Kataras

Šariato teisė

Pagal Kataro Konstituciją šariato teisė yra pagrindinis Kataro teisės aktų šaltinis. Praktiškai Kataro teisinė sistema yra civilinės teisės ir šariato teisės mišinys. Šariato teisė taikoma įstatymams, susijusiems su šeimos teise, paveldėjimu ir kai kuriomis nusikalstamomis veikomis (įskaitant svetimavimą, plėšimą ir nužudymą). Kai kuriais atvejais šariatu pagrįstuose šeimos teismuose moters parodymai yra verti pusės vyro parodymų. 2006 m. buvo priimta kodifikuota šeimos teisė. Šalyje leidžiama islamiška poligamija.

Katare plakimas rykštėmis naudojamas kaip bausmė už alkoholio vartojimą ar neteisėtus lytinius santykius. Kataro baudžiamojo kodekso 88 straipsnyje skelbiama, kad už svetimavimą baudžiama 100 kirčių. 2006 m. filipinietė už svetimavimą buvo nuteista 100 kirčių. 2010 m. mažiausiai 18 asmenų (daugiausia užsienio piliečių) buvo nuteisti nuplakti nuo 40 iki 100 rykščių už nusikaltimus, susijusius su "neteisėtais lytiniais santykiais" arba alkoholio vartojimu. 2011 m. mažiausiai 21 asmuo (daugiausia užsienio piliečiai) buvo nuteistas nuplakti rykštėmis nuo 30 iki 100 rykščių už nusikaltimus, susijusius su "neteisėtais lytiniais santykiais" arba alkoholio vartojimu. 2012 m. šeši užsieniečiai buvo nuteisti nuplakti 40 arba 100 rykščių. Tokios bausmės galėjo būti vykdomos tik musulmonams, kurie buvo pripažinti tinkamais sveikatos požiūriu. Nežinoma, ar nuosprendžiai buvo įvykdyti. Visai neseniai, 2013 m. balandžio mėn., musulmonas emigrantas buvo nuteistas 40 rykščių už alkoholio vartojimą. 2014 m. birželio mėn. už alkoholio vartojimą ir vairavimą apsvaigus 40 rykščių buvo nuteistas musulmonas emigrantas. Teisminės kūno bausmės Katare paplitusios dėl Hanbalio šariato teisės aiškinimo.

Užmėtymas akmenimis Katare yra teisėta bausmė. Apostazė Katare yra nusikaltimas, už kurį baudžiama mirties bausme. Už šventvagystę baudžiama iki septynerių metų laisvės atėmimo bausme, o už prozelitizmą - iki 10 metų laisvės atėmimo bausme. Homoseksualumas yra nusikaltimas, už kurį baudžiama mirties bausme.

Alkoholio vartojimas Katare iš dalies legalus; kai kuriuose penkių žvaigždučių prabangiuose viešbučiuose leidžiama pardavinėti alkoholį klientams, kurie nėra musulmonai. Kataro musulmonams draudžiama vartoti alkoholį, o musulmonai, pagauti vartojantys alkoholį, gali būti nuplakti arba deportuoti. Ne musulmonai emigrantai gali gauti leidimą įsigyti alkoholio asmeniniam vartojimui. Kataro platinimo bendrovei (Qatar Airways patronuojamajai įmonei) leidžiama importuoti alkoholį ir kiaulieną; ji valdo vienintelę šalyje alkoholio parduotuvę, kuri taip pat parduoda kiaulieną alkoholio licencijų turėtojams. Kataro pareigūnai taip pat pareiškė norą leisti vartoti alkoholį 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato "sirgalių zonose".

