Autodefensas Unidas de Colombia (AUC) – Kolumbijos paramilinė organizacija
Autodefensas Unidas de Colombia (AUC): kraštutinių dešiniųjų paramilinė Kolumbijos grupė — istorija, nusikaltimai, konflikto įtaka ir tarptautinis pripažinimas kaip teroristinė organizacija.
Autodefensas Unidas de Colombia (išvertus - Jungtinės Kolumbijos savigynos grupės, oficialus pavadinimas - Jungtinės Kolumbijos savigynos pajėgos) – kraštutinių dešiniųjų sukarintų organizacijų grupuotė Kolumbijoje. Ji susiformavo 1997 m. kaip kelių regioninių paramilitarinių grupių sambūris; šių grupių ištakos siekia 1970–1980‑uosius, kai žemės savininkai ir milicinės struktūros formavo „savigynos“ būrius, siekdami apsisaugoti nuo ginkluotų kairiųjų judėjimų. Oficialus AUC tikslas buvo kovoti prieš Kolumbijoje veikiančias partizanų grupuotes, FARC ir ELN, tačiau praktikoje organizacija vykdė plataus masto karinę ir kriminalinę veiklą.
Istorija ir organizacija
AUC susiformavo kaip stambus šių regioninių grupių susivienijimas, kurį daugiausia inicijavo žemės savininkai, verslo ir nusikalstamos veiklos interesai. Tarp žinomų lyderių buvo branginami asmenys kaip Carlos Castaño, Vicente Castaño, Salvatore Mancuso ir kiti. Organizacija turėjo lauko vadovybę, regionines frakcijas ir sudėtingą logistikos tinklą, leidusį koordinuoti operacijas įvairiuose šalies regionuose.
Veiklos pobūdis ir žmogaus teisių pažeidimai
AUC veikla apėmė karo operacijas prieš partizanus, tačiau taip pat sistemingai taikėsi į civilius: žudynes, išvykdymus, prievartavimus, kankinimus, prievartinės rekrutuotes ir plataus masto prievartavimą. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos bei Kolumbijos institucijos kaltino AUC dėl daugybės masinių žudynių ir priverstinio gyventojų perkėlimo. Be to, daugelis ataskaitų nurodė karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kuriuos organizacija vykdė kartu su vietos korumpuotais pareigūnais arba kariuomene.
Narkotikų prekyba ir ekonominės veiklos
Nors AUC viešai vadinosi „savigynos“ pajėgomis, jos finansavimas dažnai buvo susijęs su neteisėta ekonomine veikla, ypač narkotikų prekyba, plėšikavimu ir išpirkų rinkimu. Šie pinigai leido paramilitarams įsigyti ginklų, kurstyti veiksmus ir plėsti teritorinę kontrolę. Dėl šių ryšių daugelis AUC lyderių vėliau buvo sulaikyti arba išduoti užsienio teisėsaugai dėl narkotikų kontrabandos kaltinimų.
Demobilizacija, teisinės pasekmės ir „parapolitika“
2000‑ųjų pradžioje Kolumbijos vyriausybė pradėjo derybas su paramilitarais ir 2003–2006 m. daug regioninių AUC grupių oficialiai demobilizavosi. Demobilizacijos procesą reglamentavo vadinamoji „Teisingumo ir taikos“ (Ley de Justicia y Paz) sistema, kuri žadėjo mainais už prisipažinimus ir grąžinimą atlyginti tam tikrą teisinę naudą. Procesas sulaukė kritikos: žmogaus teisių gynėjai teigė, kad daugeliui aukščiausių pareigūnų suteikta pernelyg lengva atsakomybė, nusikaltimų mastas nebuvo pilnai atskleistas, o daug aukų gailestingumo nesulaukė.
Taip pat išryškėjo didelė teisinių ir politinių sąsajų problema, vadinama „parapolitika“: tyrimai parodė ryšius tarp kai kurių politikų ir paramilitarinių grupių, dėl ko daugelis parlamentarų ir vietos lyderių buvo kaltinami ir teisiami.
Pasekmės ir pasekėjos grupuotės
Nors didžioji dalis AUC struktūrų oficialiai demobilizavosi, kai kurie nariai neintegravosi į visuomenę arba perėjo į organizuotą nusikalstamumą. Išlikusios ir vėliau susiformavusios grupės, vadinamos „bandas criminales“ (Bacrims) arba naujomis ginkluotomis grupuotėmis (pvz., Clan del Golfo, Los Rastrojos ir kt.), perėmė dalį nusikalstamos veiklos, įskaitant narkotikų prekybą ir išlaikė kontrolę kai kuriuose regionuose.
Tarptautinis pripažinimas ir teisėsauga
AUC buvo pripažinta kaip neteisėta ar teroristinė organizacija ne tik Kolumbijoje, bet ir užsienyje. Dėl savo ryšių su narkotikų kontrabanda, smurtu prieš civilius ir sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais, grupė buvo įtraukta į draudžiamų organizacijų sąrašus Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose. Tarptautinės ir Kolumbijos teisėsaugos institucijos ėmėsi veiksmų prieš buvusius AUC lyderius — kai kurie jų buvo sulaikyti, kiti išduoti užsienio teismams, o daug jų susidūrė su nacionaliniais teisiniais procesais.
Santrauka
Autodefensas Unidas de Colombia paliko ilgalaikes pasekmes Kolumbijos visuomenei: ne tik per tiesioginį smurtą ir prievartą, bet ir per politinį bei ekonominį korupcijos įsivyravimą, vietinių gyventojų praradimus ir teisinio atsakomybės proceso sudėtingumą. Kolumbijos visuomenė ir tarptautinė bendruomenė iki šiol sprendžia paramilitarizmo padarinius ir siekia atsakomybės už įvykdytus nusikaltimus bei teisingumo aukoms.
Kolumbijoje, Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose AUC laikoma teroristine organizacija.
Klausimai ir atsakymai
K: Ką reiškia AUC?
A: AUC reiškia Autodefensas Unidas de Colombia, kas išvertus į anglų kalbą reiškia Jungtinės Kolumbijos savigynos grupės.
K: Koks yra AUC tikslas?
A: Oficialus AUC tikslas - remti Kolumbijoje veikiančias partizanų grupuotes FARC ir ELN kariniuose reikaluose.
K.: Kada buvo įkurta AUC?
A.: AUC buvo įkurta 1977 m. iš kelių nepriklausomų grupių, veikusių septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje.
K.: Kaip AUC susijusi su ginkluotu konfliktu Kolumbijoje?
A.: AUC yra viena iš pagrindinių ginkluoto konflikto Kolumbijoje dalyvių.
K: Kas laiko AUC teroristine organizacija?
A.: Kolumbijoje Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos laiko AUC teroristine organizacija.
K: Kaip į lietuvių kalbą verčiamas žodis Autodefensas Unidas de Colombia?
A: Autodefensas Unidas de Colombia išvertus į anglų kalbą reiškia Jungtinės Kolumbijos savigynos grupės.
K: Kokio tipo organizacija yra AUC?
A: AUC yra kraštutinių dešiniųjų sukarintų organizacijų grupė Kolumbijoje.
Ieškoti