Giovanni da Palestrina — renesanso italų bažnytinės muzikos meistras

Džovanis da Palestrina (Giovanni da Palestrina, g. Palestrina, (apie 1525 m. - 1594 m. vasario 2 d. Romoje) - labai svarbus to meto italų bažnytinės muzikos kompozitorius. Jis gyveno laikotarpiu, vadinamu renesansu. Dauguma jo muzikos buvo chorinė (parašyta chorams). Ji labai polifoniška. Tai reiškia, kad skirtingi balsai (sopranai, altai, tenorai arba bosai) dažnai tuo pačiu metu gieda skirtingus žodžius ir skirtingas melodijos dalis. Nuo to laiko daugelis kompozitorių mokėsi Palestrinos rašymo būdo, nes tai puikus būdas išmokti rašyti kontrapunktinę muziką.

Palestrinos vardas kilo iš miesto, kuriame jis gimė. Tikslios jo gimimo datos nežinome. Visi jo gimimo įrašai buvo sunaikinti 1577 m. sudegus miestui. Tikėtina, kad Palestrinoje jis buvo choro mokinys. Užaugęs gavo vargonininko ir choro vadovo darbą Romos Santa Maria Maggiore bazilikoje. Jis neuždirbo daug pinigų, tačiau vedė damą, kilusią iš labai turtingos šeimos, todėl jam buvo patogu gyventi. Popiežius Julijus III išgirdo, koks geras buvo šis jaunas kompozitorius. Jis paprašė jo atvykti ir susitikti su juo. Jis gavo Capella Juliana, choro, giedančio per pamaldas Šventojo Petro bazilikoje Romoje, meistro pareigas. Tai buvo aukščiausias darbas Italijoje, o jam buvo tik 26 metai. Žinoma, Palestrina sukūrė mišias popiežiaus garbei.

Palestrina sukūrė 93 mišias (tai yra komunijos pamaldų žodžių muzikinis apipavidalinimas). Jis taip pat parašė motetų ir madrigalų. Palestrina ir Lasas buvo du didžiausi vėlyvojo Renesanso kompozitoriai.

Trumpa biografija ir karjera

Pilnas jo vardas buvo Giovanni Pierluigi da Palestrina. Gimė netoli Romos, apie 1525 m., ir didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Italijoje, daugiausia Romoje. Dirbo keliuose svarbiuose Romos bažnytiniuose ansambliuose, tarp jų Santa Maria Maggiore ir Cappella Giulia (siejama su Šventojo Petro bazilika). Jo pareigos dažnai apėmė choro vadovavimą, repeticijų rengimą ir naujų liturginių kūrinių įvedimą į pamaldas.

Stilius ir technika

Palestrinos muzika pasižymi aiškia tekstų suprantamumu, subalansuota daugabalsyste ir rafinuotu disonansų vartojimu. Jo polifonija yra sklandi: melodijų judėjimas dažniausiai žingsniu arba laipsniais, harmoniniai sprendimai – logiški ir švarūs. Dėl šių savybių Palestrinos stilius tapo idealizuotu pavyzdžiu, kaip kurti sakralinę muziką, kai svarbus tiek grožis, tiek žodžių suprantamumas.

Yra žinomas ir legendinis pasakojimas, kad jo missa "Missa Papae Marcelli" išgelbėjo polifoniją per Tridento Susirinkimą (Council of Trent), nes popiežiaus atstovai, regis, pripažino, kad Palestrinos muzikoje tekstas išlieka suprantamas. Šis pasakojimas yra dalinai mitas — istorikai aptarinėja jo tikslumą — tačiau jis gerai iliustruoja Palestrinos reputaciją kaip kompozitoriaus, sugebėjusio suderinti muzikos meistriškumą ir liturginį aiškumą.

Kūrybinis palikimas

  • Mišios: apie 93 (kai kurie šaltiniai mini ir kitokius skaičius, iki ~104) – įvairaus tipo mišios, nuo plonos polifonijos iki didesnių ciklų.
  • Motetai ir giesmės: parašė daugybę motetų, psalmų, lamentacijų ir kitų sakralinių žanrų.
  • Madrigalai: taip pat kūrė ir pasaulietinę muziką, pvz., madrigalus.

Palestrinos metodai tapo mokymo modeliu. Jo polifoninis rašymas įkvėpė vėlesnius kompozitorius ir tapo pagrindu teoriniams traktatams apie kontrapunktą — pavyzdžiui, Johann Joseph Fux savo knygoje "Gradus ad Parnassum" naudojo panašius principus mokant pjesių rašymo taisykles.

Poveikis ir reikšmė

Palestrina dažnai minima kaip vienas iš tų kompozitorių, kurie suformavo vėlyvojo Renesanso bažnytinės muzikos standartus. Jo kūriniai tebėra atliekami dabar — tiek liturgijoje, tiek koncertuose — ir yra vertinami už aiškumą, estetiką ir meistrišką polifonijos valdymą. Jo muzika padėjo pereiti nuo viduramžių daugabalsės tradicijos prie naujų Baroko laikotarpio raiškos formų, kartu išlaikant griežtus kontrapunkto principus.

Kur klausyti ir skaityti daugiau

Jei norite susipažinti su Palestrinos kūryba, pradėkite nuo jo žymiausių mišų (pvz., "Missa Papae Marcelli") ir dviejų–trijų motetų. Daug jo leidinių yra perleidžiami ir įrašomi chorų visame pasaulyje. Akademinė literatūra apie Palestrinos poveikį kontrapunktui ir Tridento Susirinkimo diskusijas suteiks platesnį istorinių aplinkybių kontekstą.

Giovanni Pierluigi de Palestrina.Zoom
Giovanni Pierluigi de Palestrina.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Giovanni da Palestrina?


A: Giovanni da Palestrina buvo italų bažnytinės muzikos kompozitorius Renesanso laikotarpiu.

K: Kokią muziką jis kūrė?


A: Jis daugiausia kūrė chorinę muziką, kuri yra polifoninio pobūdžio ir kurioje skirtingi balsai vienu metu gieda skirtingus žodžius ir melodijos dalis.

K: Kur jis gimė?


A: Jis gimė mieste, vadinamame Palestrina.

K: Kas žinoma apie jo gimimo datą?


A: Deja, bet kokie jo gimimo įrašai buvo sunaikinti 1577 m. sudegus miestui, todėl tikslios datos nežinome.

K.: Kaip jam pavyko tapti sėkmingu?


A: Būdamas Palestrinos chorvedžiu, jis gavo vargonininko ir choro vadovo darbą Romos Santa Maria Maggiore bazilikoje. Jo talentas patraukė popiežiaus Julijaus III dėmesį ir jis paskyrė jį Capella Juliana meistru - tuo metu tai buvo svarbiausias kompozitorių darbas Italijoje.

K: Kiek mišių jis sukūrė?



Atsakymas: Jis sukūrė 93 mišias (muzikines kompozicijas komunijos pamaldoms).

K: Kaip jo kūrybą galima palyginti su kitų to laikotarpio kompozitorių kūryba?


A: Palestrina ir Lassas buvo laikomi dviem didžiausiais vėlyvojo Renesanso laikotarpio kompozitoriais.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3