Amniotai
Amniotai - taksonominė gyvūnų grupė: visi keturkojai, išskyrus varliagyvius.
Tai sausumos stuburiniai gyvūnai, kurie deda kleidoidinius kiaušinius.
Amniotams priskiriami du viršgrupiai: Synapsida (pelikozaurai, teriodontai ir žinduoliai) ir Sauropsida (visi ropliai, įskaitant dinozaurus ir paukščius).
Amniotų embrionai padedami kaip kiaušinėliai arba vystosi patelės organizme. Šie embrionai yra apsaugoti keliomis membranomis ir turi daug daugiau maisto atsargų nei varliagyvių kiaušinėliai.
Kleidinio kiaušinio ir jo embrioninių membranų "išradimas" yra pagrindinė priežastis, kodėl amniotų kiaušinių nereikia dėti į vandenį.
Taigi, skirtingai nuo varliagyvių, amniotai yra tikri sausumos gyvūnai. Antra, daugelis roplių ir žinduolių grįžo į vandenį, o žinduoliai, kaip ir kai kurios roplių grupės, jauniklius nešioja gyvi. Toks evoliucinis lankstumas varliagyviams būdingas kur kas rečiau.
Evoliucijos istorija
Pirmieji amniotai, pavyzdžiui, Casineria, atrodė kaip maži driežai. Jie išsivystė maždaug prieš 340 mln. metų, Misisipės arba apatiniame karbone. Jų kiaušiniai galėjo išgyventi ne vandenyje. Tai leido amniotams persikelti į aplinką, kurioje buvo mažiau vandens. Amniotai judėjo po Žemę. Dauguma sausumoje gyvenančių stuburinių yra amniotai, kaip ir dauguma oru kvėpuojančių jūros gyvūnų.
Labai ankstyvoje amniotų evoliucijos istorijoje jie suskilo į dvi pagrindines linijas - synapsidus ir sauropsidus, kurios abi išliko iki mūsų eros.
Seniausias žinomas iškastinis synapsidas yra Protoclepsydrops iš maždaug prieš 320 mln. metų, o seniausias žinomas sauropsidas tikriausiai yra Paleothyris, priklausantis Captorhinida būriui, iš viduriniojo Pensilvanijos periodo (maždaug prieš 306-312 mln. metų).
Kiaušiniai
Galima daryti prielaidą, kad amniotų protėviai kiaušinius dėjo drėgnose vietose, nes tokiems nedidelio dydžio gyvūnams nebūtų buvę sunku rasti įdubimų po nukritusiais rąstais ar kitų tinkamų vietų senovės miškuose, o sausos sąlygos tikriausiai nebuvo pagrindinė priežastis, dėl kurios atsirado minkštas lukštas.
Žuvys ir varliagyviai turi tik vieną vidinę membraną, dar vadinamą embrionine membrana. Amniotų vidinė kiaušinėlio anatomija evoliucionavo toliau ir atsirado naujų struktūrų, kurios rūpinasi dujų apykaita tarp embriono ir atmosferos, taip pat sprendžia atliekų problemas. Norint užauginti storesnį ir tvirtesnį lukštą, reikėjo naujų būdų aprūpinti embrioną deguonimi, nes vien difuzijos nepakako.
Po to, kai kiaušiniuose susiformavo šios struktūros, toliau tobulėjant amniotams, jie galėjo dėti daug didesnius kiaušinius daug sausesnėse buveinėse. Didesni kiaušiniai leido susilaukti didesnių palikuonių, o didesni suaugusieji galėjo dėti didesnius kiaušinius, todėl amniotai išaugo didesni už savo protėvius. Tačiau tikrasis augimas buvo įmanomas tik tada, kai jie nustojo pasikliauti smulkiais bestuburiais kaip pagrindiniu maisto šaltiniu ir pradėjo maitintis augalais ar kitais stuburiniais gyvūnais arba grįžo į vandenį. Nauji įpročiai ir sunkesni kūnai reiškė tolesnę amniotų evoliuciją - tiek elgsenos, tiek anatomijos požiūriu.
Trys grupės
Yra trys pagrindinės amniotų linijos, kurias galima atskirti pagal kaukolės sandarą, ypač pagal laikinųjų fenestrų (angų) skaičių už akies. Anapsiduose (vėžliuose) jų nėra, sinapsiduose (žinduoliuose ir jų išnykusiuose giminaičiuose) yra viena, o daugumoje diapsidų (neanapsidiniuose ropliuose, įskaitant dinozaurus ir paukščius) - dvi.
Amniotų skeleto liekanos turi bent dvi poras kryžkaulio šonkaulių, krūtinės juostos (pečių srities) krūtinkaulį ir astragalus kaulą čiurnoje.
Klasifikacija
Supaprastinta keturkojų filogenezė atrodo taip:
- Stuburiniai gyvūnai
- Sarcopterygii (lęšiuotosios žuvys)
- Keturkojai
- Amphibia
- Stiebų grupės amniotai
- Synapsidai (terapsidai, žinduoliai)
- Sauropsidai (visi ropliai, paukščiai)
Tai galbūt geriau nei senesnė taksonomija, kurioje naujausios šakos, pavyzdžiui, paukščiai ir žinduoliai, priskiriamos klasėms tik tradiciniais pagrindais.
Tradicinė taksonomija
- Keturkojai (Tetrapoda)
- Amniota
- Synapsida klasė - į žinduolius panašūs "ropliai"
- Žinduolių klasė - žinduoliai
- Sauropsida klasė - ropliai
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra amniotai?
A: Amniotai - taksonominė gyvūnų grupė, kuriai priklauso visi keturkojai, išskyrus varliagyvius.
K: Kurie stuburiniai laikomi amniotais?
A: Visos sausumos stuburinių rūšys, įskaitant roplius (dinozaurus ir paukščius), žinduolius (pelikozaurus ir teriodontus).
K: Kuo skiriasi varliagyvių ir amniotų kiaušiniai?
A: Varliagyvių kiaušiniams vystytis reikia vandens, o amniotų kiaušiniams jo nereikia. Kleidinio kiaušinio ir jo embrioninių membranų "išradimas" yra pagrindinė priežastis, kodėl amniotų kiaušinių nereikia dėti į vandenį.
Klausimas: Kas apsaugo amniotų embrionus?
A: Amniotų embrionus saugo kelios membranos.
K: Ar visi amniotai deda kiaušinius?
Atsakymas: Ne, kai kurie amniotai embrionus išsivysto patelėje ir atsiveda gyvus jauniklius.
K: Ar amniotai yra tik sausumos gyvūnai?
A: Amniotai dažniausiai yra sausumos gyvūnai, tačiau kai kurios rūšys, pavyzdžiui, ropliai ir žinduoliai, gali grįžti į vandenį.
K: Ar varliagyviai, ar amniotai yra evoliuciškai lankstesni?
A: Varliagyviai yra daug mažiau evoliucinio lankstumo nei amniotai.
