Jozuė: Izraelio vadas, Kanaanų užkariavimo lyderis ir Biblijos veikėjas
Jozuė — Mozės įpėdinis ir Izraelio vadas: drąsa, Kanaanų užkariavimas, karinė vadovybė ir tikėjimas Biblijos pasakojimuose.
Jozuė (hebr. Yehoshua), Nūno sūnus, yra svarbi biblinė figūra ir Biblijoje aprašytas Izraelio vadovas, sekęs po Mozės. Jis buvo tiek karinis vadas, tiek religinis lyderis, kuriam skirta pagrindinė vaidmenų dalis tautos įžengimo į Pažadėtąją žemę istorijoje.
Trumpa biografija ir vardas
Jozuė kartais minima ir kaip buvęs Ozėju (hebr. Hoshea); Mozė pervadino jį į Jozuę, o vėliau siuntė kaip vieną iš dvylikos šnipų į Kanaaną. Jozuė buvo Nūno sūnus ir vienas ištikimiausių bei ryžtingiausių Mozės bendrininkų.
Pagrindiniai įvykiai ir vaidmuo
- Jaunystėje Jozuė dalyvavo kare prieš izraelitus, puolantį izraelitus, Amaleką – jį Mozė paskyrė generolu šioje kovoje.
- Kai Mozė pakyla į Sinajaus kalną paimti iš Dievo Toros, Jozuė lieka kalno papėdėje ir laukia Mozės sugrįžtant; apie tai, kad žmonės garbina aukso veršį kaip stabą, jis sužino tik iš Mozės.
- Kai du vyrai, Eldadas ir Medadas, tampa pranašais, Jozuė iš pradžių supyksta, manydamas, kad pranašais gali būti tik Mozė. Tačiau Mozė ramina Jozuę ir sako, kad, jei jis galėtų, kiekvienas izraelitas būtų pranašas.
- Kartu su Kalebu Jozuė yra vienas iš dviejų šnipų, kurie teigiamai vertina įžengimą į Pažadėtąją žemę, priešingai dešimčiai baimininkų, raginančių grįžti į Egiptą.
Jozuės vadovavimas po Mozės mirties
Po Mozės mirties, Dievui įsakius, Mozė paskiria Jozuę kaip izraelitų vadovą. Jozuė ilgai gedėjo Mozės, o vėliau, gavęs Dievo pavedimą, pradėjo organizuoti tautos įvedimą ir užkariavimą Kanaanui.
Didieji įvykiai Jozuės vadovavimo metu
- Peržengimas per Jordano upę (arkos procesija ir upės sustojimas) – simbolinis įėjimas į Pažadėtąją žemę.
- Jericho žlugimas – Jozuės vadovaujama Izraelio armija apgulė Jerichą; po apeigų ir giesmių miesto sienos sugriuvo.
- Užkariavimai – Jozuė veda kampanijas prieš įvairius Kanaanų miestus ir karalius; Biblija mini, kad jis nužudė apie 39 karalius ir užėmė daug žemių.
- Vieningos kovos pavyzdžiai – įrašytas pasakojimas apie saulės stabdymą danguje (Jozuės knygoje) kaip stebuklingą Dievo pagalbos ženklą per mūšius.
- Teisės pažeidimų pasekmės – pvz., Achanas pažeidė Dievo paliepimus, dėl ko kentėjo visa tauta, bet Jake atsirado ištaisymas per teisingumą ir atgailą.
Žemės dalijimas ir Jozuės paveldas
Po didžiųjų kampanijų Jozuė padalija užimtą žemę dvylikai Izraelio genčių, nustato ribas, miestus ir priskiria dalies Žemės levitams bei kitoms grupėms. Jis taip pat organizuoja prieglobsčio miestus ir užtikrina, kad būtų laikomasi miškingų bei religinių nuostatų.
Kalbėjimai, sąžinė ir mirtis
Vėlyvuoju savo gyvenimo etapu Jozuė rengia kelis įspėjamuosius ir paskutinioje dalyje įkvepiančius kalbėjimus, kviesdamas tautą ištikimybės Dievui ir įstatymui. Vienas žymiausių epizodų – sandoros atnaujinimas prie Šekemo, kur jis ragina rinktis, kam tarnauti: „Jei jums nepatinka tarnauti Viešpačiui – pasirinkite sau šiandien“. Tradiciškai nurodoma, kad Jozuė mirė 110 metų amžiaus ir buvo palaidotas (pasak Biblijoje yra jo vardu pavadintos knygos).
Charakteris ir reikšmė
Jozuė vaizduojamas kaip drąsus, ištikimas ir taktiškas vadas, kuris sujungia karinį meistriškumą su religine ištikimybe. Jis laikomas Mozės įpėdiniu, užbaigiančiu etapo perėjimą iš klajojimų į nuolatinį buvimą žadėtoje žemėje.
Svarstymas apie istorinius ir teologinius aspektus
Istorikai ir archeologai skirtingai vertina Jozuės užkariavimų istorijos tikslumą. Tradicinė biblinė versija pateikia greitus ir plačius užkariavimus, tačiau archeologiniai duomenys rodo sudėtingesnį vaizdą: kai kur vietovių gyventojų kaita vykusi palaipsniui ar per kitus istorinius procesus. Tačiau teologiniu požiūriu Jozuės veikla simbolizuoja Dievo pažadų įvykdymą, tautos savarankiškumo pradžią ir įsipareigojimą įstatymui.
Knyga apie Jozuę
Biblijoje yra jo vardu pavadinta knyga, vadinama Jozuės knyga, kurioje išsamiai aprašyti užkariavimai, žemės dalybos ir Jozuės paskutiniai žingsniai kaip tautos vadovo. Ši knyga yra svarbi tiek istoriniam, tiek religinio-etikos suvokimui apie Izraelio ankstyvąją istoriją.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Džošua?
Atsakymas: Jozuė yra Biblijos asmuo, Nūno sūnus.
K: Ką daro Jozuė po to, kai Amalekas užpuola izraelitus?
Atsakymas: Po to, kai Amalekas užpuola izraelitus, Jozuė pasitelkiamas prieš juos kaip generolas.
Klausimas: Kas nutinka, kai Mozė pakyla ant Sinajaus kalno?
A: Kai Mozė pakyla į Sinajaus kalną pasiimti Toros iš Dievo, Jozuė lieka kalno papėdėje ir laukia, kol jis sugrįš.
K: Ką Jozuė mano apie tai, kad Eldadas ir Medadas taps pranašais?
A: Kai du žmonės, vardu Eldadas ir Medadas, tampa pranašais, Jozuė supyksta, nes mano, kad pranašu turėtų būti tik Mozė, nors Mozė jam sako, kad jei tai priklausytų nuo jo, kiekvienas izraelitas būtų pranašas.
Klausimas: Kaip Jozuė gavo savo vardą?
Atsakymas: Prieš pasivadindamas Jozue, jis kadaise buvo pavadintas Ozėju, tačiau Mozė, prieš tai pervadinęs jį Jozue, pasiunčia jį kaip vieną iš dvylikos šnipų į Kanaaną.
K: Kuo Dešimt šnipų bandė įtikinti izraelitus?
A: Dešimt šnipų bandė įtikinti izraelitus, kad geriau būtų grįžti į Egiptą vergauti, nei įžengti į Pažadėtąją žemę, nes jei jie bandytų užkariauti Kanaaną, būtų nužudyti.
Klausimas: Ką Dievas įsako, kai Mozė miršta?
A: Kai Mozė miršta, Dievas įsakoJošuai vadovauti izraelitams prie mirties patalo.
Ieškoti