Laurazija (kartais vadinama Laurasia) buvo Mesozojaus laikotarpio šiaurinis superkontinentas, susiformavęs po to, kai Pangėja suskilo. Juros periodo pradžioje (maždaug prieš 200–175 mln. metų) Pangėja padalinta į šiaurinę Lauraziją ir pietinę Gondvaną. Laurazija dominavo šiauriniame pusrutulyje didžiąją Mesozojaus dalį ir vėlesniais geologiniais laikotarpiais pamažu skyla į atskirus žemynus.
Sudėtis
Lauraziją sudarė daug šiandieninių šiaurinių žemynų dalių ir kratonų, tarp jų:
- Laurencija (Laurentija) – senasis Šiaurės Amerikos kratonas;
- Europa ir Baltijos (Baltica) žemynų dalys;
- Sibiras;
- Kazachstanas;
- Kinija (šiaurės Kinijos blokai bei gretimos litosferos dalys).
Pavadinimas kilo sujungus Laurencijos ir Eurazijos pavadinimus, taip atspindint pagrindinius sudedamuosius žemynus.
Laikotarpiai ir skilimas
Laurazija egzistavo daugiausia Mesozojaus laikotarpiu (triasas, jura, kreda). Po pradinio atskyrimo nuo Gondvanos ji ilgainiui toliau skilo: atsidarė šiaurinis Atlanto vandenynas, rytinė ir vakarėjančios plokštės atitrūko, formavosi dabartinių žemynų padėtis. Skilimas vyko etapais per jūros ir kretės periodus, o galutinis kontinentų išsidėstymas susiformavo per mezozojaus pabaigą ir kainozojų pradžią.
Geologinė ir biologinė reikšmė
Laurazijos kilmė ir evoliucija yra svarbūs rekonstrukcijoms, aiškinančioms:
- plokštinių judesių istoriją ir žemynų judėjimą;
- oro srautų, klimato pokyčių ir jūrų lygio svyravimų pasekmes;
- biodiversiteto – daug Mesozojaus dinozaurų, augalų (pvz., koniferų) ir kitų organizmų fosilijų randama teritorijose, kurios kadaise priklausė Laurazijai.
Proto-Laurazija ir senesnė istorija
Nors terminas Laurazija dažniausiai taikomas Mesozojaus žemynui, geologai atkreipia dėmesį, kad panašios žemynų sankaupos egzistavo ir anksčiau. Po Rodinijos skilimo maždaug prieš 1 mlrd. metų kai kurios tos pačios plutos dalys galėjo sudaryti vieningą superkontinentinį vienetą, vadinamą Proto-Laurazija. Siekiant aiškumo, šis pavadinimas atskiria senesnę (proterozojaus–senopalezojaus) struktūrą nuo vėlesnės mezozojaus Laurazijos.
Tyrimai ir rekonstrukcijos
Informaciją apie Lauraziją gauname iš:
- paleomagnetinių duomenų, leidžiančių nustatyti senųjų plokščių padėtis;
- fossilijų pasiskirstymo – panašūs fosilijų rinkiniai šiuolaikiniuose tolimuose regionuose rodo, kad anksčiau jie buvo artimi;
- geologinių grandinių ir kalnų grandinių analizės (pvz., orogenezės įrašai), kurie liudija senus susidūrimus ir atplaišų grandines.
Laurazijos tyrimas padeda suprasti ne tik praeities Žemės paviršiaus dinamiką, bet ir pagrindžia šiuolaikinius modelius apie plokščių tektoniką ir paleoklimatą.
