Transsibiro geležinkelis arba Transsibiro magistralė — tai geležinkelių tinklas, einantis iš Maskvos ir europinės Rusijos į Rusijos Tolimųjų Rytų provincijas, Mongoliją, Kiniją ir Japonijos jūrą. Pagrindinė magistralė nuo Maskvos iki Vladivostoko yra apie 9 289 km ilgio ir laikoma ilgiausiu pasaulio geležinkelio maršrutu. Ji jungiama iš daugelio regioninių linijų ir šakų, todėl kartu sudėjus tinklas yra dar didesnis.

Trumpa istorija

Transsibiro statyba prasidėjo 1891 m. — sprendimą pastatyti geležinkelį priėmė Rusijos valdžia, siekusi pagerinti susisiekimą su Tolimaisiais Rytais, stiprinti karinius ir ekonominius ryšius bei skatinti naujų žemių apgyvendinimą. Reikšmingi magistralės ruožai buvo nutiesti XX a. pradžioje; svarbiausi trumpojo laikotarpio statybos etapai baigėsi iki Pirmojo pasaulinio karo, o pilna infrastruktūra ir kai kurios papildomos atkarpos buvo užbaigtos vėliau XX a. pradžioje. Geležinkelio tiesimo metu spręsti stambūs inžineriniai iššūkiai: upių perėjos, statybos per kalnus, darbai šaltame klimate ir permafrostas.

Ruta, miestai ir atšakos

  • Pagrindinis maršrutas: Maskva — Jekaterinburgas — Omskas — Novosibirskas — Krasnojarskas — Irkutsko regionas (prie Baikalo ežero) — Ulan-Udė — Chita — Habarovskas — Vladivostokas.
  • Transsibiras kerta didžiulius taigos, stepės ir kalnų regionus, jis pereina per apie 7 laiko juostas nuo Maskvos iki Vladivostoko.
  • Yra dvi žinomos tarptautinės atšakos: Trans-Mongolija (per Mongoliją į Pekiną) ir Trans-Mančurija (per Mandžiūriją į Kiniją), kurios sudaro ryšius su Azijos geležinkeliais.

Techniniai duomenys ir eksploatacija

Magistralė nutiesta Rusijos pločio vėže (1 520 mm). Daugelyje ruožų kelias yra dvivėžis ir elektrifikuotas, tačiau yra ir beelektrių atkarpų, kuriose važiuoja dyzeliniai traukiniai. Kelionė visu pagrindiniu traktu tarp Maskvos ir Vladivostoko trunka apie 6–7 paras (priklausomai nuo traukinio tipo ir sustojimų), o garsiausias keleivinis maršrutas yra traukinys „Rossija“. Transsibiro magistralė aktyviai naudojama tiek krovinių gabenimui (ypač mediena, anglis, žemės ūkio produktai ir eksportas į Aziją), tiek keleivių srautams.

Reikšmė ir poveikis

Transsibiras pakeitė Sibiro ir Tolimųjų Rytų užimtumo, prekybos ir gyventojų pasiskirstymo struktūrą: palei magistralę išaugo nauji miestai, pramonės ir žemės ūkio centrai. Istoriškai magistralė turėjo ir karinį strateginį svarbą — ji leido greičiau perkelti pajėgas ir išteklius į Rytus. Ekonominiu požiūriu geležinkelis atvėrė naujas rinkas ir pagerino žaliavų bei pramoninių prekių gabenimą iš Sibiro į Europos dalį ir į Aziją.

Turizmas ir kultūra

Transsibiras pritraukia daugybę turistų — tiek užsieniečių, tiek vietinių keliautojų — norinčių pamatyti nuostabius Sibiro kraštovaizdžius, nulėkti prie Baikalo ežero ar patirti ilgą traukinio kelionę per skirtingas klimatines zonas. Populiariausios stotys turistams yra Irkutsko regionas (Baikalas) ir Ulan-Udė. Keliautojai renkasi tiek pilnas keliones nuo Maskvos iki Vladivostoko, tiek trumpesnes atkarpas ar persėdimus į Trans-Mongoliją ar Trans-Mančuriją.

Šiuolaikinė raida

Šiandien vyksta magistralės modernizacija: atnaujinama bėgių danga, tiltais ir stočių infrastruktūra, gerinami traukinių vagonai bei paslaugos keleiviams. Nors tai nėra greitasis geležinkelis, Transsibiras išlieka kertine Rusijos ir Eurazijos transporto arterija, svarbi tiek ekonomikai, tiek regionų ryšiams ir turizmui.