Rodinija
Rodinija - tai superkontinento pavadinimas, reiškiantis "gimdyti". Prasidėjus neoproterozojaus erai, jam priklausė didžioji dalis arba visa Žemės sausumos masė.
Rodinija egzistavo prieš 1,1 mlrd. - 750 mln. metų. Ji susiformavo iš senesnio ir menkai pažįstamo superkontinento dalių,
Rodinija suskilo pirmajame neoproterozojaus periode - Tonijuje. Vėliau jos žemynų fragmentai vėl susijungė į Pangėją prieš 300-250 mln. metų. Priešingai nei apie Pangėjos atveju, apie tikslią Rodinijos padėtį ir istoriją kol kas žinoma nedaug.
Ekstremalų pasaulinio klimato atšalimą maždaug prieš 700 mln. metų (vadinamoji kriogeninio laikotarpio sniego gniūžtė Žemė) ir spartų primityvios gyvybės vystymąsi vėlesniais ediakaro ir kambro periodais galėjo paskatinti Rodinijos skilimas.
Superkontinento Rodinijos rekonstrukcija.
Suskirstymas
Rodinijos skilimas yra geriau suprantamas nei jos susiformavimas. Daugumoje žemynų aptinkami dideli potvynių bazaltų srautai ir neoproterozojaus amžiaus ugnikalnių išsiveržimai. Tai įrodo, kad maždaug prieš 750 mln. metų įvyko didelio masto skilimas. Jau prieš 850 ir 800 mln. metų susiformavo riftas, kuris galiausiai ediakare virto vandenynu.
Maždaug prieš 610 mln. metų (įpusėjus ediakaro periodui) per atskirą riftingą susiformavo Japeto vandenynas. Gali būti, kad maždaug prieš 600-550 mln. metų visa žemynų masė vėl buvo sujungta į vieną superkontinentą. Šis hipotetinis superkontinentas vadinamas Panotija.
Jo poveikis gyvenimui
Kitaip nei vėlesni superkontinentai, pati Rodinija buvo visiškai nevaisinga. Ji egzistavo anksčiau, nei gyvybė kolonizavo sausumą. Ji buvo prieš susiformuojant ozono sluoksniui, todėl buvo per daug veikiama ultravioletinės saulės spinduliuotės, kad joje galėtų gyventi organizmai ir palikti fosilijų. Tačiau jos egzistavimas tikriausiai turėjo įtakos to meto jūrinei gyvybei.
Kriogeniniu laikotarpiu Žemė patyrė didelius apledėjimus, o temperatūra buvo bent jau tokia pat vėsi kaip dabar. Didelius Rodinijos plotus galėjo dengti ledynai arba pietinė poliarinė ledo kepurė.
Galiausiai dėl žemynų skilimo atsirado nauji vandenynai ir jūros dugno plitimas, kurio metu susiformavo šiltesnė ir mažiau tanki vandenynų litosfera. Dėl mažesnio tankio karštoji vandenynų litosfera glūdi ne taip giliai kaip senoji, vėsi vandenynų litosfera. Laikotarpiais, kai susidaro palyginti dideli naujos litosferos plotai, vandenynų dugnai iškyla į viršų, todėl kyla jūros lygis. Dėl to atsirado daugiau seklesnių jūrų.
Dėl padidėjusio garavimo iš didesnio vandenynų vandens ploto galėjo padaugėti kritulių, o tai savo ruožtu paskatino uolienų susidarymą. Padidėjęs kritulių kiekis galėjo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Sumažėjus CO2 kiekiui, prasidėjo laikotarpis, vadinamas Sniego gniūžtėmis. Dėl padidėjusio ugnikalnių aktyvumo į jūras taip pat pateko maistinių medžiagų. Tai galėjo turėti svarbų vaidmenį vystantis pirmiesiems gyvūnams.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Rodinia?
A: Rodinija - tai superkontinento, egzistavusio prieš 1,1 mlrd. ir 750 mln. metų, pavadinimas.
K: Ką reiškia Rodinijos pavadinimas?
A: Pavadinimas Rodinia reiškia "gimdyti".
K: Kokią dalį Žemės sausumos užėmė Rodinija?
A: Prasidėjus neoproterozojaus erai, Rodinijai priklausė didžioji dalis arba visa Žemės sausumos masė.
K: Kas atsitiko Rodinijai per neoproterozojaus erą?
A: Rodinija suskilo per pirmąjį neoproterozojaus periodą, Tonianą, o jos žemynų fragmentai vėliau vėl susijungė į Pangėją.
K: Kas žinoma apie tikslią Rodinijos padėtį ir istoriją?
A: Kol kas mažai žinoma apie tikslią Rodinijos padėtį ir istoriją, priešingai nei Pangėjos.
K: Kokius įvykius Žemės istorijoje galėjo sukelti Rodinijos skilimas?
A: Didelis pasaulinio klimato atšalimas maždaug prieš 700 mln. metų ir greita primityvios gyvybės evoliucija vėlesniais ediakaro ir kambro periodais galėjo įvykti dėl Rodinijos skilimo.
K: Ar Rodinija susiformavo iš senesnio superkontinento dalių?
A: Taip, Rodinija susiformavo iš senesnio ir menkai pažįstamo superkontinento dalių.
