Akių dėmė
Akių dėmė - paprastas biologijos organas, naudojamas šviesai aptikti. Jis gali būti vadinamas akiduobe arba pigmentine duobute. Jos gana dažnos tarp mažų, paprastų bestuburių, tokių kaip Planaria. Jie neturi lęšių ar kitų fokusavimo priemonių. Todėl jos gali pajusti šviesą iš tamsos, bet nesuteikia gyvūnui regimojo reginio, kaip tai daro mūsų akys.
Daugelio paprastų gyvūnų akių dėmelė jaučia šviesą su pigmento molekule, vadinama opsinu. Iš akies taškelio nervinė skaidula eina į paprastąją nervų sistemą. Tai leidžia gyvūnui judėti reaguojant į (pvz., virš jo praskriejantį) šešėlį.
Akių taškeliai taip pat pasitaiko vienaląsčiuose protistuose, pavyzdžiui, Euglena ir Chlamydomonas, kur jie sujungti su blakstienėlėmis. Tai leidžia šviesos dėmės informacijai daryti įtaką ląstelės judėjimui.
Pirmosios iki šiol rastos akių fosilijos yra iš ankstyvojo kambro periodo (maždaug prieš 540 mln. metų). Šiuo laikotarpiu įvyko akivaizdžiai sparčios evoliucijos proveržis, vadinamas "Kambro sprogimu". Viena iš idėjų yra ta, kad akių evoliucija pradėjo ginklavimosi varžybas, kurios lėmė spartų evoliucijos šuolį. Gerokai anksčiau organizmai būtų naudoję šviesos taškus, kad būtų jautrūs šviesai, tačiau neturėjo regimosios scenos, kad galėtų greitai orientuotis.
Pagrindiniai moliuskų akių evoliucijos etapai.
Chlamydomonas ląstelės su chloroplasto akių dėme schema
Euglena ląstelės su raudonuoju akių taškeliu schema
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra akių dėmė?
A: Akių taškelis yra paprastas organas, naudojamas šviesai aptikti mažuose, paprastuose bestuburiuose, pavyzdžiui, Planaria, ir vienaląsčiuose protistuose, pavyzdžiui, Euglena ir Chlamydomonas.
K: Kaip dar vadinasi akių dėmelė?
A: Akių taškelis taip pat gali būti vadinamas akytkūniu arba pigmentine duobute.
K: Kuo akių dėmės skiriasi nuo mūsų akių?
A: Akių taškeliai neturi lęšių ar kokių nors fokusavimo priemonių, todėl jie gali tik jausti šviesą nuo tamsos, bet nesuteikia gyvūnui regimojo vaizdo, kaip mūsų akys.
K: Kaip gyvūnai su akių taškeliais reaguoja į šviesą?
A.: Daugelio gyvūnų, turinčių akių taškus, pigmentinė molekulė, vadinama opsinu, aptinka šviesą, o nervinė skaidula perduoda informaciją iš akių taško į paprastą gyvūno nervų sistemą. Tai leidžia gyvūnui judėti reaguojant į tokius dalykus, kaip šešėlis, einantis virš jo.
K.: Kada iškastinėse fosilijose pirmą kartą pasirodė akys?
A: Pirmosios suakmenėjusios akys datuojamos ankstyvuoju kambro periodu, maždaug prieš 540 milijonų metų.
K: Kas yra "Kambro sprogimas"?
A: Kambro sprogimas - tai sparčios evoliucijos protrūkis, įvykęs ankstyvuoju kambro periodu.
K: Kokia teorija apie tai, kaip akių evoliucija galėjo turėti įtakos šiai sparčiai evoliucijai?
A.: Viena iš teorijų teigia, kad akių evoliucija sukėlė "ginklavimosi varžybas", kurios lėmė spartų evoliucijos šuolį. Geriau matantys organizmai galėjo geriau orientuotis aplinkoje ir rasti maisto, todėl jie turėjo konkurencinį pranašumą prieš akių neturinčius organizmus.
