Kolosalusis kalmaras (Mesonychoteuthis hamiltoni) — aprašymas ir faktai
Atraskite Kolosalųjį kalmarą (Mesonychoteuthis hamiltoni): milžiniško 9–10 m giliojo vandenyno plėšrūno aprašymas, neįtikėtini faktai apie akis, mitybą ir elgseną.
Milžiniškas kalmaras Mesonychoteuthis hamiltoni yra didžiausias pasaulyje kalmaras, kurio ilgis siekia 9-10 metrų (30-33 pėdų).
Kolosalusis kalmaras yra didesnis už milžinišką kalmarą. Jo kūnas rausvai rudas, jis gyvena iki 2000 m po Pietų vandenyno paviršiumi. Tai pagrindinis kašalotų maistas. Kolosalaus kalmaro organizme yra amonio chlorido, todėl jo skonis žmonėms yra blogas.
Manoma, kad jis, naudodamasis bioliuminescencija, maitinasi grobiu, pavyzdžiui, chaetognatha, didelėmis žuvimis, pavyzdžiui, Patagonijos dantytosiomis žuvimis, ir kitais giliojo vandenyno kalmarais.
Manoma, kad milžiniškų kalmarų medžiagų apykaita yra lėta, jiems kasdien reikia tik apie 30 g grobio. Apskaičiuoti jo energijos poreikiai rodo, kad jis yra lėtai judantis plėšrūnas iš pasalų, savo dideles akis daugiausia naudojantis plėšrūnams aptikti, o ne aktyviai medžioti.
Akis yra 27 cm pločio, o jos lęšis - 12 cm skersmens. Tai didžiausia iš visų žinomų gyvūnų akių. Šie išmatavimai yra iš dalies suirusio egzemplioriaus: gyva akis tikriausiai buvo 30-40 cm skersmens.
Naujosios Zelandijos muziejuje Te Papa Tongarewa šis egzempliorius eksponuojamas 2008 m. atidarytoje parodoje. Apie kalmarų egzempliorių taip pat galima rasti interneto svetainę.
Išvaizda ir dydis
Mesonychoteuthis hamiltoni turi storą, galingą kūną (mantlą) ir aštuonis rankas bei dvi ilgas grobio gaudymo tentakles. Ant rankų ir tentaklių dažnai yra kabliukai arba aštrūs dantukai, kurie padeda prisitvirtinti prie grobio. Nors bendras ilgis gali siekti apie 9–10 metrų, svarbu atskirti viso kūno ilgį nuo mantilio ilgio — pastarojo dalis yra žymiai trumpesnė, o dalis ilgio priklauso nuo ištįsusių tentaklių.
Buoyancy (plūdumas) ir skonis
Kolosalusio kalmaro audiniuose randamas amonio chloridas prisideda prie neutralaus plūdrumo – šis junginys mažina audinių tankį, todėl organizmas geriau plūduriuoja vandenyje, taupydamas energiją. Amonio chloridas taip pat suteikia nemalonaus skonio ir todėl kalmarai nerekomenduojami maistui be specialaus paruošimo.
Regėjimas ir jutimai
Šio kalmaro akys yra išskirtinai didelės — jos padeda aptikti silpnai šviečiančius objektus giliame vandenyje. Didelės akys leidžia surinkti daugiau šviesos, todėl net esant silpnai bioliuminescencijai ar nutekėjusiam šviesos signalui galima pastebėti grobį ar plėšrūną. Savo jutimo sistemomis kolosalusis kalmaras tikriausiai remiasi ir kitomis priemonėmis — pavyzdžiui, chemorecepcija (uoslė) ir mechanorecepcija (vibracijos), kad aptiktų aplinką ir grobį.
Mityba ir elgsena
Kolosalusis kalmaras daugiausia maitinasi giluminėmis žuvimis, tokiomis kaip Patagonijos dantytosios žuvys, taip pat kitais kalmarais ir įvairiais giluminio vandenyno bestuburiais. Pastebima, kad jis gali naudoti bioliuminescenciją pritraukti ar sutrikdyti grobį. Dėl lėtos medžiagų apykaitos ir didelio plūdumo poreikio šis gyvūnas greičiausiai medžioja iš pasalų — išlaukia artėjantį grobį ir staiga jį pagaudamas užima mažai energijos.
Plėšrūnai ir sąveika su kašalotais
Kolosalusis kalmaras yra pagrindinis kašalotų (sperm whales) maistas. Daug žinių apie šį kalmarą gauta iš kašalotų skrandžių tyrimų, kur rasti kalmarų snapai (beak) ir kitų audinių likučiai. Konflikto metu su kašalotais kalmarai gali prarasti dalį audinių, todėl daug egzempliorių aptinkama smarkiai pažeistų.
