Persijos įlanka yra geografinės vietovės pavadinimas. Ji yra Artimuosiuose Rytuose. Tai Omano įlankos tęsinys. Ji yra tarp Irano ir Arabijos pusiasalio, todėl arabai ją mieliau vadina "Arabų įlanka".

Geografinė apibrėžtis ir pagrindiniai rodikliai

Persijos įlanka yra ilga ir siaura jūrinė įlanka, jungianti vakarinę Omano įlankos dalį su Šiaurės Indijos vandenynu per Hormūzo sąsiaurį. Jos ilgis siekia apie 990 km, plotis kinta nuo keliolikos iki kelių šimtų kilometrų. Tai seklas baseinas: vidutinis gylis yra apie 50 m, o didžiausias gylis — maždaug 90 m. Vanduo čia yra sūrausias ir karščiausias, palyginti su daugeliu kitų jūros regionų dėl didelio garavimo ir riboto mainų su atviromis jūromis.

Šalys, kurios ribojasi su įlanka

  • Iranas — šiaurinė pakrantė;
  • Irakas — šiaurės vakarų pakrantėje;
  • Kuveitas;
  • Saudo Arabija;
  • Bahreinas — sala įlankoje;
  • Qataras;
  • Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE);
  • mažu mastu – Omanas pietrytinėje dalyje.

Istorija ir geopolitika

Persijos įlanka turi ilgą istoriją kaip prekybos, žvejybos ir perlų rinkimo regionas. Senovės civilizacijos, tokios kaip Elamas ir mezopotamietiškos bendruomenės, aktyviai rėmėsi prekyba per šį vandenyną. Iki XIX–XX a. pradžios įlanka garsėjo natūraliomis perlų lovomis, kurios buvo svarbi vietos ekonomikos dalis.

Moderniu metu regionas įgavo strateginį reikšmingumą dėl naftos atradimų XX a. pradžioje. Dauguma valstybės pajamų ir tarptautinių interesų susiję su naftos ir dujų išgavimu bei transportavimu per Hormūzo sąsiaurį — vieną svarbiausių energetiniu požiūriu jūrų šliuzų pasaulyje. Per pastaruosius dešimtmečius pro sąsiaurį kasdien išplaukia ir keliauja didelis kiekis naftos ir dujų, todėl saugumas čia turi didelę tarptautinę reikšmę.

Per Irano ir Irako karą (1980-1988 m.) Persijos įlanka tapo karo veiksmų arena: buvo apšaudomi ir užminuojami tanklaiviai, vyko vadinamasis tanklaivių karas. Vėliau, kai 1990 m. Irakas įsiveržė į Kuveitą, naujasis karas dažnai vadintas Persijos įlankos karu, nors pagrindinės kovos vyko sausumoje. Regioną taip pat paveikė vėlesni konfliktai ir įtampos periodai, kurių metu tarptautinės jūrų pajėgos buvo dislokuotos apsaugoti laivybas ir užtikrinti energetikos tiekimą.

Gamta, biologinė įvairovė ir ištekliai

Persijos įlankos vandenys yra turtingi gyvūnija ir augmenija: čia randamos įvairios žuvų rūšys, jūros žolės lovos ir koraliniai rifai, ypač pakrančių zonose. Vandenyje gausu žuvų, čia yra ilgų gražių koralinių rifų. Giliai Persijos įlankos vandenyje yra daugybė perlinių austrių. Dėl to ši vietovė pritraukia daug veiklos — nuo vietinių žvejų iki turizmo ir povandeninių tyrimų.

Be biologinių vertybių, įlankoje yra milžiniški energetiniai ištekliai: didelės naftos ir gamtinių dujų sankaupos, įtakojusios regiono ekonomiką ir politiką visame pasaulyje. Dėl šių išteklių ir svarbių laivybos kelius saugumo klausimai dažnai tampa tarptautinės diplomatijos ir karinės strategijos dalimi.

Aplinkos problemos

Regionas susiduria su daugybe aplinkos iššūkių: naftos išsiliejimai ir pramonės tarša, intensyvi pakrantės infrastruktūros plėtra, desalinavimo įmonių išmetamos druskos bei šiluminė tarša ir pereinamosios buveinės naikinimas. Dėl didelio garavimo ir mažo gėlo vandens įplaukimo įlanka pasižymi aukštesniu druskingumu, o tai kartu su tarša dar labiau riboja ekosistemų atsparumą.

Pavadinimų ginčas ir tarptautinis pripažinimas

Istoriškai tarptautiniu mastu labiausiai paplitęs pavadinimas yra Persijos įlanka, o persų kalboje ji žinoma kaip khalīj-e-Fars. Dėl politinių ir kultūrinių priežasčių kai kurios Arabijos pusiasalio valstybės vartoja pavadinimą Arabų įlanka, todėl šis vardas yra ir geopolitinis ginčo objektas.

2018 m. spalį Jungtinių Tautų Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija, remdamasi Lisabonos susitarimu dėl kilmės vietos nuorodų apsaugos ir jų tarptautinės registracijos, įregistravo Persijos įlanką kaip kilmės vietą. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip istorinis, kultūrinis ir politinis kontekstas atsispindi viešuosiuose varduose ir tarptautiniuose dokumentuose.

Santrauka

Persijos įlanka — tai strateginė, biologinė ir ekonominė zonoje turtinga jūrinė teritorija su sudėtinga istorija. Jos reikšmė kyla iš geografinės padėties, gamtinių išteklių ir laivybos kelio per Hormūzo sąsiaurį. Tuo pačiu metu įlanka susiduria su rimtomis aplinkos problemomis bei politiniais ginčais dėl pavadinimo ir valdžios regiono teritorijose.