Euglena (euglenos): vienaląsčiai protistai su augalų ir gyvūnų požymiais

Euglena — vienaląsčiai protistai turintys augalų ir gyvūnų požymių. Sužinokite apie jų chloroplastus, judėjimą ir daugiau nei 1000 rūšių biologiją.

Euglena yra didelė vienaląsčių protistų gentis: jos rūšys pasižymi tiek augalams, tiek gyvūnams būdingais požymiais. Dauguma euglenidų gyvena gėlame vandenyje (tvenkiniuose, upėse, drenažo kanaluose), tačiau yra ir jūrinės bei dirvožemyje aptinkamos formos. Aprašyta daugiau kaip 1000 Euglena rūšių, ir jų skaičius nuolat kinta, nes vyksta intensyvios taksonominės ir molekulinės analizės.

Morfologija ir ląstelės sandara

Euglenos dažniausiai yra vienaląstės, jų dydis varijuoja – nuo keliolikos iki kelių šimtų mikrometrų. Jos neturi standžios ląstelių sienelės kaip augalai; vietoje to ląstelę dengia lanksti baltymų plokštelių sistema, vadinama pelikule, kuri leidžia keisti formą (metaboly) ir prisitaikyti prie aplinkos.

• Plaštaka: dauguma rūšių juda naudodamos plaštakas (flagelę) – tai gyvūnams būdinga savybė.
• Chloroplastai: daugelis turi chloroplastų, todėl gali fotosintezuoti kaip dumbliams ir augalams. Chloroplastuose dažniausiai randami chlorofilai a ir b.
• Stigma (akies dėmelė): šviesos jutimo organoidas, padedantis fototaksijoje – orientuotis į šviesą, kur daugiausia vyksta fotosintezė.
• Sandėliavimo medžiaga: daug euglenidų kaupia angliavandenius formoje, vadinamoje paramilonu (β-1,3-glukanas), o ne krakmolu kaip dauguma augalų.

Mityba ir metabolizmas

Euglena dažnai yra mišrios mitybos organizmai (mixotrofinės): jos gali fotosintezuoti, tapti heterotrofėmis arba osmotrofinėmis priklausomai nuo sąlygų. Kai trūksta šviesos arba maisto, kai kurios rūšys pasisavina organines medžiagas aplinkoje. Dėl tokio lankstumo euglenos gerai išgyvena besikeičiančiose ekosistemose.

Judėjimas ir elgsena

Euglenų judėjimas atliekamas dviem pagrindiniais būdais:

• Plaukimas su plaštaka, kuri suka ir stumia ląstelę į priekį.
• Metaboly – bangavimas arba kūno deformacijos, leidžiančios braukti per dumblių mases ar judėti per tankią terpę.

Be to, daugelis rūšių rodo fototaksiją – judėjimą link arba nuo šviesos, kuriai pagelbėja stigma ir šviesos jutimo mechanizmai.

Reprodukcija ir gyvenimo ciklas

Euglenos daugintis paprastai dauginasi dalijimosi būdu (longitudinaliai, išilgai trumpojo kūno ašies). Dėl jų paprastos sandaros nėra sudėtingo daugiapakopio gyvenimo ciklo ar lytinio dauginimosi, nors esant nepalankioms sąlygoms kai kurios rūšys gali formuoti cistas (uždarus guolius), kuriuose išlieka tolimesniam išlikimui.

Taksonomija ir kilmė

Manoma, kad euglenidai kilę iš protėvio, kuris antrinės endosimbiozės būdu pasisavino žaliuosius dumblius, todėl jų plastidai turi savitumų, skiriančių juos nuo tiesioginių dumblių linijų. Taksonomiškai euglenos buvo ilgą laiką skirtingai klasifikuojamos, o šiuolaikinės molekulinės analizės daug kur pakeitė supratimą apie jų giminystės ryšius.

Ekologinė ir žmogaus reikšmė

• Euglenos dalyvauja ekosistemų produktų gamyboje (fotosintezė) ir maisto grandinėse – jos yra maistas mikrofitoplanktonui bei kitiems mikroskopiniams organizmams.
• Kai kuriose sąlygose (nutekamose, eutrofizuotose vandenyse) euglenų gausa gali rodyti taršą ar per didelį maistinių medžiagų kiekį.
• Biotechnologijoje kai kurios Euglena rūšys (pvz., Euglena gracilis) naudojamos kaip modeliniai organizmai, tiriami fotosintezės, metabolizmo, bioenergijos ir maistinių papildų srityse.
• Yra tyrimų apie jų panaudojimą biokurui, vandens valymui ir kaip potencialius maisto proteinų šaltinius, tačiau praktinis pritaikymas reikalauja detalesnių saugumo ir ekonominių vertinimų.

Apibendrinant: Euglena yra įdomi grupė, jungiantis augalų ir gyvūnų požymius, turinti sudėtingą ekologinį ir evoliucinį foną. Dėl savo biologinės įvairovės ir prisitaikymo mechanizmų jos išlieka aktyviai tiriamos tiek taksonomijos, tiek taikomųjų mokslų srityse.

Forma ir funkcija

Kai Euglena veikia kaip heterotrofas (gyvūnas), ji apsupa maisto dalelę ir suvalgo ją fagocitozės būdu. Euglena, veikdama kaip autotrofas, turi chloroplastus, kurie fotosintezės būdu gamina cukrų. Chloroplastai naudoja pigmentus chlorofilą a ir chlorofilą b.

Chloroplastų skaičius ir forma Euglena organizme labai skiriasi. Euglena geba judėti vandens aplinkoje naudodamos dideles blakstienas. Kad aptiktų šviesą, ląstelė turi akių dėmę - primityvią organelę, kuri saulės šviesą filtruoja į šviesą aptinkančias, šviesai jautrias struktūras. Šios struktūros, esančios žvynelio pagrinde, leidžia užfiksuoti tik tam tikro bangos ilgio šviesą. Šios šviesai jautrios srities pagalba Euglena gali keisti savo padėtį, kad geriau vyktų fotosintezė.

Euglena judrumas taip pat leidžia medžioti. Dauguma Euglena laikomi mixotrofais: autotrofai saulės šviesoje ir heterotrofai tamsoje. Euglena neturi augalinių ląstelių sienelių, vietoj jų turi pelikulę. Pelikulę sudaro baltyminės juostelės, kurios spirale nusidriekia per visą Euglena ilgį ir yra po plazmine membrana.

Euglena gali išgyventi gėlame ir sūriame vandenyje. Esant mažai drėgmės, Euglena aplink save suformuoja apsauginę sienelę ir miega kaip sporos, kol aplinkos sąlygos pagerėja. Euglena taip pat gali išgyventi tamsoje, nes chloroplasto viduje saugo į krakmolą panašias paramilono granules.

Kita Euglena schema

Klausimai ir atsakymai

K: Kokios rūšies organizmas yra Euglena?

Klausimas: Ar Euglena turi ir augalų, ir gyvūnų požymių?

K: Kaip Euglena juda?

K: Kas yra chloroplastas?

K.: Ar dauguma Euglena turi chloroplastų?

K: Kaip manoma, kad Euglenidai yra kilę?

K: Kiek Euglena rūšių iki šiol aprašyta?

Paieška pagal raidę