Koelantas — gyvasis fosilija: 400 mln. metų senumo lęšiuotoji žuvis
Koelantas — gyvasis fosilija: 400 mln. metų senumo lęšiuotoji žuvis, išlikusi iki šiol; sužinokite apie jos istoriją, atradimus ir unikalią biologiją.
Coelacanth (lietuviškai dažniausiai vadinamas koelantu) – tai Sarcopterygii, t. y. lęšiuotųjų žuvų, žuvų grupė. Ši grupė yra gimininga toms rūšims, iš kurių galėjo kilti pirmieji keturkojai. Koelantų fosilijos siekia apie 400 mln. metų – tai reiškia, kad jų protėviai atsirado dar prieš įsitvirtinant daugeliui sausumos stuburinių.
Ilgą laiką manyta, kad koelantai išnyko prieš maždaug 80 mln. metų, tačiau XX a. pabaigoje paaiškėjo, kad išliko gyvos formos: aptiktos dvi šiuolaikinės rūšys, gyvenančios Indijos vandenyno ir netoliese esančių rajonų vandenyse. Pirmasis „gyvas“ egzempliorius buvo sugautas 1938 m. prie rytinės Afrikos pakrantės – ši sensacinga radinys pakeitė supratimą apie evoliuciją ir išlikimą.
Išvaizda ir anatomija
Koelantai yra didelės, sunkios žuvys: suaugę gali siekti iki ~2 metrų ilgio ir sverti keliasdešimt kilogramų. Kūnas padengtas storomis kosmoidinėmis skalėmis, dažnai mėlynos arba tamsiai pilkos spalvos su šviesiomis dėmėmis. Jų porinės pelekų ataugos (lęšiuotosios arba „mėsingos“ plaukelinės pelekos) turi kaulines struktūras, homologines stuburinių galūnių kaulams, todėl koelantai svarbūs studijuojant evoliuciją nuo žuvų prie keturkojų.
Ypatybės:
- Kaukės/galvos sandara: turi intracranialinį sąnarį (galvos ir kūno srityje), leidžiantį atverti burną didesniam plotui.
- Notochorda: stuburas nėra pilnai susiformavęs iš kaulų – išlieka labiau žiedinis nebratezinis stulpas (notochorda).
- Jutikliai: turi specialų rostralinį organą nosies srityje, manomą kaip elektrosjutiklis, padedantis medžioti tamsoje.
Gyvenimo būdas ir buveinė
Šiuolaikiniai koelantai gyvena daugiausia giliuose vandenyse, paprastai prie rifų ir vulkaninių šlaitų, dažnai pasislėpę urvuose ir plyšiuose. Dažniausiai pastebimi 150–700 m gylyje, kur aplinka šalta ir tamsi. Jie yra naktiniai plėšrūnai – minta žuvimis, kalmarais ir kitais bestuburiais.
Dauginimasis ir gyvenimo trukmė
Koelantai dauginasi kiaušiniais, išsivystančiais motinos kūne (ovoviviparija arba gyvavedystė), todėl motina gimdo gyvus jauniklius. Gestacijos trukmė yra labai ilga – vertinama metais ar net keleriais metais, todėl populiacijos atsigavimas vyksta lėtai. Tai, kartu su mažais palikuonių skaičiais, daro rūšis ypač pažeidžiamas.
Istorija ir atradimas
1938 m. sugavus pirmą „gyvą fosiliją“, mokslininkai ir visuomenė buvo nustebinti: rūšis, apie kurios egzistavimą žinojo tik pagal fosilijas, gyveno šalia mūsų. Po to sekė papildomi radiniai – tiek kiti egzemplioriai Indijos vandenyno regione, tiek vėliau aptikta artima rūšis prie Indonezijos krantų. Šie radiniai praplėtė mūsų supratimą apie koelantų paplitimą ir įvairovę.
Saugoma būklė ir grėsmės
Nors koelantai stebina savo evoliucine ilgalaike sėkme, dabartinės populiacijos yra mažos ir fragmentuotos. Pagrindinės grėsmės:
- atsitiktinė žvejyba (bycatch) žvejybos tinkluose;
- buveinių degradacija ir klimato kaitos poveikis jūrų ekosistemoms;
- maža reprodukcijos sparta dėl ilgos gestacijos ir mažo jauniklių skaičiaus.
