Civilinė teisė
Civilinė teisė, kaip teisės sistema, skiriasi nuo bendrosios teisės, kuri yra kita teisės sistema. Civilinės teisės sistemos ištakos - senovės Roma. Civilinės teisės sistema taikoma tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, daugelyje šalių, kurios anksčiau buvo šių Europos šalių kolonijos, ir kai kuriose Azijos šalyse. Ji taip pat priimta Lotynų Amerikoje, taip pat kai kuriose Azijos dalyse ir kai kuriose Afrikos šalyse. Pasaulyje yra apie 150 šalių, kuriose daugiausia taikoma civilinės teisės sistema. Apie 80 šalių naudoja bendrosios teisės sistemą.
Istorija
Pats civilinės teisės pavadinimas rodo, nuo ko ji prasidėjo. Lotyniškai jus civile buvo civilinė teisė Romos respublikos ir vėliau Romos imperijos laikais. Ji pradėta kurti II a. pr. m. e. Respublikos pabaigoje, apie 27 m. pr. m. e., išryškėjo nemažai teisės žinovų, vadinamų juristais (nepainioti su teisėjais). Jie dažniausiai buvo aukštesniųjų klasių atstovai. Juristai teikė savo paslaugas konsultuodami žmones ir patardami teisėjams, kurie vadovavo teismo procesams. Svarbus romėnų teisės bruožas buvo tas, kad ji priklausė ne nuo ankstesnių bylų teisinio precedento, o nuo dabartinės bylos faktų ir esmės.
VI a. Justinianas sudarė Corpus Juris Civilis - supaprastintą romėnų įstatymų kodeksą. Juo naudojosi Bizantijos imperija. Viduramžių Bažnyčia didžiąją dalį savo kanonų teisės grindė romėnų teise. Germanų teisė, vadinamoji leges barbarorum, parašyta V-IX a., pasiskolinta iš romėnų civilinės teisės.
Civilinė teisė Europoje susiformavo viduramžiais, maždaug tuo pačiu metu, kai Anglijoje susiformavo bendroji teisė. Renesanso laikotarpiu Anglijos bendrosios teisės sistema perėmė iš civilinės teisės. Nors iki šio laikotarpio Anglijoje bendroji teisė buvo tradicinė teisės sistema, teisingumas grindžiamas civiline teise. Kiti bruožai buvo pasiskolinti ir naudojami jūrų teisėje ir testamentų, patikos ir turto srityje. Napoleono kodeksas, kuris daug ką pasiskolino iš romėnų teisės, padarė įtaką daugeliui Europos teisinių sistemų ir buvo Prūsijos civilinės teisės pagrindas.
Funkcijos
Civilinė teisė grindžiama iš romėnų teisės kilusiomis taisyklėmis ir sąvokomis. Civilinės teisės taisyklės ir principai yra įtvirtinti kodeksuose, kuriais gali naudotis ir piliečiai, ir teisininkai. Šiuose teisės kodeksuose aiškiai paaiškinamos kiekvieno žmogaus teisės ir pareigos. Skirtingai nei bendrojoje teisėje, civilinėje teisėje teisėjams tenka kitoks vaidmuo. Baudžiamosiose bylose jie nustato faktines bylos aplinkybes ir naudojasi galiojančiais kodeksais. Daugelyje šalių teisėjai taip pat pateikia oficialius kaltinimus. Skirtingai nuo bendrosios teisės, teisinis precedentas nenaudojamas priimant sprendimus vėlesnėse bylose. Šioje sistemoje įstatymų leidėjas priima įstatymus, kuriuos vėliau taiko teismai. Spręsdami bylą teisėjai atsižvelgia į įstatymus, o ne į precedentą.
Susiję puslapiai
- Biblijos įstatymas
- Romėnų teisė
- Šariato teisė
- Kanonų teisė
- Napoleono kodeksas
- Jūrų teisė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra civilinė teisė?
A: Civilinė teisė yra teisės sistema, atsiradusi senovės Romoje ir taikoma daugelyje pasaulio šalių.
K: Kuo civilinė teisė skiriasi nuo bendrosios teisės?
A: Bendroji teisė yra dar viena teisės sistema, kuri skiriasi nuo civilinės teisės savo kilme, taikymu ir struktūra.
K: Kur naudojama civilinės teisės sistema?
A: Civilinės teisės sistema daugiausia taikoma Vokietijoje, Prancūzijoje, buvusiose šių Europos šalių kolonijose, Lotynų Amerikoje, kai kuriose Azijos ir Afrikos dalyse.
K: Kiek šalių naudoja civilinės teisės sistemą?
A: Apie 150 pasaulio šalių daugiausia naudoja civilinės teisės sistemas.
K: Kiek šalių naudoja bendrosios teisės sistemą?
A: Apie 80 šalių naudoja bendrosios teisės sistemą.
K: Ar šios dvi sistemos sutampa?
A: Taip, kai kuriose šalyse į jų teisinę sistemą gali būti įtraukti abiejų sistemų elementai arba aspektai.
