Sauropsidai: ropliai, paukščiai ir jų evoliucija — apibrėžimas

Sauropsidai – sausumos stuburinių grupė, kuriai priklauso visi dabartiniai "ropliai" ir paukščiai bei jų iškastiniai protėviai. Jie yra viena iš dviejų pagrindinių linijų, išsivysčiusių iš kiaušinius dedančių amniotų pirmoje karbono periodo pusėje ir vėliau išplitusių į daugybę ekologiškai ir morfologiškai skirtingų grupių.

Evoliucija ir kilmė

Sauropsidai atskilo nuo kitų amniotų gana ankstyvoje evoliucijos stadijoje. Kita pagrindinė amniotų linija yra sinapsidai, iš kurių laikui bėgant susiformavo žinduoliai. Sauropsidų evoliucija apima platų adaptacijų spektrą – nuo sausumos gyvenimo formų iki anksčiau gyvenusių visiškai vandens prisitaikiusių linijų. Iš jų kai kurios pasiekė didžiulį dydį ir ekologinę įvairovę (pvz., tam tikri dinozaurai), kitos – išvystė skrydžiui pritaikytas struktūras (pvz., pterozaurai ir paukščių protėviai).

Pagrindinės morfologinės ir fiziologinės savybės

  • Odai ir dariniai: daugumos sauropsidų oda padengta keratinu (žvynais ar plunksnomis), o plunksnos – modifikuoti žvynai, svarbūs šilumos reguliacijai, kamufliažui ir skrydžiui.
  • Galvos kaukolė: dauguma sauropsidų turi diapsidinį kaukolės tipą (dvi laikinės angos), nors kai kurios grupės (pvz., vėžliai) turi modifikuotus kaukolės bruožus.
  • Reprodukcija: dauguma sauropsidų deda kiaušinius su membranomis ir apvalkalu; kai kurios rūšys (kai kurie gyvatės ir driežai) yra kiaušiniaiškai gyvybingos arba gyvavedės.
  • Medžiagų apykaita: sauropsidų grupėms būdinga įvairi termoreguliacija – nuo egzantoterminės („šaltakraujės“) prie žmogui pažįstamo endoterminių paukščių metabolizmo.

Gyvos ir išnykusios grupės

Tarp šiuo metu gyvenančių sauropsidų yra plačiai paplitusios grupės:

Išnykusiems sauropsidams priklauso tokios garsios grupės kaip dinozaurai, pterozaurai, pleziozaurai ir ichtiozaurai. Dalis šių grupių buvo visiškai vandeniui pritaikytos, kitos – ore skraidančios arba dideli sausumos plėšrūnai ir žolėdžiai.

Ryšys tarp dinozaurų ir paukščių

Šiuolaikinė filogenetinė analizė (tiek morfologinė, tiek molekulinė) rodo, kad paukščiai yra tiesioginiai teropodinių dinozaurų palikuonys. Tai paaiškina plunksnų atsiradimą kaip modifikaciją žvynų ir rodo, kad daugelis „dinozauro“ bruožų (pvz., tam tikra skeleto sandara, kiaušinių dėjimo elgesys) buvo išlikę ir paukščių evoliucijoje.

Fosilijų įrašas ir laikotarpiai

Fosilijų duomenys leidžia atsekti sauropsidų evoliuciją nuo karbono laikotarpio iki šių dienų. Per geologinę istoriją grupė patyrė kelis reikšmingus radikalius pokyčius ir masinius išnykimus (pvz., Permo ir Kretacijos pabaigos įvykiai), kurie formavo dabartinę rūšių įvairovę ir pasiskirstymą.

Mokslinė ir praktinė reikšmė

Tyrimai apie sauropsidus padeda suprasti evoliucijos mechanizmus, adaptacijų vystymąsi ir ekosistemų pokyčius per milijonus metų. Be to, sauropsidai – nuo vėžlių iki paukščių – turi didelę ekologinę svarbą ir biologinę įvairovę, todėl jų išsaugojimas ir pažinimas yra svarbus gamtosaugai ir biologijai apskritai.

