Josquin des Prez
Josquin des Prez (gimė netoli Sent Kventeno, maždaug tarp 1450 ir 1455 m.; mirė 1521 m. rugpjūčio 27 d., St Condé-sur-l'Escaut) - prancūzų kompozitorius. Jis buvo vienas didžiausių Renesanso kompozitorių. Jis pakeitė muzikos skambesį iš viduramžių kompozicijų ir sukūrė stilių, kuris lėmė didžiuosius XVI a. Renesanso kompozitorių, tokių kaip Adrianas Vilertas, Palestrina, Lassus ir Byrdas, kūrinius.
1611 m. Josquin des Prez medžio raižinys, nukopijuotas nuo dabar jau dingusio aliejinio paveikslo, nutapyto jam gyvam esant.
Gyvenimas
Ankstyvieji metai
Žozkinas gimė apie 1450-55 m. ir mirė 1521 m. Josquin vardas tuo metu buvo paplitęs Šiaurės Prancūzijoje ir Flandrijoje. Tai buvo VII a. toje vietovėje gyvenusio bretonų šventojo vardas. Vardas Des Prez prasidėjo kaip pravardė šeimoje ir pamažu tapo šeimos vardu. Josquin des Prez vardas senuose dokumentuose rašomas keliais skirtingais būdais. Dažnai jis vadinamas tiesiog Žozkinu.
Apie jo gyvenimą žinome labai nedaug. Labai mažai žinome apie tai, ką žmonės apie jį galvojo jo gyvenimo metu, nors po jo mirties daugelis žmonių žavėjosi jo muzika. Neaiški net jo gimimo vieta. Nežinome, kur jis įgijo muzikinį išsilavinimą. Jis apibūdinamas kaip "Ockeghemo mokinys", tačiau tai gali reikšti, kad jis tiesiog mokėsi Ockeghemo muzikos.
Žinome, kad jis tapo giedotoju Eks-en-Provanso koplyčioje, Anžu kunigaikščio koplyčioje. Po kunigaikščio mirties 1480 m. jis dirbo Prancūzijos karaliui Liudvikui XI, kol šis 1483 m. mirė. Nežinome, kur jis dirbo po to, bet jis išleido keletą muzikos kūrinių, įskaitant šešis šansonus. Jis tikriausiai kurį laiką dirbo Milane.
Italija
1489 m. Žozkinas išvyko į Romą ir dirbo popiežiaus koplyčioje. Ten jis išbuvo bent iki 1495 m., o gal ir vėliau. Ten jis rašė muziką koplyčiai, įskaitant keletą motetų. Jo muzika tapo gerai žinoma kai kuriose šiaurės Italijos dalyse. Italijoje tuo metu vyko karas. Kelis kartus Prancūzijos karalius įsiveržė į kai kurias Italijos dalis. Atrodo, kad Žozkinas parašė keletą kūrinių Prancūzijos karaliaus dvarui, įskaitant laidotuvių muziką 1515 m. mirus karaliui Liudvikui XII.
Vienerius metus (1503-1504 m.) jis buvo maestro di cappella Ferraroje. Galbūt šį darbą paliko dėl maro protrūkio. Praėjus keliems mėnesiams po jo pasitraukimo šį darbą perėmė garsus kompozitorius Jokūbas Obrechtas. J. Obrechtui buvo mokama tik pusė atlyginimo, kurį gaudavo Jozkinas. Netrukus Obrechtas mirė nuo maro.
Vėlesni metai Šiaurės Prancūzijoje
Nuo 1504 m. iki savo mirties 1521 m. Žozkinas buvo grįžęs į Šiaurės Prancūziją, kur dirbo provaikaičiu Condé-sur-l'Escaut mieste, kuris galbūt buvo jo gimtinė. Bažnyčia buvo labai svarbi ir turėjo puikų chorą.
Prieš mirtį Žozkinas sumokėjo daug mokesčių, kad po mirties jo turtas atitektų ne vietiniam dvaro savininkui, o jo bažnyčiai. Po jo mirties jo namas buvo parduotas, o pinigai panaudoti specialioms bažnytinėms pamaldoms jam atminti. Ant jo senojo namo sienos stovėjo Švenčiausiosios Mergelės Marijos statula, o kai pro šalį eidavo bažnytinės procesijos, jos sustodavo prie jos ir giedodavo Josquino motetus "Pater Noster" ir "Ave Maria".
Jo muzika
Beveik visa jo muzika yra choro muzika. Daugiausia tai bažnytinė muzika: motetai ir mišios, tačiau jis parašė ir pasaulietinės (ne religinės) muzikos, įskaitant keletą šansonų (prancūziškų dainų) ir instrumentinės muzikos. Viena populiari daina vadinasi El Grillo . Ji reiškia "vikšras" ir apibūdina žolėje giedančio vikšro garsą.
Žozkinas buvo polifonijos meistras. Jo vardas tapo toks garsus, kad po jo mirties daugelis leidyklų spausdino kitų kompozitorių muziką, apsimesdamos, kad tai Josquin'o kūrinys, kad daugiau žmonių ją pirktų. Pastaraisiais metais muzikologai labai atidžiai ištyrė daugelį šių rankraščių ir pabandė nuspręsti, kurie iš jų iš tiesų yra Žozino kūriniai.