Dar visai neseniai "Pearl-Qatar" (dirbtinė sala netoli Dohos) restoranuose buvo leidžiama tiekti alkoholinius gėrimus. Tačiau 2011 m. gruodžio mėn. Perlo salos restoranams buvo liepta nutraukti prekybą alkoholiu. Draudimas nebuvo paaiškintas. Tarp spėliojimų apie priežastį minimas vyriausybės noras kurti pamaldesnį įvaizdį prieš pirmuosius šalyje karališkosios patariamosios institucijos rinkimus ir gandai apie finansinį ginčą tarp vyriausybės ir kurorto kūrėjų.

2014 m. Kataras pradėjo kuklumo kampaniją, kad primintų turistams apie kuklų aprangos kodą. Turistėms moterims patariama viešumoje nedėvėti kojų kelnių, mini sijonų, suknelių be rankovių ir trumpų ar aptemptų drabužių. Vyrams patariama nedėvėti tik šortų ir viengungių.

Žmogaus teisės

JAV valstybės departamento duomenimis, emigrantai iš Azijos ir dalies Afrikos šalių savanoriškai migruoja į Katarą kaip žemos kvalifikacijos darbininkai ar namų tarnai, tačiau kai kurie iš jų vėliau susiduria su priverstinės vergovės sąlygomis. Kai kurie iš dažniausių darbo teisių pažeidimų yra tokie: mušimas, darbo užmokesčio nesumokėjimas, darbuotojų apmokestinimas už išmokas, už kurias atsakingas darbdavys, judėjimo laisvės apribojimai (pvz., pasų, kelionės dokumentų ar leidimų išvykti konfiskavimas), savavališkas sulaikymas, grasinimai teisinėmis priemonėmis ir seksualinė prievarta. Daugelis darbuotojų migrantų, atvykusių dirbti į Katarą, sumokėjo pernelyg didelius mokesčius įdarbintojams savo šalyse.

Nuo 2014 m. pagal tam tikras Kataro baudžiamojo kodekso nuostatas kaip baudžiamosios sankcijos gali būti taikomos tokios bausmės kaip nuplakimas ir užmėtymas akmenimis. JT Komitetas prieš kankinimą nustatė, kad tokia praktika pažeidžia JT konvencijoje prieš kankinimą nustatytus įsipareigojimus. Kataras tebetaiko mirties bausmę, daugiausia už grėsmę nacionaliniam saugumui. Mirties bausmė taikoma retai ir nuo 2003 m. Katare nebuvo įvykdyta nė viena valstybinė mirties bausmė.

Pagal Kataro rėmimo įstatymo nuostatas rėmėjai turi teisę vienašališkai panaikinti darbuotojų leidimus gyventi šalyje, neleisti darbuotojams keisti darbdavio, pranešti policijai apie pabėgusį darbuotoją ir neleisti išvykti iš šalies. Todėl rėmėjai gali riboti darbuotojų judėjimą, o darbuotojai gali bijoti pranešti apie piktnaudžiavimą ar reikalauti savo teisių. ITUC teigimu, vizų rėmimo sistema sudaro sąlygas priverstiniam darbui, nes darbuotojams migrantams sunku palikti piktnaudžiaujantį darbdavį arba išvykti į užsienį be leidimo. Kataras taip pat nesilaiko darbo užmokesčio standartų savo darbuotojams imigrantams. Kataras užsakė tarptautinei advokatų kontorai DLA Piper parengti ataskaitą, kurioje tiriama imigrantų darbo sistema. 2014 m. gegužės mėn. DLA Piper paskelbė daugiau kaip 60 rekomendacijų dėl kafalos sistemos reformos, įskaitant išvykimo vizų panaikinimą ir minimalaus darbo užmokesčio įvedimą, kurias Kataras įsipareigojo įgyvendinti.

