Baikalo ežeras – giliausias ir didžiausias gėlo vandens ežeras pasaulyje
Atraskite Baikalo ežerą — pasaulio giliausią ir didžiausią gėlavandenį: UNESCO paveldas, unikalios rūšys, 1700 m gylis ir ~20% pasaulio gėlo vandens.
Baikalo ežeras - didžiulis ežeras Sibire, Rusijoje. Tai didžiausias gėlo vandens telkinys pasaulyje. Ežeras yra netoli Irkutsko.
Baikalo ilgis - apie 636 km (395 mylių). Jo plotis - nuo 20 iki 80 kilometrų (nuo 12 iki 50 mylių). Giliausioje vietoje jo gylis siekia 1700 metrų. Toks gylis yra giliausias ežeras Žemėje. Ežeras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jame yra apie 20 % neužšalusio pasaulio paviršiaus gėlo vandens,
Ežere yra žuvų, kurios gyvena tik čia ir niekur kitur. Jame gyvena daugiau kaip 1700 augalų ir gyvūnų rūšių, iš kurių du trečdaliai nerandami niekur kitur pasaulyje.
Pagrindiniai duomenys
- Plotas: apie 31 500 km².
- Ilgis: ~636 km.
- Plotis: nuo 20 iki 80 km.
- Maksimalus gylis: apie 1 642 m (kartais nurodomas apytiksliai 1 700 m).
- Vandens tūris: apie 23 600 km³ — tai didžiausias gėlo vandens kiekis bet kuriame ežere.
- Amžius: Baikalas yra vienas seniausių (apie 25–30 mln. metų) ir giluminių riftinių ežerų pasaulyje.
- Upės: į Baikalą įteka šimtai upių (virš 300), o vienintelė išteka — Angaros upė.
Geologija ir vandens ypatybės
Baikalas susiformavo Baikalo riftinėje zonoje, kai tektoninės plokštės pamažu išsiskyrė ir susidarė gili plokščia vaga. Dėl didelio gylio ir tūrio ežeras pasižymi unikaliomis hidrochemijos savybėmis: vanduo labai skaidrus (kartais matomumas siekia iki ~40 m), o temperatūros ir slėgio sąlygos suteikia sąlygas evoliucinių adaptacijų atsiradimui. Dalis ežero neužšąla dėl gylio ir cirkuliacijos, bet ištisiniu ledu Baikalas padengiamas žiemą — tai priklauso nuo metų klimato sąlygų.
Biodiversitetas ir endemizmas
Baikalo ekosistema yra ypatingai turtinga ir unikali: aptinkama daugiau nei 1700 rūšių ir porūšių, iš kurių maždaug du trečdaliai yra endeminės. Svarbiausi pavyzdžiai:
- Baikalo ruonis (nerpa) — vienintelis giminėje žinduolis, gyvenantis vien tik gėlavandenėje aplinkoje.
- Omulis — komercinė žuvis, svarbi vietinei kultūrai ir maistui.
- Golomyanka (lipni žuvis) — unikali rūšis, kurios kūne daug riebalų, todėl ji plaukioja vandenyje be išorinių žvynų.
Salos ir aplinka
Didžiausia Baikalo sala — Olchonas, populiari turistų lankoma vieta su tradiciniais buriatų kultūros objektais ir išskirtine gamta. Ežero pakrantę juosia Barguzino, Pribaikalskio ir kiti kalnų ruožai, kurie formuoja mikroklimatus ir buveines įvairiems augalams bei gyvūnams.
Žmogaus veikla, grėsmės ir apsauga
Nors Baikalas turi išskirtinę svarbą gamtos paveldui, jis susidūrė su įvairiomis grėsmėmis:
- Pramoninis taršos pavojus (istoriniai pavyzdžiai — medienos apdirbimo ir popieriaus pramonė prie ežero pakrančių).
- Urbanizacija ir turizmo augimas, kurie didina atliekų ir infrastruktūros poveikį.
- Klimato kaita, keičianti užšalimo laikotarpius, vandens temperatūrą ir ekosistemų dinamiką.
- Hidroenergetinių objektų statyba Angaros upėje, invazinės rūšys ir kitos biologinės grėsmės.
Siekiant apsaugoti Baikalą, veikia keli saugotini rajonai ir rezervatai (pvz., Baikalo valstybės biosferos rezervatas), ežeras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, taip pat galioja Rusijos federaciniai įstatymai ir tarptautinės iniciatyvos. Vietinės bendruomenės bei nevyriausybinės organizacijos taip pat dalyvauja stebėjimo ir švarinimo projektuose.
Turizmas ir lankymosi patarimai
Baikalas yra populiarus tiek vasaros, tiek žiemos kelionių tikslas: vasarą čia vyksta žygiai, buriavimas, žvejyba ir gamtos stebėjimas; žiemą — pačiuožinėjimas ant ledo, ledo keliai ir ledo skulptūros. Lankantis ežere svarbu:
- Gerbti draudimus ir saugomų zonų ribas.
- Nešiukšlinti ir laikytis taisyklių, kad nesuterštumėte jautrios ekosistemos.
- Pasirūpinti saugumu — ledo storis ir oro sąlygos gali būti kintamos.
