Vakarų Flandrija (Belgija) — provincija, sostinė Briugė ir Šiaurės jūros pakrantė
Atraskite Vakarų Flandriją: istorinis Briugė, smėlėtos Šiaurės jūros pakrantės, žavintys uostai (Ostendė), kurortai ir unikali tramvajaus linija nuo De Panne iki Knokke-Heist.
Koordinatės: 51°13′ ŠIAURĖS PLATUMOS 3°14′ RYTŲ ILGUMOS / 51.217° ŠIAURĖS PLATUMOS 3.233° RYTŲ ILGUMOS / 51.217; 3.233
Vakarų Flandrija (olandų kalba: West-Vlaanderen; prancūzų kalba: (Province de) Flandre-Occidentale; vok. Westflandern) - viena iš penkių Flandrijos regiono, dar vadinamo Flandrija, provincijų, taip pat viena iš dešimties Belgijos provincijų. Tai labiausiai į vakarus nutolusi Flandrijos provincija.
Jo sostinė yra Briugė (olandiškai Brugge, prancūziškai Bruges, vokiškai Brügge).
Visa Belgijos Šiaurės jūros pakrantė, svarbi turizmo vieta, yra Vakarų Flandrijoje. Per visą pakrantę nuo De Panne prie Prancūzijos sienos, per Ostendės uostą (olandų kalba - Oostendė) iki Knokke-Heist prie Olandijos sienos driekiasi tramvajaus linija.
Pastaba dėl pavadinimų: Vakarų Flandrijos pavadinimai kitomis kalbomis — olandiškai West-Vlaanderen, prancūziškai Flandre-Occidentale, vokiškai Westflandern — kartais vartojami tarptautiniuose šaltiniuose.
Geografija
Vakarų Flandrija driekiasi nuo Prancūzijos iki Nyderlandų sienos ir apima visą Belgijos pajūrį. Regionas pasižymi smėlio kopomis ir švelnia jūros pakrante, taip pat lygumomis ir žemdirbystei tinkamomis žemėmis. Šiaurinėje dalyje išsidėsčiusi plačia pakrantė su kurortais, uostais ir gamtinėmis rezervatomis; giliau žemyn — istorinių miestų ir žemės ūkio teritorijos.
Administracija ir gyventojai
Vakarų Flandrija yra viena iš dešimties Belgijos provincijų ir viena iš penkių administracinių vienetų Flandrijos regione. Provincija suskirstyta į kelis administracinius apskričių tipus ir daugiau nei 60 savivaldybių. Sostinė — Briugė, kuri yra administracinis, kultūrinis ir turistinis centras. Provincijos gyventojų skaičius siekia maždaug apie 1,2 mln.; čia dominuoja olandiškai kalbanti gyventojų dauguma, vartojamos ir vietinės Westerse flamandų (Vakarų flandrijos) tarmės.
Ekonomika ir transportas
Ekonomika paremta keliomis svarbiomis sritimis:
- Turizmas: pakrantės kurortai, Briugės istorinis centras ir Ieperio karo memorialai pritraukia milijonus lankytojų.
- Uostai ir žvejyba: Ostendė yra svarbus jūrų uostas; taip pat svarbi rekreacinė laivyba.
- Žemės ūkis ir maisto pramonė: derlingos žemės leidžia plėtoti pienininkystę, sodininkystę ir daržininkystę.
- Pramonė: maža ir vidutinė pramonė, logistikos centrai prie kelių ir geležinkelių.
Transporto infrastruktūrą papildo geležinkeliai, regioniniai keliai ir jūriniai ryšiai. Išilgai pakrantės veikia tramvajaus linija, sujungusi De Panne ir Knokke-Heist, kuri yra viena iš ilgiausių tramvajaus linijų pasaulyje ir svarbi tiek vietiniam susisiekimui, tiek turizmui.
Turizmas ir kultūra
Briugė — vienas svarbiausių turistinių taškų: gerai išsilaikęs viduramžių miesto centras, kanalai, bažnyčios, muziejai ir belfry bokštas. Miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (istorinis centras) ir žinomas dėl rankų darbo nėrinių, šokolado ir architektūros.
Kiti žymūs taškai: Ostendė su plačiomis paplūdimio promenadomis ir uostu; pakrantės kurortai kaip De Panne ir Knokke-Heist; bei Ieperis (Ypres) su Pirmajame pasauliniame kare žinomomis memorialinėmis vietomis ir muziejais.
Gamta ir klimatas
Klima jūrinė — švelnios žiemos ir vėsios vasaros, dažni vėjuoti orai. Pakrantėje išvystyti smėlio kopų sistema, druskos pelkės ir specialūs kiti buveinių tipai, kurie svarbūs paukščiams bei vietinei biologinei įvairovei. Keli gamtos rezervatai saugo dinaminę pakrantės ekosistemą.
Istorija trumpai
Vakarų Flandrijos teritorija turtinga istorijos: nuo viduramžių prekybos centrų iki karo laikotarpio įvykių XX a. Ieperio apylinkės užima svarbią vietą Pirmojo pasaulinio karo atminime. Briugė istoriniu laikotarpiu buvo reikšmingas prekybos ir laivybos centras, kas ir lėmė miesto meninį ir architektūrinį paveldą.