2012 m. gegužės mėn. Kataro pareigūnai pareiškė ketinantys leisti įsteigti nepriklausomą profesinę sąjungą. Kataras taip pat paskelbė, kad atsisakys užsieniečių darbo jėgos rėmėjų sistemos, pagal kurią reikalaujama, kad visus užsienio darbuotojus globotų vietos darbdaviai. Tarp papildomų darbo įstatymų pakeitimų - nuostata, kuria užtikrinama, kad visiems darbuotojams atlyginimai būtų mokami tiesiogiai į jų banko sąskaitas, ir nauji apribojimai dirbti lauke karščiausiomis vasaros valandomis. 2015 m. pradžioje paskelbtame naujame teisės akto projekte numatyta, kad įmonės, kurios laiku neišmoka darbuotojams atlyginimų, gali laikinai prarasti galimybę samdyti daugiau darbuotojų.

2015 m. spalio mėn. Kataro emyras pasirašė įstatymą dėl naujų šalies rėmimo sistemos reformų, kuris įsigalios per vienerius metus. Kritikai teigia, kad pakeitimais gali būti nesprendžiami kai kurie darbo teisių klausimai.

1999 m. vykusiuose Centrinės savivaldybės tarybos rinkimuose moterys įgijo rinkimų teisę tuo pačiu metu kaip ir vyrai. Šie rinkimai - pirmieji Kataro istorijoje - sąmoningai buvo surengti 1999 m. kovo 8 d., Tarptautinę moters dieną.

Užsienio santykiai

Būdamas maža šalis, turinti didesnių kaimynių, Kataras siekia daryti įtaką ir apsaugoti savo valstybę bei valdančiąją dinastiją. Kataro aljansų istorija leidžia suprasti, kuo grindžiama jo politika. 1760-1971 m. Kataras siekė oficialios apsaugos nuo didelių tranzitinių galių - Osmanų, britų, al Chalifų iš Bahreino, arabų ir vahabitų iš Saudo Arabijos. ^{Puslapis reikalingas]} Kataro tarptautinio žinomumo didėjimas ir aktyvus vaidmuo tarptautiniuose reikaluose paskatino kai kuriuos analitikus priskirti jį vidutinės galios kategorijai. Kataras anksti tapo OPEC nariu ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) steigėju. Jis yra Arabų lygos narys. Šalis nepripažino privalomos Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcijos.

Kataras taip pat palaiko dvišalius santykius su įvairiomis užsienio valstybėmis. Katare yra Al Udeido oro bazė, bendra JAV ir Didžiosios Britanijos bazė, kuri yra visų Amerikos ir Didžiosios Britanijos oro operacijų Persijos įlankoje centras. Jis leido Amerikos ir Didžiosios Britanijos pajėgoms naudotis oro baze siunčiant atsargas į Iraką ir Afganistaną. Nepaisant to, kad Kataras yra šio strateginio karinio objekto šeimininkas, jis ne visada yra stiprus Vakarų sąjungininkas. Kataras leido Afganistano Talibanui įkurti politinį biurą šalies viduje ir palaiko glaudžius ryšius su Iranu, įskaitant bendrą gamtinių dujų telkinį. Remiantis nutekintais dokumentais, kuriuos paskelbė "The New York Times", Kataro kovos su terorizmu rezultatai buvo "blogiausi regione". Laidoje teigiama, kad Kataro saugumo tarnyba "nesiryžo imtis veiksmų prieš žinomus teroristus, bijodama pasirodyti esanti susijusi su JAV ir išprovokuoti atsakomuosius veiksmus".

Kataro santykiai su Persijos įlankos regiono kaimynėmis yra nevienareikšmiai. Kataras pasirašė bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimą su Iranu, su kuriuo dalijasi didžiausiu pasaulyje neasocijuotu dujų telkiniu. Tai buvo antroji valstybė (pirmoji buvo Prancūzija), kuri 2011 m. Libijos pilietinio karo metu viešai paskelbė pripažįstanti Libijos opozicijos Nacionalinę pereinamąją tarybą teisėta Libijos vyriausybe.

