Sandoros skrynia (Aron ha-Brit) – Biblijos šventa talpykla ir reikšmė
Sandoros skrynia (Aron ha-Brit) – Biblijos šventa talpykla: kilmė, simbolika, relikvijos (Aarono lazda, mana, Toros ritinys) ir jos reikšmė judaizmui bei krikščionybei.
Sandoros skrynia (ארון הברית hebrajiškai aron hab'rit) Biblijoje apibūdinama kaip šventa talpykla, kurioje laikomi Dešimt Dievo įsakymų ir kiti šventieji izraelitų daiktai. Pasak Biblijos, Jahvė įsakė pastatyti skrynią, kai Mozė turėjo pranašišką viziją Sinajaus pusiasalyje (Iš 25, 9-10). Kai kurie žmonės, remdamiesi Išėjimo knygos, Skaičių knygos ir Laiško hebrajams skaitymu, mano, kad skrynioje buvo Aarono lazda, indas su mana ir pirmasis Mozės parašytas Toros ritinys. Pirmojoje Karalių knygoje rašoma, kad karaliaus Saliamono laikais Skrynioje buvo tik Dešimt Dievo įsakymų.
Aprašymas ir konstrukcija
Biblijoje Sandoros skrynia aprašoma kaip stačiakampė talpykla iš akacijos medienos, visiškai auksu dengta, su auksiniu dangčiu (vadinamuoju atlaidų dangčiu arba kaporet) ir dviem auksiniais kerubais ant dangčio. Ji turėjo žiedus šonams ir per juos leistinas viešas nešimo stulpelius (pagal Išėjimo knygos nurodymus). Pagal tekstus, skrynios išmatavimai nurodomi kubitais: maždaug 2,5 kubito ilgio ir 1,5 kubito pločio bei aukščio. Tai atitinka apytikriai 1–1,3 m ilgio ir 0,6–0,8 m pločio/aukščio, priklausomai nuo naudojamo kubito ilgio.
Turinys ir religinė reikšmė
Skrynioje, pagal tradicinius Biblijos skaitymus, buvo laikomi Dešimt Dievo įsakymų — akmeniniai plokštelės, kurias Mozė gavo ant Sinajaus kalno. Kai kurios tradicijos taip pat mini Aarono lazdelę, kuri žydėjo (žyminti Levio teisę į kunigystę), ir indą su mana kaip stebuklingus priminimus Dievo palydos ir prieglaudos kelionės metu. Laiškas hebrajams bei kiti šaltiniai aptaria šių daiktų simbolinę reikšmę kaip Dievo sandoros su Izraeliu liudijimą.
Funkcija Šventykloje ir tabu
Sandoros skrynia stovėjo Šventyklos arba Tabernakulo šventojoje šventykloje, pačioje vidinėje šventovės dalyje — Šventykloje šventojoje (Holy of Holies). Pagal judaistinę tradiciją, skrynios dangtyje tarp kerubų Dievo buvimas (šaknis terminas Shechinah) simboliškai reiškė Dievo buvimą tarp tautos. Tik aukščiausiasis kunigas turėjo teisę užeiti į šią vietą — ir tik per Yom Kippur (Atpirkimo dieną) — atlikti apeigas ir apšlakstyti aukos krauju atlaidams. Dėl to skrynia buvo ne tik relikvija, bet ir centrinė apeigų vieta bei Dievo ir Izraelio sandoros ženklas.
Istorinės nuorodos ir skrynios kelias
- Per išėjimą ir kovas: skrynia lydėjo izraelitus dykumoje, vadovaujant Mozės ir vėliau — Jokūbo palikuoniams.
- Jos panaudojimas kare: Biblijoje aprašoma, kad skrynia buvo ne kartą nešama mūšiuose kaip Dievo buvimo ir pergalės ženklas (pvz., Jericho šturmas – Jozuė 6).
- Filosfėnų ir grįžimas: 1 Samuelio knygoje aprašyta, kad filistinai pagrobė skrynią po karo ties Eben-Ezeru; skrynia sukėlė ligų jų miestuose ir galiausiai buvo grąžinta izraelitams.
- Davidas ir Saliamonas: karalius Dovydas pernešė skrynią į Jeruzalę, o Saliamonas įtaisė ją Jeruzalės Šventykloje (pirmoji Šventykla), kur, pasak 1 Karalių, ji saugota šventykloje.
Paslaptingas dingimas ir tradicijos
Skrynios likimas po Babiono užkariavimo (VI a. pr. m. e.) nėra aiškus. Istoriniai šaltiniai nepatvirtina vienareikšmiškai, kas nutiko skryniai: gal ji buvo sunaikinta, gal išvežta, gal paslėpta laikantis priemonių, kad priešai jos negalėtų pavogti. Tai paskatino daugybę hipotezių ir tradicijų:
- ji galėjo būti slapta paslėpta šventikų prieš Babilono puolimą;
- ji galėjo būti paimta kaip trofėjus ir išvežta;
- etiopų tradicija teigia, kad originali Sandoros skrynia saugoma Aksumo mieste (Etiopijoje) prie Šv. Mergelės Marijos Sofijos bažnyčios;
- taip pat egzistuoja prielaidos, susijusios su jos išgabenimu į kitas vietas arba su jos sunaikinimu.