Vakarų Flandrija — regionas, kuriame susipina pajūrio poilsis, kultūrinis ir istorinis paveldas bei gyvybinga vietinė bendruomenė. Dėl savo įvairovės ir geros infrastruktūros provincija yra reikšminga tiek Belgijos mastu, tiek tarptautiniam turizmui.
Geografija
Vakarų Flandrijos provincija yra tankiausiai apgyvendintoje Vakarų Europos teritorijoje. Joje gyvena 1 181 828 gyventojai, o gyventojų tankumas - 378,2 gyventojų viename kvadratiniame kilometre. Ji ribojasi su Šiaurės jūra, Šiaurės Prancūzija, Zelandija Nyderlanduose, flamandų Rytų Flandrijos provincija (olandiškai Oost-Vlaanderen) ir Valonijos Hainauto provincija (olandiškai Henegouwen) Belgijoje. Vakarų Flandrija yra vienintelė Belgijos provincija, kuri ribojasi su Prancūzija ir Nyderlandais.
Provincijos plotas - 3125 km2 (1207 kv. mylių). Pagal plotą tai didžiausia Flandrijos regiono provincija ir penkta pagal dydį Belgijoje.
Vakarų Flandrijos kraštovaizdis labai lygus, su polderiais, išskyrus eilę kopų palei pakrantę ir nedidelių kalvų, vadinamų "Westvlaamse Bergen", teritoriją, kurios aukščiausia vieta provincijoje yra Kemmelbergas (159 m).
Pagrindinės provincijos upės yra Leie (pranc. Lys) ir Yser (oland. IJzer). Yser įteka į Šiaurės jūrą ties Nieuwpoort miestu, o Leie įteka į Šeldos upę.
Belgijos pakrantė netoli De Panne
Pramonė
Šiaurinėje provincijos dalyje didžioji pramonės dalis sutelkta Briugės ir Ostendės miestuose ir jų apylinkėse. Abiejuose miestuose taip pat yra svarbūs jūrų uostai: Briugės-Zeebrugės uostas ir Ostendės uostas. Pietuose garsėja tekstilės pramonė.
Turizmas taip pat yra svarbi Vakarų Flandrijos pramonės šaka. Pagrindinės turistų lankomos vietos yra Belgijos pakrantė, istorinis Briugės centras ir vietos, kur Pirmojo pasaulinio karo metais vyko mūšiai aplink Iprą.
Administracinis padalinys
Vakarų Flandrijos provincija suskirstyta į 8 apygardas ir 64 savivaldybes.
| Savivaldybės pagal apygardas su jų numeriais žemėlapyje | |||
| Briugė | Courtrai | Diksmuidė | Ostendė |
|
|
|
|
|
| Roeselare | Tielt | Veurne | Ypres |
|
|
|
|
|
Vakarų Flandrijos savivaldybių žemėlapis (pavadinimai pateikti šioje lentelėje)
Gyventojų skaičius pagal rajonus
Gyventojų skaičius kiekvienų metų sausio 1 d.
| Arrondissement | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 | 2012 |
| Briugė | 274,772 | 275,599 | 275,974 | 276,313 | 277,343 | 278,486 |
| Courtrai | 278,160 | 278,672 | 280,049 | 281,112 | 282,130 | 283,176 |
| Diksmuidė | 48,570 | 49,012 | 49,352 | 49,675 | 49,958 | 50,262 |
| Ostendė | 148,325 | 149,287 | 150,291 | 150,841 | 152,210 | 153,105 |
| Roeselare | 142,776 | 143,616 | 144,154 | 145,024 | 145,933 | 146,706 |
| Tielt | 89,178 | 89,584 | 90,042 | 90,274 | 90,672 | 91,065 |
| Veurne | 59,299 | 59,573 | 59,920 | 60,299 | 60,566 | 60,775 |
| Ypres | 104,798 | 105,144 | 105,508 | 105,828 | 106,155 | 106,415 |
| Vakarų | 1,145,878 | 1,150,487 | 1,155,290 | 1,159,366 | 1,164,967 | 1,169,990 |
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kokia yra Vakarų Flandrijos sostinė?
A: Vakarų Flandrijos sostinė yra Briugė (olandiškai Brugge, prancūziškai Bruges, vokiškai Brügge).
K: Kokiam regionui priklauso Vakarų Flandrija?
A: Vakarų Flandrija yra viena iš penkių Flandrijos regiono, dar vadinamo Flandrija, provincijų, taip pat viena iš dešimties Belgijos provincijų.
K: Kur yra Belgijos Šiaurės jūros pakrantė?
A: Visa Belgijos Šiaurės jūros pakrantė yra Vakarų Flandrijoje.
K: Ar turizmas yra svarbus šiam regionui?
A: Taip, turizmas yra svarbi šio regiono dalis, nes jis yra Belgijos Šiaurės jūros pakrantėje.
K: Ar pakrantėje yra galimybė naudotis viešuoju transportu?
A: Taip, nuo De Panne prie Prancūzijos sienos iki Knokke-Heist prie Olandijos sienos palei visą pakrantę driekiasi tramvajaus linija.
K: Kokiomis kalbomis kalbama Vakarų Flandrijoje?
A:Vakarų Flandrijoje kalbama olandų, prancūzų, vokiečių ir vakarų flamandų kalbomis.
Ieškoti