Transkripcija: kas tai? Apibrėžimas, tipai ir pavyzdžiai
Kas yra transkripcija?
Transkripcija – tai teksto ar kalbos perkėlimas iš vienos laikmenos arba rašytinės formos į kitą. Dažniausiai šis terminas reiškia žodinio (garsinio) turinio pavertimą raštu: pokalbių, interviu, posėdžių, garso ar vaizdo įrašų užrašymą. Tačiau transkripcija taip pat apima ir knygų ar dokumentų skenavimą bei skaitmeninių versijų kūrimą. Transkribuotojas – asmuo arba programinė įranga, atliekanti transkripciją.
Skirtumas tarp transkripcijos ir transliteracijos
Transkripciją reikia atskirti nuo transliteracijos, kai iš vieno rašto į kitą perkeliama taip, kad kuo tiksliau atitiktų originalųjį raštą. Trumpai:
- Transkripcija – perteikia, kaip žodis tariamas (fonetinė arba ortografinė forma pagal kitos kalbos taisykles).
- Transliteracija – perkelia raides ar simbolius iš vieno rašto į kitą, stengiantis išlaikyti atitinkamą grafinę atitiktį (pvz., raidei „ш“ priskiriama „sh“ arba „š“).
Standartai ir formos
Lingvistiniams tikslams dažnai naudojamos standartinės transkripcijos schemos, tokios kaip Tarptautinė fonetinė abėcėlė (IPA) ir jos ASCII atitikmuo – SAMPA. Jos leidžia užrašyti tarimą žodžiuose tiksliai ir vienareikšmiškai. Taip pat žr. fonetinę transkripciją.
Tipai ir variantai
- Fonetinė (narrow) transkripcija: detaliai fiksuoja tarimo niuansus, intonaciją, junginius ir nesklandumus (naudojama fonetikos tyrimuose).
- Foneminė (broad) transkripcija: fiksuoja reikšmę lemiantį tarimą, mažiau detali – tinkama bendrai kalbos aprašai.
- Ortografinė transkripcija: perkeliama į kitos kalbos rašybos taisykles, kad būtų suprantama skaitytojui (pvz., užrašyti garsus taip, kaip įprasta tikslinės kalbos abėcėlėje).
- Verbatim (žodžiu žodis) transkripcija: tiksliai atliepia visus tarpusavio pokalbius, pauzes, sustojimus, netikslumus ir nebalso garsus (pvz., [juokas], [aplausai]).
- „Clean read“ transkripcija: redaguotas variantas, kuriame pašalinamos užuominos, kartojimai ar klaidos, kad tekstas būtų skaitomas sklandžiai.
Pavyzdžiai
Šioje IPA lentelėje pateikiamas buvusio Rusijos prezidento, angliškai žinomo kaip Boris Yeltsin, vardo fonetinės transkripcijos pavyzdys, o po jo – įvairiose kalbose priimtos hibridinės formos. Atkreipkite dėmesį, kad "Borisas" yra transliteracija, o ne transkripcija griežtąja prasme.
Tikėtina, kad skirtingose sistemose tie patys žodžiai bus transkribuojami skirtingai. Pavyzdžiui, Kinijos sostinės pavadinimas mandarinų kinų kalba rašomas pagal plačiai naudojamą šiuolaikinę sistemą Hanyu Pinyin, kaip Pekinas, o pagal istoriškai svarbią Wade–Giles sistemą dažnai sutinkamas rašymas Pei-Ching.
Praktinė transkripcija gali būti atliekama ir į nealfabetinę kalbą. Pavyzdžiui, Honkongo laikraštyje Džordžo Bušo pavardė transliteruojama dviem kinų kalbos rašmenimis, kurie skamba kaip "Bou-sū" (布殊), naudojant simbolius, kurie reiškia "audinys" ir "ypatingas". Panašiai daug žodžių iš anglų ir kitų Vakarų Europos kalbų yra pasiskolinti japonų kalboje ir transkribuojami naudojant katakaną – vieną iš japonų rašto sistemų.
Praktiniai taikymai
- Teisiniai ir medicininiai įrašai: oficialūs posėdžių ar konsultacijų užrašai.
- Žurnalistika ir medijos: interviu, reportažai ir subtitrai.
- Moksliniai darbai: kalbų dokumentavimas, dialektų tyrimai.
- Technologijos: automatinis kalbos atpažinimas (ASR), paieškos sistemos, teksto analitika.
- Archyvavimas: spausdintinių ar rankraščių skaitmeninimas, prieiga ir paieška.
Praktinės pastabos transkribuotojams
- Nustatykite tikslą: ar reikia tikslumo (verbatim), ar slogios, redaguotos versijos.
- Naudokite aiškias žymėjimo taisykles (laikykitės nuoseklumo dėl pauzių, neįvardytų garsų, overlap ir pan.).
- Prieš pradedant – susitarkite dėl terminų, pavardžių ir specialių simbolių rašymo.