2014 m. Kataro santykiai su Bahreinu, Saudo Arabija ir Jungtiniais Arabų Emyratais užvirė dėl Kataro paramos Musulmonų brolijai ir ekstremistinėms grupuotėms Sirijoje. Tai baigėsi tuo, kad 2014 m. kovo mėn. trys minėtos šalys atšaukė savo ambasadorius iš Kataro. Pranešama, kad ambasadoriams pasitraukus, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba atsidūrė ties krizės, susijusios su skirtingų politinių blokų, turinčių prieštaringų interesų, atsiradimu, riba. Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas buvo įsitraukę į politinę kovą su Kataru, o Omanas ir Kuveitas atstovavo neprisijungusiam blokui PĮBT viduje. Šalių santykiai pagerėjo po to, kai Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (PĮBT) paskelbė, kad Bahreinas, Saudo Arabija ir JAE grąžino savo diplomatus į Katarą. Kataro universiteto Persijos įlankos studijų tyrėjas Islamas Hasanas teigia, kad išsprendus PĮBT krizę Kataras pasiekė naują politinės brandos lygį. Toliau jis tvirtina, kad Kataras sugebėjo užbaigti krizę nekeisdamas jokių savo užsienio politikos principų ir neatsisakydamas savo sąjungininkų.

Pastaraisiais metais Kataras savo užsienio politikai vykdyti pasitelkė islamistų kovotojus keliose šalyse, įskaitant Egiptą, Siriją, Libiją, Somalį ir Malį. Islamistų - nuo Musulmonų brolijos iki salafitų grupuočių - rėmimas pasitarnavo šaliai kaip galios stiprintuvas, nes nuo pat Arabų pavasario pradžios ji tikėjo, kad šios grupuotės yra ateities banga. JAV iždo sekretoriaus pavaduotojas terorizmui ir finansinei žvalgybai Davidas Cohenas sakė, kad Kataras yra "leidžiamoji jurisdikcija terorizmo finansavimui". Yra įrodymų, kad tarp šių Kataro remiamų grupių yra ir Šiaurės Sirijoje veikiančios griežtosios linijos islamo kovotojų grupės. Nuo 2015 m.^[atnaujinta] Kataras, Saudo Arabija ir Turkija atvirai remia "Užkariavimo armiją" - skėtinę antivyriausybinių pajėgų, kovojančių Sirijos pilietiniame kare, grupę, kuriai, kaip pranešama, priklauso su "al Qaeda" susijęs "al-Nusra Front" ir kita salafitų koalicija, žinoma kaip "Ahrar ash-Sham".

Kataras rėmė demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Mursį diplomatine parama ir valstybiniu tinklu "Al Jazeera", kol jis buvo nuverstas per karinį perversmą. Per metus, kai jis buvo valdžioje, Kataras Egiptui pasiūlė 7,5 mlrd. dolerių paskolą.

Dėl Kataro ryšių su "Hamas", apie kuriuos pirmą kartą pranešta 2012 m. pradžioje, kritikos sulaukė Izraelis, Jungtinės Amerikos Valstijos, Egiptas ir Saudo Arabija, "kurios kaltina Katarą, kad šis, remdamas "Hamas", kenkia regiono stabilumui". Tačiau Kataro užsienio reikalų ministras paneigė remiantis "Hamas" ir pareiškė: "Mes neremiame "Hamas", bet remiame palestiniečius". Pasiekus taikos susitarimą, Kataras įsipareigojo Gazos ruožui skirti 1 mlrd. dolerių humanitarinę pagalbą.