Gyvenamoji vieta ir paplitimas
Šis jūrų gyvūnas gyvena pietiniuose platumose, aplink Antarktiką ir aplinkines jūras. Jis dažniausiai randamas giliuose vandenyse — iki maždaug 2000 metrų gylyje, kartais pranešama ir apie didesnius gylius. Dėl retų susidūrimų su žmonėmis ir sudėtingų tyrimų sąlygų tiksli jų populiacijos padėtis nėra gerai žinoma.
Tyrimai ir atradimai
Daug informacijos apie kolosalų gaunama iš:
- kašalotų skrandžių turinio (kalmarų snapų ir kitų likučių analizė);
- gilio jūros tralų ir gaudyklių bycatch;
- pavienių egzempliorių, kurie atsiranda krante ar yra pristatyti muziejams (pvz., eksponatas Naujosios Zelandijos muziejuje Te Papa Tongarewa);
- nuotolinio valdymo įrenginių (ROV) ir povandeninių kamerų stebėjimų.
Dėl dažno pažeidimo ir retumo gyvi egzemplioriai yra reti, todėl mokslininkai remiasi tiek fragmentiniais, tiek vizualiais duomenimis, interpretuodami dydį, elgseną ir biologiją.
Dauginimasis ir gyvenimo trukmė
Reprodukciniai įpročiai kolosalio kalmaro yra mažai ištirti. Manoma, kad jie, kaip ir daugelis kitų kalmarų, turi vienkartinį dauginimosi ciklą (semelparija), tačiau detalės — tokių kaip neršto vietos, ikrų išsiskyrimo pobūdis ir kiaušinių skaičius — išlieka neaiškios. Gyvenimo trukmė greičiausiai siekia kelis metus, tačiau trūksta patikimų duomenų.
Konservacija ir žmogaus įtaka
Dėl to, kad kolosalio kalmaro biologija ir populiacijos dydis yra prastai žinomi, sunku tiksliai įvertinti jų apsaugos statusą. Komercinis jų medžioklės interesas yra ribotas, tačiau netiesioginis poveikis (pvz., žvejyba giliuose vandenyse, klimato atšilimas ir jūrų ekosistemų pokyčiai) gali turėti įtakos jų plitimui ir maisto baseinams. Mokslininkai pabrėžia būtinybę kaupiant daugiau duomenų apie šią rūšį, kad būtų galima priimti pagrįstas apsaugos priemones.
Įdomūs faktai
- Kolosalusio kalmaro akys laikomos didžiausiomis žinomų gyvūnų akimis — gyvame egzemplioriuje jos gali būti 30–40 cm skersmens.
- Jų audiniuose esantis amonio chloridas suteikia tiek plūdumo pranašumą, tiek nemalonų skonį žmogaus skonio receptoriams.
- Daug žinių apie rūšį gauta iš kašalotų skrandžių, nes šiandien gyvi individai matomi ir sugauti itin retai.
Apibendrinant: kolosalusis kalmaras — paslaptingas ir mažai ištirtas giluminio vandenyno gyventojas, vertas tolimesnių mokslinių tyrimų dėl savo išskirtinių biologinių savybių ir svarbos žemės vandenų ekosistemoms.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra milžiniškas kalmaras?
A: Kolosalusis kalmaras Mesonychoteuthis hamiltoni yra didžiausias pasaulyje kalmaras, kurio ilgis siekia 9-10 metrų (30-33 pėdų).
K.: Kuo kolosalusis kalmaras skiriasi nuo milžiniškojo kalmaro?
A: Kolosalusis kalmaras yra didesnis už milžiniškąjį kalmarą.
K: Kokios spalvos yra milžiniškojo kalmaro kūnas?
A: Kolosalaus kalmaro kūnas yra rausvai rudos spalvos.
K: Kur gyvena milžiniški kalmarai?
A: Kolosaliniai kalmarai gyvena iki 2000 m po Pietų vandenyno paviršiumi.
K: Kokį pagrindinį maistą valgo kašalotai?
A: Pagrindinis kašalotų maistas yra milžiniški kalmarai.
K.: Koks žmonių skonis yra kolonijinių kalmarų?
A: Kalmarų organizme yra amonio chlorido, todėl žmonėms jų skonis blogas.
K: Kuo maitinasi milžiniški kalmarai?
Atsakymas: Manoma, kad kolosalusis kalmaras, naudodamasis bioliuminescencija, maitinasi grobiu, pavyzdžiui, chaetognatha, didelėmis žuvimis, pavyzdžiui, Patagonijos dantytosiomis žuvimis, ir kitais giliojo vandenyno kalmarais.
Ieškoti