Wallace'o linija — biogeografinė riba tarp Azijos ir Australazijos

Wallace'o linija (arba Wallace'o linija) - tai riba, skirianti Azijos ir Australazijos ekozonas. Pereinamoji zona kartais vadinama Wallacea.

Į šiaurės vakarus auga su Azijos rūšimis susiję augalai ir gyvūnai. Australazijos rūšys aptinkamos daugiausia pietryčiuose, taip pat kai kurios Azijos rūšys. Ši linija pavadinta Alfredo Raselo Voliso (Alfred Russel Wallace), kuris XIX a. keliaudamas po Rytų Indiją pastebėjo šią aiškią skiriamąją liniją, vardu.

Linija eina per Indoneziją, tarp Borneo ir Sulavesio (Celebeso salų), ir per Lomboko sąsiaurį tarp Balio (vakaruose) ir Lomboko (rytuose).

Atstumas tarp Balio ir Lomboko yra tik apie 35 km. Keista, kad daugelio paukščių rūšių paplitimas atitinka šią liniją, nes daugelis paukščių neperskrenda net mažiausių atviro vandenyno ruožų. Kai kurių šikšnosparnių paplitimas kertą Wallace'o liniją, tačiau kitų žinduolių paplitimas paprastai apsiriboja viena ar kita puse; išimtis - krabais mintanti makaka. Kitų augalų ir gyvūnų grupių paplitimas skiriasi, tačiau bendras dėsningumas yra ryškus ir gana nuoseklus.

Terminą "Wallace'o linija" 1868 m. pirmą kartą pavartojo Huxley.

Kas yra Wallace'o linija ir kodėl ji svarbi

Wallace'o linija yra biogeografinė riba, kuri pažymi staigų floros ir faunos pokytį tarp dviejų didelių biogeografinių regionų: Azijos (Sundalandas ir žemyninė Azija) ir Australazijos (Sahulo regionas — Australija ir Naujoji Gvinėja). Ji nėra politinė ar fizinė siena, o natūrali pasiskirstymo riba, susidaranti dėl geologinių ir jūros lygių svyravimų istorijos. Ši linija padeda paaiškinti, kodėl tam tikros gyvūnų grupės yra išskirtinai paplitusios vienoje regiono pusėje, o kitos — kitoje.

Geologinės priežastys ir istorinis kontekstas

Pagrindinė priežastis, dėl kurios egzistuoja Wallace'o linija, yra ledynmečių ir tarpledyninių periodų metu jūros lygio svyravimai bei povandeninės reljefo ypatumai. Per ledynmečius jūros lygis mažėjo ir susidarydavo didesni žemyniniai įšliaužimai (pvz., Sundos šelfas sujungdavo Borneo, Sumatros ir Javos salas su žemynine Azija), taip pat Sahulo šelfas sujungdavo Australiją su Naująja Gvinėja. Tačiau tarp šių dviejų šelfų išliko gilios povandeninės duobės ir sąsiauriai (pvz., Lomboko sąsiauris), kurie net ir esant mažesniam jūros lygiui liekė neperžengiami daugeliui sausumos gyvūnų. Todėl Azijos ir Australazijos faunos vystymasis vyko skirtingai.

Wallacea — pereinamoji zona

Wallacea (pereinamoji zona) apima salas tarp Sundaland ir Sahul šelfų, tarp jų yra tokios salos kaip Sulavesis, Flores, Timoras, Sumbawa, Halmahera ir kitos. Šioje zonoje yra daug endeminių (vietinių) rūšių, nes salos buvo izoliuotos nuo didesnių žemyninių masyvų, tuo pačiu gavusios rūšių tiek iš vakarų, tiek iš rytų. Dėl mišrios kilmės faunos ir augalijos Wallacea yra biologinės įvairovės „karštasis taškas“.

Pavyzdžiai — kokie skirtumai matomi praktikoje

  • Žinduoliai: Vakariniuose regionuose dominuoja placentiniai žinduoliai (pvz., tigrai, dramblių protėviai, dauguma žinduolių rūšių Azijoje), o rytinėje pusėje — marsupialai ir monotrematai (pvz., plaukikai ir echidnos Australijoje ir Naujojoje Gvinėjoje). Wallace'a linija žymi ribą, kur šios grupės ima persidengti arba baigiasi.
  • Paukščiai: tam tikros paukščių grupės, tokios kaip kirai ar fazanai, paplitę vakaruose, o kiti — kaip kakadu ar kazuarai — rytinėje Australazijoje. Daugelis paukščių rūšių išlieka ribose, nors kai kurie skraido per jas.
  • Rėpliai: Komodo drakonas ir kitos specifinės roplių rūšys paplitusios mažesnėse Wallacea salose (pvz., Komodo, Flores).
  • Išimtys: šikšnosparniai ir kiti gebantys skristi ar plaukti organizmai kartais peržengia ribą; jūsų nurodyta krabais mintanti makaka yra pavyzdys, kai žinduolis keičia tipinį paplitimo modelį.