Katare vyko akademinės, religinės, politinės ir ekonominės konferencijos. Neseniai į 11-ąjį kasmetinį Dohos forumą susirinko svarbiausi mąstytojai, įvairių sričių specialistai ir politiniai veikėjai iš viso pasaulio aptarti demokratijos, žiniasklaidos ir informacinių technologijų, laisvosios prekybos ir vandens saugumo klausimų. Be to, nuo 2006 m. forume vyksta Artimųjų Rytų ekonominės ateities konferencija. Pastaruoju metu Katare vyko taikos derybos tarp konkuruojančių grupuočių visame pasaulyje. Iš jų paminėtinas Darfūro susitarimas. Dohos deklaracija yra Darfūro taikos proceso pagrindas, o jos dėka Afrikos regionas pasiekė reikšmingų laimėjimų. Tarp svarbiausių pasiekimų - saugumo ir stabilumo atkūrimas, pažanga statybų ir atstatymo procesuose, perkeltųjų gyventojų sugrįžimas ir Darfūro žmonių susivienijimas, siekiant įveikti iššūkius ir tęsti taikos procesą. Kataras skyrė 88,5 mln. svarų sterlingų lėšų Darfūro atkūrimui ir atstatymui finansuoti.

Kataro vėliava Libijoje po Libijos pilietinio karo; Kataras atliko įtakingą vaidmenį Arabų pavasario metu.


Buvęs emyras Hamadas bin Khalifa Al Thani ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry 2013 m.

Karinis

Kataro ginkluotosios pajėgos yra Kataro karinės pajėgos. Šalis turi nedideles karines pajėgas, kurias sudaro maždaug 11 800 žmonių, įskaitant kariuomenę (8 500), karinį jūrų laivyną (1 800) ir oro pajėgas (1 500). Kataro išlaidos gynybai 1993 m. sudarė apie 4,2 % bendrojo nacionalinio produkto. 2008 m. Kataras karinėms išlaidoms išleido 2,355 mlrd. dolerių, t. y. 2,3 % bendrojo vidaus produkto. Kataro specialiąsias pajėgas apmokė Prancūzija ir kitos Vakarų šalys, manoma, kad jos turi nemažai įgūdžių. Jos taip pat padėjo Libijos sukilėliams per 2011 m. Tripolio mūšį.

Kataras yra pasirašęs gynybos paktus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Jungtine Karalyste, o 1994 m. - su Prancūzija. Kataras aktyviai dalyvauja Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos kolektyvinėje gynyboje; kitos penkios narės yra Saudo Arabija, Kuveitas, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Omanas. Didelė Kataro oro pajėgų bazė, kurią eksploatuoja JAV ir kelios kitos JT šalys, yra garantuotas gynybos ir nacionalinio saugumo šaltinis.

Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) nustatė, kad 2010-2014 m. Kataras buvo 46-as didžiausias ginklų importuotojas pasaulyje. Tačiau, rašo SIPRI, Kataro planai pertvarkyti ir gerokai padidinti savo ginkluotąsias pajėgas paspartėjo. 2013 m. iš Vokietijos užsakyti 62 tankai ir 24 savaeigės patrankos, o 2014 m. buvo sudaryta daug kitų sutarčių, įskaitant 24 kovinius sraigtasparnius ir 3 AEW orlaivius iš JAV bei 2 tanklaivius iš Ispanijos.

Kataro kariuomenė dalyvavo Saudo Arabijos vadovaujamoje intervencijoje Jemene prieš šiitų husių judėjimą. 2015 m. "Al Jazeera America" pranešė: "Daugybė pranešimų rodo, kad Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, kovojanti prieš opozicijos grupes Jemene, nesirinktinai atakavo civilius gyventojus ir naudojo kasetines bombas civilių apgyvendintose teritorijose, taip pažeisdama tarptautinę teisę".

Kataro lėktuvas "Dassault Mirage 2000" skrenda virš Libijos.

Administraciniai padaliniai

Nuo 2004 m. Kataras padalytas į septynias savivaldybes (arab. baladiyah).

1. Madinat ash Shamal
2. Al Khor
3. Umm Salal
4. Al Daayen
5. Al Rayyan
6. Doha
7. Al Wakrah

Statistikos tikslais savivaldybės toliau skirstomos į 98 zonas (2010 m.^{[atnaujinta]),} kurios savo ruožtu skirstomos į kvartalus.

Kataro savivaldybės nuo 2004 m.

