Borisas Nikolajevičius Jelcinas — pirmasis Rusijos prezidentas (1931–2007)

Borisas Jelcinas — pirmasis išrinktas Rusijos prezidentas (1991–1999): jo politinė kova, reformos ir palikimas, lemiami posūkiai postsovietinėje Rusijoje.

Borisas Nikolajevičius Jelcinas ( klausytis ; rusų kalba: Бори́с Никола́евич Е́льцин; 1931 m. vasario 1 d. - 2007 m. balandžio 23 d.) - pirmasis Rusijos prezidentas ir pirmasis išrinktas šalies vadovas. Savo pareigas ėjo 1991-1999 m.

Gimimas ir ankstyvasis gyvenimas

Jelcinas gimė mažame Uralo kaime Butkoje (Sverdlovsko srities kaimas). Baigė Uralo politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus specialybę ir ilgą laiką dirbo statybų srityje. Jo ankstyvoji karjera siejosi su pramonės ir ūkinės vadybos darbais Urale.

Politine karjera iki prezidento posto

Jelcinas greitai kilo Sovietų Sąjungos komunistinės partijos struktūrose ir 1970–ųjų pabaigoje bei 1980–ųjų pradžioje ėmėsi svarbių administracinių pareigų Sverdlovsko srityje. Vėlesniais metais jis tapo matomu politiniu veikėju Maskvoje ir visoje šalyje. Vėliau, XX a. pabaigoje, Jelcinas nutolo nuo Sovietų Sąjungos komunistinės partijos linijos, tapo atviresnis politiniams pokyčiams ir perestroikai, o 1990 m. užėmė aukštas pareigas Rusijos sovietinėje valdžioje, kas pagaliau lėmė jo kandidatūrą į naujai steigiamą Rusijos Federacijos prezidento postą.

1991 m. perversmas ir prezidento išrinkimas

1991 m. rugpjūčio mėnesį Jelcinas įgijo tarptautinį pripažinimą stovėdamas prieš maskvos konservatorių vadovaujamą pučą: garsiai pasisakė prieš perversmą, pasirodė prie Aukštųjų rūmų (Baltųjų rūmų) ant tanko ir skatino pilietinį pasipriešinimą. Po pučo žlugimo Jelcino populiarumas smarkiai išaugo. 1991 m. birželio mėn. jis laimėjo pirmąsias tiesiogines Rusijos prezidento rinkimus ir tapo pirmuoju šaliai vadovu, išrinktu visuotiniais rinkimais.

Prezidentavimas: reformos ir konfliktai

Ekonominės reformos. Jelcino valdymo pradžioje buvo įgyvendinta radikali ekonominė transformacija — vadinamoji „šoko terapija“, kurios tikslas buvo greitai pereiti nuo planinės ekonomikos prie rinkos santvarkos. Reformas apėmė kainų liberalizavimą, privatizaciją ir atvirą konkurenciją. Dėl šių priemonių įvyko didžiulės socialinės ir ekonominės permainos: išaugo infliacija, smuko pragyvenimo lygis, daugeliui gyventojų sumažėjo pajamos, tuo tarpu prasidėjo oligarchų įsigalėjimas.

Politinis konfliktas ir nacionaliniai iššūkiai. Jelcinas susidūrė su stipria politine opozicija — tiek iš likusių komunistinių jėgų, tiek iš konservatorių struktūrų. Jo laikais įvyko galingas konstitucinis konfliktas tarp prezidento institucijų ir parlamento, kuris 1993 m. pasiekė piką ir baigėsi smurtiniais susirėmimais bei parlamentinių aukštų šturmu, o vėliau priimta nauja konstitucija stiprino prezidento galias.

Karai Čečėnijoje. 1994–1996 m. vykęs Pirmasis Čečėnijos karas buvo smarkus smūgis Jelcino vyriausybei — Rusijos pajėgos patyrė didelių nuostolių, o karas baigėsi neaiškia paliaubų sutartimi. Konfliktas paliko gilias socialines ir politines žaizdas bei kritiką dėl valstybinės politikos ir kariuomenės pasirengimo.

Pasitraukimas ir vėlesnis gyvenimas

1999 m. gruodžio 31 d. Jelcinas netikėtai paskelbė apie atsistatydinimą ir įgaliojo dienraščiu tapusį Vladimirą Putiną laikinai eina prezidento pareigas. Po pasitraukimo iš aktyvios politikos jis gyveno privačiai, kartais pasirodydavo viešumoje, dalyvavo labdaros veikloje per savo įkurtą Boriso Jelcino fondą.

Sveikata ir mirtis

Jelcinas ilgą laiką kentėjo dėl sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas ir priklausomybės nuo alkoholio epizodus, kurie kartais paveikdavo jo viešus pasirodymus. Mirė 2007 m. balandžio 23 d. Maskvoje. Jo laidojimas ir atsisveikinimas sulaukė didelės viešos bei politinės reakcijos; jis palaidotas Maskvos Novodevičių kapinėse.

Paveldas ir vertinimai

Jelcino palikimas vertinamas prieštaringai. Jo gerbėjai jam priskiria svarbų vaidmenį Sovietų Sąjungos pabaigoje, demokratinių institucijų kūrime ir rinkos ekonomikos pradmenyse. Kritikai pabrėžia ekonominę krizę, socialinį nuosmukį, oligarchų formavimąsi, korupcijos išplitimą ir chaotišką bei kartais autoritarinį valdymą. Istorinė jo vieta — sudėtinga: jis yra tiek reformatorius ir priešininkas sovietiniam režimui, tiek figūra, kurios sprendimai turėjo ilgalaikes, dažnai skaudžias pasekmes Rusijos visuomenei.

Asmeniniame gyvenime Borisas Jelcinas buvo vedęs Nainą Jelciną; pora turėjo dvi dukteris — Tatjaną ir Jeleną. Jo viešasis įvaizdis rėmėsi ryškia, kartais konfrontacine asmenybe, kurią lėmė tiek jo kilmė, tiek istorinis metas, kuriame jam teko vadovauti.

Paieška pagal raidę