- Automatinės priemonės palengvina darbą, bet žmogaus peržiūra dažnai būtina klaidų taisymui ir konteksto supratimui.
Transkripcija – universali priemonė, svarbi tiek kasdienėje komunikacijoje, tiek akademiniuose ir techniniuose procesuose. Teisingas transkripcijos tipas ir kokybė priklauso nuo užduoties pobūdžio ir tikslinės auditorijos poreikių.
Po transkribavimo
Perrašę žodį iš vienos kalbos į kitos kalbos raštą:
- viena arba abi kalbos gali būti toliau plėtojamos. Pradinis abiejų kalbų garsų atitikimas gali pasikeisti, todėl transkribuoto žodžio tarimas gali būti kitoks nei pradinis.
- transkribuotas žodis gali būti perimtas kaip paskolos žodis į kitą kalbą, kurioje vartojamas tas pats raštas. Dėl to dažnai skiriasi tarimas ir rašyba, palyginti su tiesiogine transkripcija.
Tai ypač akivaizdu kalbant apie graikiškus skolintus žodžius ir nuosavus vardus. Graikiški žodžiai paprastai pirmiausia perrašomi į lotynų kalbą (pagal senąjį tarimą), tada skolinami į kitas kalbas, o galiausiai skolintas žodis išsivysto pagal tikslo kalbos taisykles. Pavyzdžiui, Aristotelis yra šiuo metu vartojama angliška filosofo vardo forma, kurio vardas graikiškai rašomas Aριστoτέλης (Aristotélēs), kuris buvo transkribuotas į lotynų kalbą Aristóteles, iš kurios buvo skolinamas į kitas kalbas ir sekė jų kalbinę raidą.(Aristotelio laikų "klasikinėje" graikų kalboje mažosios raidės nebuvo vartojamos, o vardas buvo rašomas ΑΡΙΣΤΟΤΕΛΗΣ).
Kai šis procesas tęsiasi keliose kalbose, gali būti, kad nepavyks perteikti originalaus tarimo. Vienas senovinis pavyzdys - sanskrito žodis dhyāna, kuris budistų raštuose perrašytas į kinų kalbos žodį Ch'an. Ch'an (禪 dzenbudizmas) iš japonų kalbos (ゼン zen) buvo transkribuotas į anglų kalbą. dhyāna į zen - tai nemažas pokytis.
Kita sudėtinga problema - vėlesnis "pageidaujamos" transkripcijos pasikeitimas. Pavyzdžiui, žodis, apibūdinantis filosofiją ar religiją Kinijoje, anglų kalboje buvo išpopuliarintas kaip Tao ir jam buvo suteikta galūnė -ism, kad susidarytų angliškas žodis Taoism. Ši transkripcija atspindi Wade-Giles sistemą. Naujesnės transliteracijos Pinyin kalba yra Dao ir Daoism.
Susiję puslapiai
- Romanizacija
- Transliteracija
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra transkripcija?
A: Transkripcija - tai teksto iš kitos laikmenos, pavyzdžiui, žmogaus kalbos, pavertimas rašytine, mašinraščio ar spausdintine forma. Tai taip pat gali reikšti knygų skenavimą ir skaitmeninių versijų kūrimą.
K: Kas atlieka transkripciją?
A: Transkribuotojas - tai asmuo, kuris atlieka transkripcijas.
K: Kuo skiriasi transkripcija nuo transliteracijos?
A.: Transkripcija - tai perrašymas iš garso į raštą, o transliteracija sukuria vieno rašto atvaizdą į kitą, kuris turi kuo labiau atitikti originalųjį raštą.
K: Kokie yra standartinių transkripcijos schemų pavyzdžiai lingvistiniais tikslais?
A.: Standartinių transkripcijos schemų, naudojamų lingvistiniais tikslais, pavyzdžiai yra Tarptautinė fonetinė abėcėlė (IPA) ir jos ASCII atitikmuo SAMPA.
K: Kaip praktiškai galima atlikti transkripciją į nealfabetinę kalbą?
A: Praktinę transkripciją į nealfabetinę kalbą galima atlikti naudojant simbolius, kurie vaizduoja garsus, panašius į originalo kalbos garsus. Pavyzdžiui, Džordžo Bušo vardą galima transkribuoti dviem kinų kalbos ženklais, kurie skamba kaip "Bou-sū" (布殊). Panašiai daug žodžių iš anglų ir kitų Vakarų Europos kalbų yra pasiskolinti japonų kalboje ir transkribuojami naudojant katakaną.
Klausimas: Kaip skirtingos sistemos veikia žodžių transkripciją?
A: Tie patys žodžiai skirtingose sistemose gali būti transkribuojami skirtingai, pavyzdžiui, Pekinas Wade Giles sistemoje rašomas Pei-Ching, bet Hanyu Pinyin vietoje jo rašoma Beijing.
