Spalvinio regėjimo evoliucija
Dėl spalvinio regėjimo evoliucijos šviesa matoma pagal jos bangos ilgį. Tai turi akivaizdžių privalumų, ypač padeda gyvūnams rasti maisto.
Daugelio žolėdžių gyvūnų spalvinis regėjimas leidžia jiems pastebėti vaisius arba (nesubrendusius) lapus, kuriais galima maitintis. Kolibriai pagal spalvą dažnai atpažįsta tam tikras gėles. Plėšrūnai taip pat naudoja spalvinį regėjimą, kad lengviau surastų grobį.
Visa tai daugiausia taikoma gyvūnams dienos metu. Kita vertus, naktinių žinduolių spalvinis regėjimas yra daug silpniau išvystytas. Jiems tinklainės erdvę geriau išnaudoja daugiau lazdelių, nes lazdelės geriau surenka šviesą. Spalvų skirtumai tamsoje daug mažiau pastebimi.
Nariuotakojai
Be stuburinių, vieninteliai sausumos gyvūnai, turintys spalvotą regėjimą, yra nariuotakojai. Vandens nariuotakojai, pavyzdžiui, vėžiagyviai, taip pat turi spalvinį regėjimą. Kaip ir stuburinių gyvūnų atveju, skiriasi detalės, tačiau darbą atliekančios molekulės - opsinai - yra labai panašios.
Stuburiniai gyvūnai
Teleostinės žuvys, ropliai ir paukščiai turi keturis fotopigmentų opsinus. Tai leidžia manyti, kad bendras keturkojų ir amniotų protėvis (prieš ~360 mln. metų) turėjo:
"lazdelių ir keturių spektrinių klasių kūgelių, kurių kiekviena atstovauja vienai iš penkių regos pigmentų šeimų. Keturios spektriškai skirtingos kūgelių klasės suteikia šioms rūšims tetrachromatinio spalvinio regėjimo galimybę".
Žinduoliai
Priešingai, žinduoliai prarado didžiąją dalį spalvinio regėjimo gebėjimų per ilgą mezozojaus periodą, kai gyveno kaip naktiniai gyvūnai.
"...šiuolaikiniuose eutherinių žinduolių organizmuose yra dvi kūginių opsinų genų šeimos ir, išskyrus kai kuriuos primatus, nė vienas iš šių gyvūnų negauna daugiau nei vieno fotopigmento tipo iš kiekvienos iš dviejų genų šeimų".
Daugelis primatų gyvena kaip dieniniai gyvūnai, o viena jų grupė - Senojo pasaulio beždžionės - išvystė trichromatinį regėjimą. Iš šios grupės beždžionių kilusios antropoidinės beždžionės ir žmonės taip pat turi gerą spalvinį regėjimą. Taigi dauguma beždžionių ir žmonių turi gerą spalvinį regėjimą, o dauguma kitų eutherinių žinduolių - ne: Jie turi tik du opsinus ir yra bichromatiniai.
Ultravioletiniai spinduliai
Ultravioletiniai spinduliai turi įtakos daugelio gyvūnų, ypač vabzdžių, spalvų suvokimui.
Spalvinį regėjimą ir ultravioletinių spindulių atskyrimą turi daugelis nariuotakojų - vieninteliai sausumos gyvūnai, be stuburinių, turintys šią savybę.
Paukščių, vėžlių, driežų, daugelio žuvų ir kai kurių graužikų tinklainėse yra UV spindulių receptorių. Šie gyvūnai gali matyti UV spindulių raštus, esančius ant gėlių ir kitų laukinių gyvūnų, kurie žmogaus akiai yra nematomi.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas lemia, kad šviesa matoma pagal jos bangos ilgį?
Atsakymas: Dėl spalvinio matymo evoliucijos šviesa matoma pagal jos bangos ilgį.
K: Kokie yra spalvinio matymo privalumai?
Atsakymas: Spalvinio regėjimo privalumai yra tai, kad jis padeda gyvūnams surasti maistą, o plėšrūnai taip pat naudoja spalvinį regėjimą, kad lengviau surastų grobį.
K: Ką spalvinis regėjimas leidžia daryti daugeliui žolėdžių?
A: Daugelio žolėdžių spalvinis regėjimas leidžia jiems pamatyti vaisius arba (nesubrendusius) lapus, kuriais galima maitintis.
K: Kaip kolibriai atpažįsta tam tikras gėles?
A: Kolibriai atpažįsta tam tikras gėles pagal spalvą.
K: Koks lazdelių vaidmuo naktinių žinduolių tinklainėje?
A: Lazdelių vaidmuo naktinių žinduolių tinklainėje yra geresnis, nes jos geriau surenka šviesą, o turint daugiau lazdelių geriau išnaudojama tinklainės erdvė.
K: Kurių gyvūnų spalvinis regėjimas yra daug silpniau išvystytas?
A: Naktinių žinduolių spalvinis regėjimas yra daug silpniau išvystytas.
K: Ar spalvų skirtumai matomi tamsoje?
Atsakymas: Ne, spalvų skirtumai tamsoje matomi daug prasčiau.
