Litosfera
Litosfera yra kietas Žemės planetos apvalkalas. Tai - pluta ir viršutinės mantijos dalis, kuri ilgą laiką elgiasi elastingai.
Po litosfera yra astenosfera - silpnesnė, karštesnė ir gilesnė viršutinės mantijos dalis. Ši dalis gali tekėti.
Litosfera yra konvekcinės mantijos laidus dangtis: ji mažina šilumos pernašą Žemėje, Litosfera (senovės graikų kalba: λίθος [lithos] - "uolėtas" ir σφαίρα [sphaira] - "sfera") - tai standus[1] išorinis sausumos tipo planetos ar gamtinio palydovo apvalkalas, kurį apibūdina standžios mechaninės savybės. Žemėje jį sudaro pluta ir viršutinės mantijos dalis, kuri elgiasi tampriai tūkstančių metų ar ilgesniais laiko intervalais. Išorinis uolėtosios planetos apvalkalas - pluta - apibrėžiamas pagal jos cheminę sudėtį ir mineralogiją.
Žemės pjūvis
Litosferos tektoninės plokštės.
Litosferos tipai :-
Yra dviejų tipų litosfera:
- vandenynų litosfera, kuri yra susijusi su vandenynų pluta ir egzistuoja vandenynų baseinuose. Vandenynų litosferos storis paprastai yra apie 50-100 km
- Kontinentinė litosfera, susijusi su žemynine pluta. Kontinentinės litosferos storis svyruoja nuo maždaug 40 km iki 200 km, iš kurių apie 40 km sudaro pluta.
Litosfera suskirstyta į tektonines plokštes, kurios palaipsniui juda viena kitos atžvilgiu.
Okeaninė litosfera senstant storėja ir tolsta nuo vandenyno vidurio keteros. Šis storėjimas vyksta dėl laidaus aušinimo, kai karšta astenosfera virsta litosferos mantija, o vandenyno litosfera su amžiumi tampa vis tankesnė. Kelias dešimtis milijonų metų vandenynų litosfera yra mažiau tanki už astenosferą, bet vėliau tampa vis tankesnė už astenosferą.
Kai žemyninė plokštė susijungia su vandenyno plokšte subdukcijos zonoje, vandenyno litosfera visada grimzta po žemynine.
Vandenyno litosfera nuolat formuojasi vandenynų keterose, o subdukcijos zonose grįžta atgal į mantiją. Dėl to vandenynų litosfera yra daug jaunesnė už žemyninę: seniausiai vandenynų litosferai yra apie 200 mln. metų, o žemyninės litosferos dalims - milijardai metų.
Kita išskirtinė litosferos savybė - jos tekėjimo savybės. Veikiama mažo intensyvumo ilgalaikių įtempių, kurie lemia tektoninį judėjimą, litosfera yra tarsi standus apvalkalas. Ji keičiasi daugiausia lūždama ("trapusis lūžis"). Astenosfera (po litosfera esantis mantijos sluoksnis) yra suminkštėjusi dėl karščio ir prisitaiko dėl plastinių pokyčių ("deformacijos").
Vandenynų litosferą daugiausia sudaro bazaltas ir gabras. Kontinentinę litosferą sudaro granitas ir gneisas.
Susiję puslapiai
- Biosfera
- Plokščių tektonika
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra litosfera?
Atsakymas: Litosfera yra kietas išorinis Žemės planetos apvalkalas, kurį sudaro pluta ir viršutinė mantija.
K: Kas yra astenosfera?
A: Astenosfera yra silpnesnė, karštesnė ir gilesnė viršutinės mantijos dalis, kuri gali tekėti.
K: Kaip litosfera veikia šilumos pernašą Žemėje?
A: Litosfera yra laidus laidus dangtis ant konvekcinės mantijos viršaus, kuris sumažina šilumos pernašą Žemėje.
K: Kokia žodžio "litosfera" kilmė?
A: Žodis "litosfera" kilęs iš senovės graikų kalbos žodžių "λίθος" (lithos), reiškiančio uolienas, ir "σφαίρα" (sphaira), reiškiančio rutulį.
Klausimas: Kokia yra Žemės litosferos sudėtis?
A: Žemės litosferą sudaro pluta ir viršutinės mantijos dalis, kuri ilgą laiką elgiasi elastingai.
K: Kaip apibrėžiama pluta?
A: Pluta apibrėžiama pagal jos cheminę sudėtį ir mineralogiją.
K: Kaip apibrėžiamas išorinis sausumos tipo planetos ar gamtinio palydovo apvalkalas?
A: Išorinis sausumos tipo planetos ar natūralaus palydovo apvalkalas, vadinamas litosfera, apibrėžiamas pagal jo standžias mechanines savybes.
