Boris Yeltsin

Ankstyvasis gyvenimas

Jelcinas gimė 1931 m. vasario 1 d. mažame kaimelyje netoli Uralo kalnų. Vaikystėje jis neteko dviejų kairės rankos pirštų, kai su draugais žaidė su granatomis, kurias pavogė iš kariuomenės parduotuvės. B. Jelcinas dirbo statybininku, o 1961 m. įstojo į Komunistų partiją. Septintajame dešimtmetyje jis vadovavo Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) miestui. Vienas iš jo darbų buvo nugriauti pastatą, kuriame buvo sušaudytas Nikolajus II ir jo šeima.

Politinė karjera

1985 m. Michailas Gorbačiovas paskyrė Jelciną Maskvos miesto vadovu. B. Jelcinas tapo vienu iš liberalesnių M. Gorbačiovo vyriausybės narių ir dažnai skundėsi, kad M. Gorbačiovas nepakankamai vykdo reformas. Galiausiai 1987 m. jis susipyko su M. Gorbačiovu ir galiausiai buvo pašalintas. Tada Jelcinas ryžosi atkeršyti. Po 1989 m. rinkimų Rusijoje B. Jelcinas tapo Rusijos parlamento vadovu. Būtent jis sugalvojo įsteigti Rusijos prezidento postą.

Rusijos prezidentas

1991 m. Jelcinas tapo pirmuoju išrinktu Rusijos vadovu. Jis surinko 57 proc. balsų. Po dviejų mėnesių Jelcinas tapo visos Rusijos didvyriu, kai padėjo sustabdyti išpuolį prieš vyriausybę Maskvoje. Vėliau tais pačiais metais Sovietų Sąjunga žlugo, nes Rusija ir visos 14 kitų padalinių tapo nepriklausomos. B. Jelcinas sulaukė Jungtinių Valstijų ir Europos paramos, kai pažadėjo Rusijoje įtvirtinti kapitalizmą ir demokratiją, tačiau dešimtasis dešimtmetis Rusijai buvo sunkus, o B. Jelcinas, būdamas prezidentu, buvo nepopuliarus lyderis.

1993 m. Rusijos parlamentas bandė nušalinti B. Jelciną nuo valdžios, kai jis bandė surengti pirmalaikius rinkimus. Problema taip paaštrėjo, kad B. Jelcinas galiausiai pasitelkė tankus ir puolė Rusijos parlamento pastatą. Sustabdęs parlamentą, B. Jelcinas kelis mėnesius valdė kaip diktatorius, kol rinkėjai patvirtino naują konstituciją.

Visą likusį jo prezidentavimo laikotarpį Rusiją kamavo daugybė piniginių problemų, įskaitant infliaciją ir korupciją. B. Jelcinas nusprendė parduoti daugybę vyriausybei priklausiusių objektų, tokių kaip nafta ir gamtinės dujos, taip pat daugybę valstybinių įmonių, tačiau galiausiai jie pateko į nedidelės įtakingos milijardierių grupės, vadinamos oligarchais, rankas. 1998 m. Rusiją ištiko didelė finansų krizė. B. Jelcinas taip pat pradėjo karą, kad sustabdytų Čečėnijos dalies atsiskyrimą nuo Rusijos.

Nepaisant šių problemų, B. Jelcinas 1996 m. buvo perrinktas. Didžiausias jo oponentas buvo komunistas Genadijus Ziuganovas. Daugelis rusų manė, kad jei G. Ziuganovas bus išrinktas, tai sukels pilietinį karą. Tačiau 1999 m. Naujųjų metų išvakarėse atsistatydinęs B. Jelcinas buvo toks nepopuliarus, kad, kaip manoma, jo populiarumas siekė vos 2 %.

Vėlesnė karjera

Jelcino premjeras Vladimiras Putinas perėmė prezidento postą. Tai buvo tik laikina, tačiau po kelių mėnesių, kai buvo surengti rinkimai ir nuspręsta, kas pakeis B. Jelciną, V. Putinas buvo tinkamai išrinktas.

Asmeninis gyvenimas

Būdamas prezidentu Jelcinas kovojo su alkoholizmu. Dėl to dažnai keistai elgdavosi lankydamasis kitose šalyse. Vizito Berlyne metu jis griebė lazdą ir bandė diriguoti kariniam orkestrui. Vizito Vašingtone metu jį girtą prie Baltųjų rūmų rado slaptosiostarnybos nariai. Jį taip pat ištikdavo širdies priepuoliai.

Mirtis

B. Jelcinas mirė 2007 m. balandžio 23 d. Maskvoje, Rusijoje, būdamas 76 metų, nuo stazinio širdies nepakankamumo. Jo laidotuvės įvyko 2007 m. balandžio 25 d.