Simbolika ir kultūrinė įtaka
Sandoros skrynia ilgainiui tapo ne tik religiniu objektu, bet ir galingu simboliu — Dievo įstatymo, sandoros, Dieviškosios buvimo ir dieviškos valdžios ženklu. Ji turi svarbią vietą žydų liturgijoje, krikščioniškoje ikonografijoje ir populiariojoje kultūroje (pvz., meniniuose kūriniuose, literatūroje ir kine). Dėl savo mistiškumo ir neišspręstų istorinių klausimų skrynia dažnai minima diskusijose apie relikvijų saugojimą, religinius simbolius ir istorinės atminties svarbą.
Šiandien
Nors originalios Sandoros skrynios nėra patikimai patvirtintoje vietoje, jos istorija ir simbolinė reikšmė tebėra gyvybinga. Tyrimai, archeologinės paieškos ir religinių bendruomenių pasakojimai papildomai kuria pasakojimų lauką, kuriame tiriami jos kilmė, paskirtis ir galimas likimas. Skrynia lieka svarbi tiek teologinėms diskusijoms, tiek kultūriniam paveldui — kaip paminklas Dievo ir izraelitų sandorai, bei kaip priminimas apie ritualo ir istorijos galią.


Skrynios nešimas į šventyklą


Sandoros skrynios gabenimas: paauksuotas bareljefas Auch katedroje
Terminologija
Hebrajiškas žodis aron Biblijoje vartojamas bet kokiai arkai ar skryniai, skirtai bet kokiai paskirčiai (Pr 50, 26; 2 Kar 12, 9.10). Sandoros skrynia nuo visų kitų atskiriama tokiais pavadinimais: "Dievo skrynia" (1 Sam 3, 3), "Sandoros skrynia" (Joz 3, 6; Žyd 9, 4), "Liudijimo skrynia" (Iš 25, 22). Skrynia (hebrajiškai aron kodeš, reiškianti šventąją spintą) - tai paaukštinta spinta, randama žydų sinagogose, kurioje laikomi šventieji Toros ritiniai. Visi jie rašomi ranka ir gali užtrukti ne vienerius metus. Ji visada stovi ant sinagogos sienos, atgręžtos į Jeruzalės pusę. Kai skrynia atidaroma ir Tora išimama skaityti, visi atsistoja pagarbiai Dievo akivaizdoje. Kai kurių maldų ir pamaldų metu skrynios durys ir vidinė uždanga (parochet) lieka atviros.
Aprašymas
Biblijoje aprašoma, kad skrynia buvo pagaminta iš akacijos arba šitos medžio medienos. Ji buvo pusantros uolekties pločio ir aukščio bei dviejų su puse uolekties ilgio (maždaug 130 cm × 78 cm × 78 cm arba 4,29 × 2,57 × 2,57 pėdos, greičiausiai buvo naudojamas egiptietiškas karališkasis kubitas). Visa skrynia buvo padengta gryniausiu auksu.
Susiję puslapiai
Artimieji Rytai: Izraelis
Žmonės: Jozuė, Samuelis, Saliamonas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Sandoros skrynia ir kokia jos reikšmė?
A: Sandoros skrynia yra Biblijoje minimas šventas indas, kuriame saugoma dešimt Dievo įsakymų ir kiti šventieji izraelitų daiktai. Ji laikoma svarbia, nes simbolizuoja Dievo sandorą su izraelitais.
Klausimas: Kam buvo įsakyta pastatyti Sandoros skrynią?
A: Pasak Biblijos, Jahvė įsakė Mozei pastatyti Sandoros skrynią po to, kai šis turėjo pranašišką regėjimą Sinajaus pusiasalyje.
K: Kas, pagal kai kurių žmonių įsitikinimus, buvo Sandoros skrynioje?
A: Kai kurie žmonės tiki, kad Sandoros skrynioje buvo Aarono lazda, indas su mana ir pirmasis Mozės parašytas Toros ritinys.
K: Ką apie Sandoros skrynios turinį byloja Išėjimo, Skaičių ir Laiško hebrajams knygos?
A: Išėjimo, Skaičių ir Laiško hebrajams knygos rodo, kad Sandoros skrynioje buvo laikoma Dešimt Dievo įsakymų ir kiti šventi izraelitų daiktai.
K: Ką apie Sandoros skrynios turinį sako Pirmoji Karalių knyga?
A: Pirmojoje Karalių knygoje sakoma, kad karaliaus Saliamono laikais Sandoros skrynioje buvo tik Dešimt Dievo įsakymų.
K: Kas yra Jahvė ir koks jo vaidmuo Sandoros skrynios atžvilgiu?
A: Jahvė - tai hebrajiškas Dievo vardas, ir pagal Bibliją manoma, kad Jahvė įsakė pastatyti Sandoros skrynią.
Klausimas: Kodėl Sandoros skrynia laikoma svarbia judaizme?
A: Sandoros skrynia judaizme laikoma svarbia, nes ji simbolizuoja Dievo sandorą su izraelitais ir atspindi jų santykį su Dievu. Be to, ji atliko pagrindinį vaidmenį žydų pamaldose ir, kaip tikėta, leido bendrauti su Dievu.
Ieškoti