Kitos biogeografinės linijos

Be Wallace'o linijos yra ir kitų skirtinių, apibūdinančių Azijos ir Australazijos faunos pokytį: Lydekkerio linija žymi riba artimiausią Australazijai (rytines salas, kurios laikomos Sahulo dalimi), o Weberio linija kartais naudojama kaip vidurio linija tarp Wallace'o ir Lydekkerio ribų. Šios koncepcijos padeda labiau niuansuotai aprašyti rūšių pasiskirstymą per regionus.

Reikšmė ir išsaugojimas

Wallace'o linija turi didelę mokslinę vertę — ji padėjo suvokti, kaip geologija ir klimato pokyčiai formuoja gyvybės pasiskirstymą. Wallace'o stebėjimai prisidėjo prie evoliucinės teorijos plėtros. Taip pat ši zona yra svarbi gamtosaugai: didelis endeminių rūšių skaičius reiškia, kad sienų teritorijose ypač svarbu saugoti buveines, kovoti su miškų kirtimu, medžiokle ir invazinėmis rūšimis. Klimato kaita ir pakilęs jūros lygis taip pat kelia grėsmę mažoms saloms ir jų unikaliosioms bendruomenėms.

Santrauka

Wallace'o linija nėra aiški fizinė riba, o biogeografinė siena, kuri pažymi reikšmingus faunos ir floros skirtumus tarp Azijos ir Australazijos. Ji atsirado dėl povandeninio reljefo ir istorinių jūros lygio pokyčių, o zonoje tarp Vilace'o linijos ir kitų ribų — Lydekkerio bei Weberio — susiformavo unikali ir gausi biologinė įvairovė. Ši riba primena, kaip geologija, klimatas ir izoliacija formuoja gyvybės pasiskirstymą pasaulyje ir kodėl tokias zonas verta saugoti.

Wallace'o linija skiria Australijos ir Pietryčių Azijos fauną. Pilka spalva pažymėta žemė paskutinio ledynmečio metu, kai jūros lygis buvo daugiau kaip 100 m žemesnis nei dabar.Zoom
Wallace'o linija skiria Australijos ir Pietryčių Azijos fauną. Pilka spalva pažymėta žemė paskutinio ledynmečio metu, kai jūros lygis buvo daugiau kaip 100 m žemesnis nei dabar.

Priežastis

Pagrindinė Wallace'o linijos priežastis yra ta, kad senovinis superkontinentas Gondvana po Pangėjos skilimo buvo visiškai atskirtas nuo kitų pasaulio dalių. Australazija ir mažesnės jos salos buvo Gondvanos dalis, todėl jų fauna taip skiriasi nuo Pietryčių Azijos faunos. Wallace'o linija žymi vietą, kur dalis senosios Gondvanos plokštės liečiasi su dalimi senosios Laurazijos plokštės.

Ledynmetis

Ketvirtojo ledynmečio šaltuoju periodu, kai vandenyno lygis buvo iki 120 m žemesnis, tiek Azija, tiek Australija buvo sujungtos su atitinkamomis salomis. Gilus vanduo tarp šių dviejų didelių kontinentinio šelfo zonų daugiau kaip 50 mln. metų buvo barjeras, kuris Australijos augaliją ir gyvūniją atskyrė nuo Azijos. Valakiją sudaro salos, kurios pastaruoju metu niekada nebuvo sausuma sujungtos su viena iš žemyninių sausumos masyvų, todėl jas apgyvendino organizmai, galintys įveikti tarp salų esančius sąsiaurius. Per šią teritoriją (veikiau į rytus nuo centro) eina "Weberio linija", kurioje vyrauja Azijos ir Australijos kilmės rūšys.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Wallace Line?


A: Wallace'o linija yra riba, skirianti Azijos ir Australazijos ekozonas.

K: Kaip vadinama pereinamoji zona?


A: Pereinamoji zona kartais vadinama Wallacea.

K: Kieno vardu pavadinta linija?


A: Linija pavadinta Alfredo Raselo Voliso (Alfred Russel Wallace) vardu.

K: Kur linija eina per Indoneziją?


A: Linija eina per Indoneziją tarp Borneo ir Sulavesio (Celebeso salų) ir per Lomboko sąsiaurį tarp Balio (vakaruose) ir Lomboko (rytuose).

K: Kodėl daugelis paukščių rūšių stebi šią liniją?


A: Daugelis paukščių rūšių stebi šią liniją, nes daugelis paukščių neperskrenda net mažiausių atviro vandenyno ruožų.

K: Ar yra žinduolių, kurie gyvena abiejose linijos pusėse?


A.: Išimtis - krabais mintanti makaka, tačiau dauguma žinduolių paprastai gyvena tik vienoje ar kitoje linijos pusėje.

K.: Kas pirmasis pavartojo terminą "Wallace'o linija"?


A: Terminą "Voliso linija" 1868 m. pirmą kartą pavartojo Hakslis.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3