Sauropsidai
Sauropsidai - sausumos stuburinių grupė, kuriai priklauso visi dabartiniai "ropliai" ir paukščiai bei jų iškastiniai protėviai. Jie yra viena iš dviejų grupių, išsivysčiusių iš kiaušinius dedančių amniotų pirmoje karbono periodo pusėje.
Kita grupė, išsivysčiusi iš amniotų, yra sinapsidai. Iš jų ilgainiui atsirado žinduoliai.
Tarp gyvų sauropsidų yra driežų, gyvatės, vėžliai, krokodilai ir paukščiai. Išnykusiems sauropsidams priklauso neaviniai dinozaurai, pterozaurai, pleziozaurai, ichtiozaurai ir daugelis kitų.
Keturkojų kilmė
Maždaug taip vyko ir keturkojų evoliucija:
- Sarcopterygii
- Coelacanthimorpha (Coelacanths)
- Dipnoi (plaučių žuvys)
- Tetrapodomorpha (žuvėdros)
Ankstyvieji keturkojai gyveno vandenyje. Aiškūs iškastiniai tetrapodų pėdsakai iš Devono periodo vidurio yra 18 milijonų metų ankstesni už ankstesnius tetrapodų įrašus.
Aprašytos devynios devono laikų keturkojų gentys. Šie ankstyviausi keturkojai nebuvo sausumos gyvūnai. Jie gyveno pelkėtose buveinėse, pavyzdžiui, sekliose pelkėse, pakrančių lagūnose, sūriose upių deltose ir net sekliose jūrinėse nuosėdose.
Romerio atotrūkis
Tarp laibaplaukių žuvų tetrapodų ir pirmųjų amfibijų bei amniotų viduriniame karbone yra 30 milijonų metų tarpas, kuriame tetrapodų fosilijų yra nedaug. Tai 1950 m. pastebėtas Romerio tarpas. XX a. 9-ajame dešimtmetyje rasta keletas naujų fosilijų, pavyzdžiui, Pederpes, esančių pačiame Romerio tarpo viduryje. Tarpas vis dar užgožia tetrapodų perėjimo detales.
Kažkuriuo metu, vėlyvajame devone arba ankstyvajame karbone, žuvėdros daugiausia gyveno sausumoje. Viena jų grupė išlaikė ryšį su vandeniu ir visada dėjo kiaušinius į vandenį. Jie tapo varliagyviais. Kiti išsivystė kiaušinių dėjimo į sausumą būdas. Tai buvo amniotai, kurių svarbiausia naujovė - kleivinis kiaušinis.
Kažkuriuo metu viduriniame arba apatiniame karbone amniotai pasidalijo į dvi linijas. Viena linija vedė į visų rūšių roplius, kuriuos vadiname Sauropsida. Kita linija ilgainiui susiformavo žinduoliai, kuriuos vadiname Synapsida. Neteisinga sakyti, kad žinduoliai išsivystė iš roplių, nes abi grupės kilo iš ankstyvųjų amniotų. Bet kuriuo atveju šiuolaikiniai ropliai labai skiriasi nuo šiuolaikinių žinduolių. Abi grupės vystėsi daugiau kaip 300 mln. metų iš ankstyvųjų amniotų.
Keturkojai
- Sausumoje gyvenantys keturkojai
- Varliagyviai > amniota ir dabartiniai varliagyviai
- Amniota
- Sauropsida > dabartiniai ropliai ir paukščiai
- Synapsida > dabartiniai žinduoliai
Klausimai ir atsakymai
K: Kurios dvi grupės išsivystė iš kiaušinius dedančių amniotų karbono periode?
A: Sauropsidai ir synapsidai.
K: Iš kurios grupės atsirado žinduoliai?
Atsakymas: sinapsidai.
K: Kas yra gyvi sauropsidai?
A: Driežai, gyvatės, vėžliai, krokodilai ir paukščiai.
K: Kas yra išnykę sauropsidai?
A: Neaviniai dinozaurai, pterozaurai, pleziozaurai, ichtiozaurai ir daugelis kitų.
K: Kas yra sauropsidai?
A: Sausumos stuburinių grupė, kuriai priklauso visi dabartiniai "ropliai" ir paukščiai bei jų iškastiniai protėviai.
K: Kokiu laikotarpiu išsivystė sauropsidai ir synapsidai?
A: Karbono periode.
K: Kuo skiriasi sauropsidai ir synapsidai?
Atsakymas: Sauropsidai davė pradžią visiems dabartiniams "ropliams" ir paukščiams bei jų iškastiniams protėviams, o synapsidai davė pradžią žinduoliams.
