių problemų sprendime (dėl ko ARF kartais apibūdinama kaip orientuota į socialdemokratines vertybes).
• Tautinis išlaisvinimas: ilgalaikis partijos tikslas buvo politinė laisvė ir saugumas armėnų bendruomenėms, o pastaraisiais dešimtmečiais – palaikymas Kalnų Karabacho (Artsacho) savivaldos ir armėnų teisės į saugumą toje teritorijoje.

Veikla diasporoje

ARF turi stiprią organizacinę struktūrą diasporos centruose ir vaidina reikšmingą socialinį, kultūrinį ir politinį vaidmenį mnogose šalyse:

• Libanas: viena iš stipriausių ARF organizacijų Rytų Viduržemio regione – partija dalyvauja politiniame gyvenime, švietimo ir bendruomenės veikloje.
• JAV, Prancūzija, Argentina, Sirija ir kt.: ARF remia švietimo institutų, kultūrinių centrų, lituanistinių klubų veiklą, leidžia spaudą ir palaiko pilietines iniciatyvas genocido pripažinimo srityje.
• Kalnų Karabachas (Artsachas): ARF aktyviai remia politinius ir humanitarinius projektus, turi šalininkų bei dalyvauja vietos politikoje.
• Informacinė ir švietėjiška veikla: partijos leidiniai (pvz., centrinis žurnalas „Droshak“, diasporos laikraščiai ir interneto leidiniai) svarbūs idėjų sklaidos instrumentai.

Funkcionavimo struktūra

ARF yra organizuota hierarchiškai su centrinėmis institucijomis ir regioniniais skyriais. Dažniausiai pasitaikančios struktūros dalys:

• visuotinis kongresas arba suvažiavimas (pagrindinis sprendžiamasis organas),
• centrinis komitetas ir biuras (vadovaujančios institucijos),
• regioniniai ir vietos skyriai diasporoje bei Armėnijos teritorijoje,
• specializuotos komisijos (švietimo, jaunimo, moterų reikalų ir pan.).

Simbolika ir spauda

ARF simbolika ir leidyba nuo pat pradžių buvo svarbi identiteto dalis. Partijos leidiniai, istorijos tyrimai ir memorialiniai renginiai palaiko atminimą apie armėnų kovas ir tragedijas. Tarp žinomų leidinių – centrinis istorinis organas „Droshak“ ir diasporos laikraščiai, tokie kaip „Hairenik“ JAV.

Kritika ir ginčai

Kaip ir daugelis ilgalaikių politinių organizacijų, ARF patyrė kritikos ir buvo įsivėlusi į ginčus. Kai kurie svarbiausi aspektai:

• istoriniai konfliktai su kitomis armėnų politinėmis srovėmis, ypač bolševikais XX a. pradžioje ir viduryje,
• kai kuriose valstybėse ARF veikla buvo uždrausta arba ribota sovietmečiu ir anksčiau, todėl organizacija dirbo diasporoje,
• vietomis diskutuojama dėl strateginių sprendimų ir partijos vaidmens tiek nepriklausomos Armėnijos, tiek Artsacho politikoje.

Šiuolaikinis vaidmuo

XXI a. pradžioje ARF išlaiko reikšmę kaip tradicinė armėnų politinė jėga, ypač diasporoje ir Kalnų Karabache. Partija ir toliau akcentuoja:

• armėnų genocido pripažinimą ir atminties išsaugojimą,
• kultūrinės bei kalbinės tapatybės stiprinimą,
• paramą politiniams sprendimams, skirtoms užtikrinti armėnų bendruomenių saugumą ir gerovę.

ARF istorija — tai sudėtingas pasakojimas apie kovą už tautos išlikimą, politinį aktyvumą ir prisitaikymą prie besikeičiančių geopolitinių sąlygų. Nors organizacija keitėsi ir prisitaikė prie naujų realijų, jos vaidmuo armėnų politinėje kultūroje ir toliau išlieka reikšmingas.

Klausimai ir atsakymai

K: Kada buvo įkurta Armėnų revoliucinė federacija (ARF)?

K: Kas įkūrė Armėnų revoliucinę federaciją (ARF)?

K: Koks yra pilnas ARF pavadinimas?

K: Kur veikia ARF?

K: Kaip trumpinama Armėnų revoliucinės federacijos santrumpa?

K: Kas yra Dašnakas arba Tašnagas?

Klausimas: Koks yra pagrindinis ARF tikslas?

Paieška pagal raidę