Dėl šių priežasčių koelantai yra saugomi tarptautinių konvencijų ir reikalauja specialių apsaugos priemonių – stebėjimo, tinklų reguliavimo ir kritinių buveinių apsaugos.
Kodėl koelantai svarbūs mokslui?
Koelantai yra gyvas langas į senąsias žuvų linijas: jų anatomija padeda suprasti, kaip vystėsi pelekai į galūnes, kaip keitėsi vidaus struktūros ir kaip vyksta adaptacijos prie gilaus vandens sąlygų. Tyrimai apie koelantus prisideda prie platesnio evoliucijos, paleontologijos ir jūrų biologijos supratimo.
Koelantai – tai ne tik „gyvos fosilijos“ pavadinimas, bet ir priminimas, kad net senos evoliucinės linijos gali išlikti paslaptingose pasaulio vietose, o mūsų žinios apie jas nuolat plečiasi.
Charakteristikos
Coelakantai yra artimiausia jungtis tarp žuvų ir pirmųjų varliagyvių, kurios devono laikotarpiu (prieš 408-362 mln. metų) iš jūros persikėlė į sausumą. Žuvėdros gyveno netoli kranto dumbliname vandenyje, o coelakantai - atviruose vandenyse. Šiuolaikinės rūšys yra plėšrūnai, gyvenantys vandenyno gelmėse.
Latimerija
Latimerija yra vienintelė gyva iškastinių coelakantų gentis. Tai tikriausiai geriausiai žinomas lazarų taksonas. Kad tokia būtybė galėjo taip ilgai būti neaptikta, retas atvejis, tačiau galbūt šaltos Vakarų Indijos vandenyno gelmės (jose gyvena koelakantai) ir nedaug plėšrūnų padėjo rūšiai išlikti. Bjaurus jo skonis reiškia, kad žvejai sąmoningai nebandė jo gaudyti, t. y. kol mokslininkai nepradėjo siūlyti atlygio.
Prie Tanzanijos krantų gyvenančiai populiacijai grėsmę kelia Japonijos traleriai, tačiau žuvis nėra valgoma. Jos paprasčiausiai atsitiktinai sugaunamos traluose. Taip žuvo daugiau kaip 20 žuvų, o bendras jų skaičius negali būti didelis.
Atradimas
Pirmą kartą latimeriją 1938 m. atrado nedidelio Pietų Afrikos uostamiesčio Rytų Londone muziejaus kuratorė Marjorie Courtenay Latimer, apsilankiusi pas žveją, kuris leido jai ieškoti įdomių egzempliorių savo laivo laimikiuose. Antroji rūšis buvo rasta 1952 m. prie Komorų salų Indonezijos archipelage. Didžiausias egzempliorius siekė apie 1,8 m (~6 pėdų).
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra coelakantas?
Atsakymas: Coelacanth - tai Sarcopterygii, liaunapelekėms žuvims, priklausanti žuvų rūšis.
K: Ar coelakantai giminingi tetrapodams?
A: Taip, coelakantai yra gimininga grupė toms žuvims, kurios išsivystė į tetrapodus.
K.: Kaip seniai yra išlikę coelakantų fosilijų?
A: Coelacanthų fosilijos siekia 400 mln. metų.
K: Ar buvo manoma, kad coelakantai išnyko?
A: Taip, buvo manoma, kad jis išnyko prieš 80 mln. metų.
K: Kur buvo sugautas pirmasis koelantas po to, kai jis buvo laikomas išnykusiu?
A: Pirmasis koelantas buvo sugautas 1938 m. prie rytinės Afrikos pakrantės.
K: Ar buvo vietų, kur coelakantai buvo gaudomi ir prieš jį sugaunant 1938 m.?
A: Taip, žvejai Komorų salose labai ilgai gaudė coelakantus ir vadino juos gombesa.
Klausimas: Kiek Indijos vandenyne yra koliaskantų rūšių?
Atsakymas: Indijos vandenyne gyvena mažiausiai dviejų rūšių coelakantai.
Ieškoti