Taksonas — taksonomijos apibrėžimas, rangai ir pavyzdžiai
Taksonas (daugiskaita taksonai) yra taksonominė grupė arba taksonominis vienetas — bet kokia organizmų grupė, kurią taksonomijos specialistas ar mokslinis sutarimas pripažįsta kaip atskirą vienetą. Taksonas gali apimti vieną rūšį arba milžinišką organizmų grupę: gana mažas taksonas yra žirafos, o labai didelis taksonas — vabalai.
Taksonominiai rangai
Taksonui dažnai priskiriamas tam tikras rangas, tai padeda įdėlioti jį į biologinę hierarchiją. Dažniausiai vartojami rangai (nuo bendresnio prie konkretesnio) yra:
- domena (domenas)
- karalystė (karalystė)
- skyrius / padalinys (phylum / division) — botanikoje dažnai vadinamas divizija
- klasė
- tvarka
- šeima
- gentis
- rūšis
- smulkesni laipsniai: porūšis, forma, variacija ir kt.
Be tradicinių rangų, šiuolaikinė sistematika vis dažniau naudoja klades — monofiletines grupes, apibrėžtas pagal evoliucinę kilmę — kurios nebūtinai atitinka klasikinę rangų struktūrą.
Pavadinimai, tipai ir formalus aprašymas
Taksonomui dažnai priskiriamas mokslinis pavadinimas (pvz., dvivadis pavadinimas rūšims: Genus species). Pavadinime paprastai nurodomas autorius ir aprašymo metai, ypač akademiniuose tekstuose. Formaliam taksono pripažinimui reikia:
- išsamaus aprašymo arba diagnostikos, kuri atskirtų taksoną nuo kitų;
- tipinio egzemplioriaus (angl. type specimen) paskyrimo (dažniausiai muziejuje ar herbariume saugomo pavyzdžio);
- publikacijos moksliniame leidinyje pagal atitinkamą tarptautinį kodeksą.
Tarptautiniai nomenklatūros kodeksai reguliuoja vardų teikimą: gyvūnams — ICZN, augalams ir grybams — ICN (anksčiau — ICBN), mikroorganizmams — ICNP ir kt.
Taksono pobūdis ir mokslinis procesas
Taksonai gali būti apibrėžti pagal morfologinius požymius, elgseną, ekologiją arba moderniais metodais — molekuline filogenetika. Taksonai būna:
- monofiletiniai — apima protėvį ir visus jo palikuonis (pageidautina sistematikos principu);
- parafiletiški — apima protėvį ir dalį jo palikuonių;
- polifiletiniai — sudaryti iš organizmų, neturinčių artimo bendro protėvio grupėje.
Taksonomija yra dinamiška sritis: nauji duomenys (pvz., DNR analizės) gali pakeisti taksonų ribas, koroninę taksonomiją arba perkelti grupes į kitus rangus. Daugelis organizmų vis dar neaprašyti — naujo taksono formaliam pavadinimui ir aprašymui kartais tenka laukti daug metų, kol bus surinkta pakankamai duomenų ir atlikta recenzuojama publikacija.
Trumpai: taksonas — tai mokslinė organizmų grupė, kuri gali būti apibrėžta ir pavadinta, priskirta rangui ir registruota pagal tarptautinius nomenklatūros principus; tačiau praktikoje taksono samprata ir ribos kinta kartu su naujais moksliniais atradimais.


Svarbių rangų hierarchija
Rangai
Galimų rangų skaičius neribojamas, tačiau svarbiausi rangai hierarchine tvarka yra šie:
Karalystė
Filosofija arba skyrius
Klasė
Užsisakykite
Šeima
Porūšis
Pastaba: "Phylum" formaliai taikomas bet kuriai biologinei sričiai, tačiau tradiciškai jis visada buvo vartojamas kalbant apie gyvūnus, o "Division" - apie augalus, grybus ir t. t.
Paprasta frazė, padedanti prisiminti tvarką, yra "Garbingi karaliai žaidžia šachmatais ant švelnaus žalio šilko" (yra daug kitų tokių frazių).
Taksonomija
Skiriama taksonomija ir sistematika. Sistematika nagrinėja, kaip grupės susijusios tarpusavyje. Taksonomija susijusi su grupių (taksonų) sudarymu, sprendžiant, kas priklauso vienai grupei. Taksonomija dar vadinama klasifikacija.
Ypatinga taksonomijos dalis yra nomenklatūra. Ją sudaro taisyklės, kokius pavadinimus vartoti. Taigi taksonomistas pirmiausia nusprendžia, kas priklauso ir nepriklauso grupei, o tada, naudodamasis nomenklatūra, nusprendžia, kokį pavadinimą ši grupė turėtų turėti. Jei grupė tampa didesnė ar didesnė, jai gali būti suteiktas kitoks pavadinimas. Kita vertus, tas pats pavadinimas gali reikšti didesnį taksoną (pagal vieną konkretų taksonomą) arba mažesnį taksoną (pagal kitą taksonomą). Tai reiškia, kad moksliniai pavadinimai nėra garantuotai pastovūs. Dauguma pavadinimų yra stabilūs, tačiau dėl kai kurių taksonų pavadinimų nėra sutarimo, nes taksonomistai nesutaria, kas jiems priklauso, o kas ne.
Taksonomas gali pats nuspręsti, kokiais moksliniais motyvais remdamasis jis sudaro grupę (taksoną). Jei jo pasirinkimas nebus įtikinamas, kiti taksonomistai su juo nesutiks, ir tada jie priims kitus sprendimus. Šiais laikais biologinė klasifikacija dažniausiai turėtų būti atliekama pagal evoliucinius (filogenetinius) ryšius, kiek jie yra žinomi.