Biogeografija
Biogeografija - tai mokslas apie rūšių pasiskirstymą. Jos tikslas - parodyti, kur gyvena organizmai ir kodėl jie aptinkami (arba ne) tam tikroje geografinėje vietovėje.
Pagrindinė problema yra ta, kad gyvūnai ir augalai yra prisitaikę prie vietovės, kurioje gyvena, tačiau panašiose vietovėse gyvūnai ir augalai dažnai būna visiškai skirtingi. Pavyzdžiui, galima tikėtis, kad atogrąžų atogrąžų miško gyvūnai Amazonijoje, ekvatorinėje Afrikoje ir Pietryčių Azijoje bus beveik vienodi. Tačiau taip nėra.
Tokią situaciją turi lemti priežastys. Šios priežastys yra biogeografijos tyrimų objektas. Iš pradžių, maždaug 1800-1855 m., gamtininkai sudarė rūšių, gyvenančių įvairiuose pasaulio regionuose, sąrašus. Šiuos sąrašus jie skelbė savo knygose lentelių pavidalu. Revoliuciją pradėjo Čarlzas Darvinas ir Alfredas Raselas Volisas (Alfred Russel Wallace), paskelbę evoliucijos natūralios atrankos būdu idėją. Jie keliavo po atogrąžų šalis ir rašė apie tų šalių gyvenimą. Jie teigė, kad evoliucija yra raktas į geografinio pasiskirstymo supratimą.
Naujos rūšys paprastai atsiranda ankstesnei rūšiai suskilus į dvi dalis - rūšiavimas. Tai vyksta tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Iš tos vietos nauja rūšis gali keliauti. Ją stabdo geografiniai ypatumai (jūros, kalnai...) ir klimatas. Taigi rūšis gali niekada nepasiekti kitų vietų, kur ji galėtų būti labai sėkminga. Apskritai dėl šios priežasties panašaus klimato kraštuose neretai aptinkami gana skirtingi gyvūnai ir augalai. Klasikiniai pavyzdžiai - Australijos marsupilamiai ir Didysis Amerikos tarpeklis.
Žinoma, skirtingų rūšių gyvūnai ir augalai yra skirtingai judrūs. Paukščiams ir vabzdžiams lengviau keliauti skrendant, o jūroje lengvai keliauja žuvys. Vis dėlto yra tam tikros ribos. Abiejose Amerikos pusėse esančios žuvys paprastai būna skirtingų rūšių, o gėlavandenės žuvys mažai sklaidosi. Taigi taip ir susiklosto:
Žemėlapis, kuriame pavaizduoti zoogeografiniai regionai.
Istorija
Mokslinė biogeografijos teorija išaugo iš Aleksandro fon Humbolto (Alexander von Humboldt, 1769-1859), Hjueto Kotrello Vatsono (Hewett Cottrell Watson, 1804-1881), Alfredo de Kandolio (Alphonse de Candolle, 1806-1893), Alfredo Raselo Voliso (Alfred Russel Wallace, 1823-1913), Filipo Lutlio Skaterio (Philip Lutley Sclater, 1829-1913) ir kitų biologų bei tyrinėtojų darbų.
XIX a. viduryje Wallace'as tyrinėjo Amazonės baseino ir Malajų salyno floros ir faunos pasiskirstymą. Wallace'as ir Sclateris biogeografiją laikė evoliucijos teorijos pagrindimo šaltiniu. Pagrindiniai atradimai, tokie kaip ryškus faunos skirtumas abipus Wallace'o linijos, gali būti suprantami tik atsižvelgiant į tai. Priešingu atveju biogeografijos sritis būtų tik aprašomoji.
Ir Darvinas (Galapagų salos), ir Wallace'as daug dėmesio skyrė vandenynų saloms kaip evoliucijos, ypač rūšių susidarymo, pavyzdžiams. Šį susidomėjimą atgaivino 1967 m. Roberto Makartūro (Robert MacArthur) ir E. O. Vilsono (E. O. Wilson) knyga "Salų biogeografijos teorija" (The theory of island biogeography). Jie įrodė, kad rūšių gausumą tam tikroje teritorijoje galima nuspėti, jei žinome buveinės plotą, imigracijos ir išnykimo greitį.
Be to, buvo suvokta, kad buveinių fragmentai yra tarsi salos. Jas galima tirti tais pačiais metodais. Tai paskatino apsaugos biologijos plėtrą.
Genomo analizė leidžia mokslininkams patikrinti teorijas apie populiacijų, pavyzdžiui, salų rūšių, kilmę ir plitimą. Ji leidžia biologams patikrinti teorijas apie tai, iš kur kilusios rūšys.
Biologas ir gamtosaugininkas Edvardas O. Vilsonas (Edward O. Wilson) padėjo pradėti daugelį neseniai atliktų tyrimų šia tema.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra biogeografija?
A: Biogeografija - tai mokslas apie rūšių pasiskirstymą, įskaitant tai, kur organizmai gyvena ir kodėl jie aptinkami tam tikrose geografinėse vietovėse.
K: Kaip gamtotyrininkai fiksavo rūšių paplitimą iki Čarlzo Darvino ir Alfredo Raselo Volaso (Alfred Russel Wallace)?
A.: Gamtos istorikai sudarinėjo rūšių paplitimo įvairiuose pasaulio regionuose sąrašus ir skelbė juos lentelėse savo knygose.
K: Apie ką rašė Čarlzas Darvinas ir Alfredas Raselas Volisas?
A: Čarlzas Darvinas ir Alfredas Raselas Volisas rašė apie tropinių šalių gyvenimą ir teigė, kad evoliucija yra raktas į geografinio pasiskirstymo supratimą.
K: Kaip susiformuoja naujos rūšys?
A.: Naujos rūšys paprastai susidaro rūšiuojant, t. y. kai ankstesnė rūšis skyla į dvi.
K: Kas gali sutrukdyti rūšiai nukeliauti į naują vietą?
Atsakymas: Kalnai, jūros ir klimatas - visa tai gali sutrukdyti rūšiai nukeliauti į naują vietą.
K: Kaip tai veikia panašias vietas, kuriose gyvena skirtingi gyvūnai ar augalai?
A: Tai reiškia, kad dviejose panašaus klimato vietose dažnai gyvena skirtingų rūšių gyvūnai ir augalai. Pavyzdžiui, Australijoje gyvenantys marsupilamiai labai skiriasi nuo Pietų Amerikos faunos.
Klausimas: Kodėl salose gali būti labai skirtingų rūšių gyvūnų nei žemynuose? A: Salų (Havajų, Galapagų) rūšys gali labai skirtis nuo žemyninių žemynų rūšių dėl to, kad jos izoliuotos nuo kitų sausumos masyvų, o tai neleidžia migruoti tam tikroms gyvūnų ar augalų populiacijoms.