Santrauka: sauropsidai – plati ir įvairi stuburinių grupė, apimanti šiuolaikinius roplius ir paukščius bei jų iškastinius protėvius. Jie kilo iš ankstyvųjų amniotų karbono periodo metu ir evoliucionavo į daugybę formų, pritaikytų tiek sausumos, tiek vandens ar skrydžio gyvenimo būdams.

Keturkojų kilmė

Maždaug taip vyko ir keturkojų evoliucija:

Ankstyvieji keturkojai gyveno vandenyje. Aiškūs iškastiniai tetrapodų pėdsakai iš Devono periodo vidurio yra 18 milijonų metų ankstesni už ankstesnius tetrapodų įrašus.

Aprašytos devynios devono laikų keturkojų gentys. Šie ankstyviausi keturkojai nebuvo sausumos gyvūnai. Jie gyveno pelkėtose buveinėse, pavyzdžiui, sekliose pelkėse, pakrančių lagūnose, sūriose upių deltose ir net sekliose jūrinėse nuosėdose.

Romerio atotrūkis

Tarp laibaplaukių žuvų tetrapodų ir pirmųjų amfibijų bei amniotų viduriniame karbone yra 30 milijonų metų tarpas, kuriame tetrapodų fosilijų yra nedaug. Tai 1950 m. pastebėtas Romerio tarpas. XX a. 9-ajame dešimtmetyje rasta keletas naujų fosilijų, pavyzdžiui, Pederpes, esančių pačiame Romerio tarpo viduryje. Tarpas vis dar užgožia tetrapodų perėjimo detales.

Kažkuriuo metu, vėlyvajame devone arba ankstyvajame karbone, žuvėdros daugiausia gyveno sausumoje. Viena jų grupė išlaikė ryšį su vandeniu ir visada dėjo kiaušinius į vandenį. Jie tapo varliagyviais. Kiti išsivystė kiaušinių dėjimo į sausumą būdas. Tai buvo amniotai, kurių svarbiausia naujovė - kleivinis kiaušinis.

Kažkuriuo metu viduriniame arba apatiniame karbone amniotai pasidalijo į dvi linijas. Viena linija vedė į visų rūšių roplius, kuriuos vadiname Sauropsida. Kita linija ilgainiui susiformavo žinduoliai, kuriuos vadiname Synapsida. Neteisinga sakyti, kad žinduoliai išsivystė iš roplių, nes abi grupės kilo iš ankstyvųjų amniotų. Bet kuriuo atveju šiuolaikiniai ropliai labai skiriasi nuo šiuolaikinių žinduolių. Abi grupės vystėsi daugiau kaip 300 mln. metų iš ankstyvųjų amniotų.

Keturkojai

Klausimai ir atsakymai

K: Kurios dvi grupės išsivystė iš kiaušinius dedančių amniotų karbono periode?


A: Sauropsidai ir synapsidai.

K: Iš kurios grupės atsirado žinduoliai?


Atsakymas: sinapsidai.

K: Kas yra gyvi sauropsidai?


A: Driežai, gyvatės, vėžliai, krokodilai ir paukščiai.

K: Kas yra išnykę sauropsidai?


A: Neaviniai dinozaurai, pterozaurai, pleziozaurai, ichtiozaurai ir daugelis kitų.

K: Kas yra sauropsidai?


A: Sausumos stuburinių grupė, kuriai priklauso visi dabartiniai "ropliai" ir paukščiai bei jų iškastiniai protėviai.

K: Kokiu laikotarpiu išsivystė sauropsidai ir synapsidai?


A: Karbono periode.

K: Kuo skiriasi sauropsidai ir synapsidai?


Atsakymas: Sauropsidai davė pradžią visiems dabartiniams "ropliams" ir paukščiams bei jų iškastiniams protėviams, o synapsidai davė pradžią žinduoliams.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3