Velso maršai: Anglijos ir Velso pasienio istorinė sritis
Velso maršai: pažinkite Anglijos ir Velso pasienio istoriją — nuo Offa's Dyke ir maršų lordų iki pilių, sienų kaitos ir vietos kultūros.
Velso maršai – tai istorinė pasienio zona aplink Anglijos ir Velso sieną. Tai ne vien griežtai apibrėžta teritorija: pasienis keitėsi per amžius, daugelis kaimų ir miestelių įvairiais laikotarpiais patekdavo arba į anglų, arba į velsiečių valdžią. Ši sritis pasižymi mišria kultūra, senais elgesio ir teisės papročiais bei aiškiai matomais kraštovaizdžio ženkliais, liudijančiais nuolatinį sienos konfliktą ir bendradarbiavimą.
Istorinė apžvalga
Anglijos pusėje didelę dalį Velso maršų kontroliavo Mercijos karalystė. Šios ribos gynimui ir kontrolei buvo pastatyti įtvirtinimai, pažymėti tokiais pavadinimais kaip Wat's Dyke ir Offa's Dyke, kurie žymi ankstesnes politines sienas. Abiejose sienos pusėse normanai įkūrė daug mažų pilių – dažnai motte-and-bailey tipo įtvirtinimų – iš kurių lordai patruliuodavo ir gynėsi nuo užpuolikų.
Ant pasienio pusės Anglijoje būdavo išlaikomos ir įgulos didesniuose turgaus miestuose (tokiuose kaip Šrusberis ir Herefordas)), kurios palaikė tvarką ir saugumą prekybos keliuose bei slėnyse. Maršai buvo svarbus ekonominis ir kariniais požiūriu jautrus regionas, kuriame kalbos, papročiai ir teisės tradicijos maišėsi.
Maršų lordai ir administracija
Terminas "Velso maršai" minimas jau 1086 m. Domesday Book. Po normanų užkariavimo Anglijos karalai skyrė pasienio rajonus galingiems vasalams, vadinamiems maršų lordais. Šiems lordams buvo suteiktos plačios karinės ir administracinės teisės – jie turėjo teisę statyti pilis, rinkti mokesčius ir vykdyti vietinę teisę, kad galėtų efektyviai gintis nuo Velse vykusių antpuolių ir sukilimų. Dėl šios autonomijos per XII–XIII a. pasienyje iškilo dešimtys mažų pilių ir rūmų, o laikui bėgant šie rajonai įgijo savitą politinę ir socialinę struktūrą.
Vėlesniais amžiais normanų ir anglosaksų palikimas formavo vietos teisę ir žemėvaldą: karaliai įsteigė grafystes, o maršų lordų pareigos – patruliuoti ir saugoti ribas – tapo institucija, turėjusia didelę reikšmę pasienio tvarkai.
Teisinės ir administracinės permainos
1535–1542 m. priimti Henriko VIII įstatymai (dažnai vadinami Velso įstatymais arba “Acts of Union”) įtvirtino esmines permainas: buvo panaikinta maršų lordų speciali jurisdikcija, o Velse įvestas vieningas teisinis režimas kartu su Anglija. Tai reiškė, kad nuo XVII a. teisiškai susiformavo bendras administracinis vienetas – Anglija ir Velsas. Buvo reorganizuotos ir kai kurios teritorijos, suformuotos naujos grafystės arba perskirstytos buvusios maršų žemės; tarp paminėtų buvo Denbighshire, Montgomeryshire, Radnorshire, Brecknockshire, Monmouthshire ir Carmarthenshire.
Pastabos apie Monmouthshire: šios grafystės statusas istorijoje buvo ypač painus – ilgą laiką ji laikyta tarpine teritorija ir kartais pripažįstama kaip priklausanti Anglijai, o kartais Velsui, kol vėlesnės administracinės reformos galutinai išaiškino valstybinį statusą.
Šiuolaikinė padėtis ir paveldas
Šiandien fizinė riba tarp Anglijos ir Velso dažnai yra mažai juntama – kelius kertantys žmonės retai pastebi, kad jie pereina valstybės sieną. Tačiau pasienio kultūrą ir tapatybę primena vietovardžiai, piliakalniai, pilkapiai ir pilys bei turtinga vietos istorija. Keliuose ir miesteliuose Velso pusėje matomi dvikalbiai kelio ženklai ir užrašai; kai kurie keliai turi vietovardžius ir žodžius velsų kalba, pavyzdžiui, ant ženklinimo galima sutikti tipiškus sveikinimus kaip "Croeso" arba kitus vietinius vardus. Originaliame tekste minima žodžio forma "Arif" – pasienyje pasitaiko daugybė vietovardžių ir užrašų, kurie svetimšaliui gali atrodyti neįprasti.
Visame Velse oficialūs pranešimai spausdinami ir anglų, ir velsiečių kalbomis, o velsų kalbos atgaivinimas bei saugojimas yra svarbi šiuolaikinės Velso politikos dalis. Paveldosaugos institucijos (pvz., Cadw) ir įvairios visuomeninės organizacijos saugo maršų pilių, siaurų kelių ir kaimų palikimą, o turistai traukia į žymias vietas bei pėsčiųjų takus, pavyzdžiui, palei Offa's Dyke trunkantį maršrutą.
Velso maršai išlieka svarbiu istorijos, kraštovaizdžio ir tautinės tapatybės elementu: nors jų administracinis pobūdis per amžius kito, ši pasienio zona tebevadovauja istorijai apie konfliktus, sutartis ir kultūrų sankirtą, kuri turi didelę reikšmę tiek vietos bendruomenėms, tiek platesnei Didžiosios Britanijos istorijai.
Velso maršai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Velso maršai?
A: Velso maršai - tai teritorija aplink Anglijos ir Velso sieną. Laikui bėgant ji keitėsi, skirtingais laikotarpiais kai kurie miestai buvo vienoje ar kitoje pusėje.
K: Kas pastatė Vato ir Ofo pylimus?
A: Wat's Dyke ir Offa's Dyke pastatė Mercianų karaliai Anglijos sienos pusėje.
K: Kokiu tikslu XII ir XIII a. buvo statomos pilys?
A: Šiuo laikotarpiu šioje teritorijoje buvo statomos pilys, kurios padėjo patruliuoti ir gintis nuo velsiečių plėšikų ir sukilėlių.
K: Kada Henrikas VIII panaikino marcher lordų valdymą?
A.: Henrikas VIII panaikino marcher lordų valdžią 1536 m. pagal 1535-1542 m. Velso įstatymų įstatymus.
K: Kiek naujų grafysčių buvo sukurta panaikinus marcher lordų valdymą?
Atsakymas: Panaikinus maršalkų valdas buvo sukurtos šešios naujos grafystės: Denbighshire, Montgomeryshire, Radnorshire, Brecknockshire, Monmouthshire ir Carmarthenshire.
Klausimas: Ar šiandien lengva atskirti, kai kertama iš Anglijos į Velsą?
Atsakymas: Ne, šiandien kertant sieną iš Anglijos į Velsą nėra lengva pasakyti, nes nėra akivaizdžių ženklų, rodančių, kad kirtote sieną. Vienintelis ženklas gali būti Velso pusėje esančiuose keliuose nupiešti žodžiai, pavyzdžiui, "Arif".
Klausimas: Ar visame Velse oficialūs pranešimai spausdinami anglų ir velsiečių kalbomis?
A: Taip, oficialūs pranešimai visame Velse spausdinami ir anglų, ir velsiečių kalbomis.
Ieškoti