Išvados
Baikalo ežeras yra geologiškai ir biologiniu požiūriu unikalus gamtos objektas — vienas giliausių ir turtingiausių gėlo vandens telkinių pasaulyje. Jo išsaugojimas reikalauja tarptautinio dėmesio, atsakingos vietinės politikos ir suvokimo apie žmogaus veiklos pasekmes. Baikalas tebėra aplinkosaugos ir mokslinių tyrimų prioritetas, taip pat svarbi kultūrinė ir rekreacinė vieta.
Geologija
Baikalo ežeras užpildo senovinį plyšinį slėnį, panašiai kaip Tanganikos ežeras Rytų Afrikoje.
Baikalo plyšio zonoje Žemės pluta atsiskiria. Tai giliausias ežeras pasaulyje - 1 642 m (5 387 pėdų). Ežero dugnas yra 1 186,5 m žemiau jūros lygio, tačiau žemiau jo yra apie 7 km nuosėdų. Tai reiškia, kad plyšio dugnas yra 8-11 km (5,0-6,8 mylios) žemiau paviršiaus: tai giliausias žemyninis plyšys Žemėje.
Geologiniu požiūriu plyšys yra jaunas ir aktyvus - per metus jis išsiplečia maždaug dviem centimetrais. Plyšio zona taip pat yra seismiškai aktyvi; toje vietovėje yra karštųjų šaltinių ir kas kelerius metus įvyksta pastebimi žemės drebėjimai.
Baikalo amžius - 25-30 milijonų metų: tai vienas seniausių ežerų. Jis yra unikalus tarp didelių aukštumų ežerų, nes jo nuosėdų nenuplovė žemyno ledo skydai. XX a. dešimtajame dešimtmetyje JAV ir Rusijoje atlikti nuosėdų šerdies tyrimai leido išsamiai užfiksuoti klimato kaitą per pastaruosius 250 000 metų. Netrukus tikimasi gauti ilgesnius ir gilesnius nuosėdų branduolius. Baikalo ežeras yra vienintelis uždaras gėlavandenis ežeras, kuriame yra dujų hidratų įrodymų.
Ežerą visiškai supa kalnai. Šiaurinėje pakrantėje esantys Baikalo kalnai ir taiga yra saugomi kaip nacionalinis parkas. Ežere yra 27 salos; didžiausia iš jų, Olchonas, yra 72 km ilgio ir yra trečia pagal dydį ežero sala pasaulyje. Ežerą maitina net 330 įtekančių upių. Jis nusausinamas per vieną ištaką - Angaros upę.
Nepaisant didelio gylio, ežero vanduo yra gerai susimaišęs ir prisotintas deguonies visame vandens sluoksnyje, palyginti su stratifikacija, kuri būna tokiuose vandens telkiniuose kaip Tanganikos ežeras ir Juodoji jūra.

Jenisiejaus upės baseinas, į kurį įeina Baikalo ežeras
Laukinė gamta
Baikalo ežere auga daugiau kaip 1000 rūšių augalų ir gyvena 1550 rūšių ir veislių gyvūnų. Daugiau kaip 60 % gyvūnų yra endeminiai, t. y. iš 52 žuvų rūšių 27 yra endeminės.
Omulinė žuvis (Coregonus autumnalis migratorius) gyvena Baikalo ežere. Ji žvejojama, rūkoma ir parduodama visuose aplink ežerą esančiuose turguose. Daugeliui keliaujančiųjų Transsibiro geležinkeliu rūkyto omulo įsigijimas yra vienas svarbiausių ilgos kelionės momentų.
Baikale taip pat gyvena viena ruonių rūšis - Baikalo ruonis arba nerpa.
Baikalo pakrantėse galima stebėti ir medžioti meškas ir elnius.

Omul Fish Listjankos turguje
Ekosistema
1986 m. Baikalskis ir Barguzinskis tapo biosferos rezervatais. Šios ekosistemos yra UNESCO programos "Žmogus ir biosfera" (MAB) dalis.
Susiję puslapiai
- Rusijos pasaulio paveldo objektų sąrašas
- Marina Richvanova, ekologė, siekianti apsaugoti Baikalo ežerą
Klausimai ir atsakymai
K: Kur yra Baikalo ežeras?
A: Baikalo ežeras yra Sibire, Rusijoje, netoli Irkutsko.
K: Kokio ilgio yra Baikalo ežeras?
A: Baikalo ežero ilgis yra apie 636 km (395 mylios).
K: Kokio pločio yra ežeras?
A: Ežero plotis yra nuo 20 iki 80 km (nuo 12 iki 50 mylių).
K: Kokia yra giliausia ežero vieta?
A: Giliausias ežero taškas yra 1700 m (5600 pėdų).
K: Ar ežeras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą?
A: Taip, Baikalo ežeras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
K: Kiek jame yra gėlo vandens? A: Jame yra apie 20 % neužšalusio paviršinio gėlo vandens pasaulyje.
K: Kokios rūšys aptinkamos šiame ežere? A: Šiame ežere galima rasti daugiau kaip 1700 augalų ir gyvūnų rūšių, iš kurių du trečdaliai nerandami niekur kitur.
Ieškoti