Geografija

Kataras yra pusiasalis (į jūrą išsikišęs sausumos ruožas). Pietuose jis jungiasi su Saudo Arabija, o iš visų kitų pusių jį supa Arabijos įlankos vandenys.

Kataras yra gana maža šalis, jos plotas - tik 10 360 km². Pusiasalis yra 160 km ilgio. Didžiąją šalies dalį sudaro žema, nederlinga lyguma, padengta smėliu. Džebel Dukano vietovėje yra pagrindiniai Kataro sausumos naftos telkiniai. Gamtinių dujų telkiniai yra jūroje, į šiaurės vakarus nuo pusiasalio.

Kataro sostinė yra Doha. Daugiau kaip 90 % žmonių gyvena Dohoje. Kitas didelis miestas yra Al Vakra.

Valdžia ir politika

Katare veikia nerenkama, monarchinė, emyrato tipo vyriausybė. Emiro postas yra paveldimas.

Emyras vienintelis gali skirti ir atleisti ministrą pirmininką ir ministrų kabineto narius. Ministrai kartu sudaro Ministrų tarybą. Jie yra aukščiausia šalies vykdomosios valdžios institucija.

Žmonės ir kultūra

Žmonės iš Kataro vadinami katariečiais. Jie yra arabai. Oficiali Kataro kalba yra arabų, tačiau daug žmonių kalba ir angliškai, ypač kai užsiima verslu.

Katare gyvena apie 2,6 mln. žmonių, tačiau apie 88 proc. iš jų yra kviestiniai darbuotojai (žmonės iš kitos šalies, kurie čia gyvena ir dirba trumpą laiką), daugiausia iš Pietų Azijos, Pietryčių Azijos ir kitų arabų šalių. 650 000 jų yra indai, 350 000 nepaliečių, 260 000 filipiniečių ir daugybė kitų tautybių žmonių.

Beveik visą Kataro ekonomiką sudaro naftos ir gamtinių dujų gavyba.

Kataro valiuta vadinama Kataro rijalu.

Beveik visi katariečiai išpažįsta islamą. Tačiau daugelis kviestinių darbuotojų išpažįsta kitas religijas.

Sportas

Populiariausia sporto šaka Katare yra futbolas, po jo seka kriketas. Kataro jaunimo iki 20 metų futbolo rinktinė 1981 m. FIFA pasaulio jaunimo čempionate užėmė antrąją vietą.

2011 m. sausio mėn. Katare vyko Azijos futbolo konfederacijos 2011 m. AFC Azijos taurės finalas. Tai buvo antrasis kartas, kai Kataras surengė šį turnyrą; kitas kartas buvo 1988 m. AFC Azijos taurės turnyras.

Dohoje, Katare, taip pat įsikūręs Kataro lenktynių klubas, kuriame rengiamos "Drag Racing" lenktynės.

2008-2010 m. Dohoje (Kataras) esančiame "Khalifa International Tennis and Squash Complex" komplekse vyko WTA serijos moterų teniso čempionatai. Kasmet Dohoje vyksta WTA "Premier" turnyras "Qatar Ladies Open".

2010 m. gruodžio 2 d. Kataras laimėjo konkursą rengti 2022 m. pasaulio futbolo čempionatą.

Kataro atstovas Nasseras Al-Attiyah laimėjo 2011 m. Dakaro ralį ir 2006 m. pasaulio gamybos ralio čempionatą. Be to, 2002 m. Azijos žaidynėse ir 2010 m. Azijos žaidynėse jis laimėjo aukso medalius, dalyvaudamas Kataro skeeto šaudymo komandoje.

Nuo 2002 m. Katare kasmet rengiamos šešių etapų dviračių lenktynės "Tour of Qatar". Kiekvieną vasarį dviratininkai šešias dienas lenktyniauja Kataro lygumų keliais. Kiekvienas etapas įveikia daugiau nei 100 km atstumą.