Paprastoji marmozetė (Callithrix jacchus) — mažoji Brazilijos beždžionė

Paprastoji marmozetė (Callithrix jacchus) — mažoji Brazilijos beždžionė: elgsena, mityba, socialinė struktūra ir unikalūs dervų valgymo įpročiai.

Paprastoji marmozetė (Callithrix jacchus) yra labai maža Naujojo pasaulio beždžionė, kilusi ir daugiausia paplitusi Brazilijoje. Tai smulkus, judrus primatas, dažnai sutinkamas įvairiose miško buveinėse — nuo Atlanto miškų pakraščio iki krūmynų ir antropogeninių, žmogaus paveiktų teritorijų. Dėl gebėjimo išnašioti medžių dervas ir maistą iš nykstančių ar atsinaujinančių miškingų plotų, paprastosios marmozetės yra ypač prisitaikiusios prie fragmentuotų ir antrinių buveinių.

Išvaizda ir dydis

Paprastosios marmozetės yra vienos iš mažiausių primatų: kūno ilgis (be uodegos) dažniausiai 15–20 cm, uodega – ilgesnė nei kūnas ir gali siekti 25–35 cm. Vidutinis svoris apie 300–500 g. Charakteringi plaukų kuokšteliai (šonuose prie ausų), kontrastingos veido spalvos ir baltos dėmės ant kaktos bei šonų suteikia rūšiai atpažįstamą išvaizdą. Kaulinė ir dantų sandara pritaikyta dervų gavimui — priekiniai dantys yra aštrūs, leidžiantys ihožti žievę ir išgauti sultis bei gumą.

Mityba

Paprastosios marmozetės yra išskirtinės tuo, kad daugiausia minta medžių derva, lateksu ir kitais išskyromis — dėl to jas dažnai vadina „gummivorais“. Be dervų, mityboje svarbios ir sultys, nectarai, minkštieji vaisiai, vabzdžiai ir reto atvejo smulkūs stuburiniai gyvūnai. Jos naudoja specialius dantų „įrankius“, kad išdarytų žievę ir sukelti dervų tekėjimą, o vėliau laižo arba surenka išsiskyrimus.

Socialinė struktūra ir elgsena

Šios marmozetės gyvena šeimyninėmis grupėmis, kurių dydis svyruoja — dažnai 3–15 individų, kartais daugiau, bet įprastas grupės dydis yra apie 6–10 narių. Grupėje paprastai yra dominuojanti patelė, kuri dažniausiai tampa pagrindine veisėja; kitos suaugusios patelės vaidina pagalbinius vaidmenis arba, rečiau, taip pat gali poruotis. Daugelyje grupių pastebimas bendradarbiavimas: tėvai, senesni broliai/seserys ir kiti pagalbininkai dalyvauja jauniklių priežiūroje, maitinime ir gynyboje.

Jei pagrindinis patinas žūsta arba dingsta, grupė gali patirti disbalansą — kai kuriais atvejais grupės struktūra keičiasi, o individai išsisklaido arba susidaro nauji junginiai. Jauni individai, pasiekę brendimą, dažnai palieka gimtąją grupę (dispersija) ieškoti naujų partnerių arba susikurti savą grupę.

Veisimosi ypatumai

Patelės paprastai turi vieną arba dažniau dvynukus per gimdymą; Callithrix jacchus nėštumo trukmė yra apie 140–150 dienų. Dėl dvynių dažnumo ir mažo patelių ankstyvo amžiaus išgyvenamumo, grupės pagalbiniai nariai (ypač patinai) aktyviai dalyvauja jauniklių nešiojimui, maitinimui ir apsaugai. Reprodukcinis elgesys kartais kontroliuojamas dominuojančių individų, o subordinuotos patelės gali patirti reprodukcijos slopinimą hormoniniu arba elgsenos pagrindu.

Komunikacija ir gynyba

Marmozetės naudoja įvairius garsinius signalus, vizualinius signalus ir kvapų ženklinimą. Dėmesio bei pavojaus atveju jos dažnai nuleidžia ausų kuokštelius prie galvos — ženklą, reiškiantį baimę arba paklusnumą. Pavojaus signalai yra trumpi ir aukšti, o ilgų atstumų ryšiui jos naudoja garsus, kuriuos lietuviškai galima apibūdinti kaip trimitus ar trilius — šie skambučiai padeda grupės nariams rasti vienas kitą ir koordinuoti veiksmus.

Be vokalizacijos, marmozetės aktyviai ženklina teritoriją kvapais (pvz., specialiomis liaukomis ant krūtinės ar uodegos pagrindo) ir gali agresyviai gintis nuo svetimų individų arba konkuruojančių grupių.

Gyvenimo trukmė ir sveikata

Gamtinė gyvenimo trukmė paprastai trumpesnė nei nelaisvėje; laisvėje marmozetės gyvena keliolika metų su įvairiais veiksniais (plėšrūnai, ligos, maistas), o nelaisvėje kartais pasiekia 12–16 metų ar daugiau. Marmozetėms būdingi keli endeminiai parazitai ir užkrečiamos ligos; taip pat jos gali būti jautrios žmogaus kilmės ligoms, todėl kontaktas su naminiais gyvūnais ir žmonėmis kelia riziką.

Santykis su žmonėmis ir apsauga

Callithrix jacchus tarptautiniu mastu dažnai laikoma mažiau pažeidžiama rūšimi (IUCN statusas — „Least Concern“), tačiau tam tikruose regionuose jos populiacijos kenčia nuo buveinių nykimo, miškų fragmentacijos ir nelegalaus prekybos egzotiniais gyvūnais. Marmozetės taip pat kartais išleidžiamos arba pabėga ir tampa invazinėmis populiacijomis kitose šalyse (pvz., Europoje ar JAV), kur jos gali daryti įtaką vietinėms rūšims ir ekosistemoms.

Dėl mažo dydžio, rafinuotos elgsenos ir mokslinių savybių, paprastoji marmozetė taip pat naudojama kaip bandymų ir tyrimų objektas primatologijoje bei biomedicinoje — tai kelia etinių ir apsaugos klausimų laisvės sąlygomis. Svarbu, kad bet koks kontaktas su šiais gyvūnais būtų reglamentuotas ir atitiktų gyvūnų gerovės reikalavimus.

Įdomūs faktai

• Dažnai gimsta dvynukai; tėvai ir kiti grupės nariai aktyviai dalyvauja jauniklių priežiūroje.
• Ypač pritaikytos elgesio ir anatominės savybės leidžia išgauti medžių dervas — svarbia mitybos dalį.
• Paprastosios marmozetės yra labai socialios ir turi sudėtingą komunikacijos repertuarą bei teritorinį elgesį.

Apibendrinant, paprastoji marmozetė yra smulkus, bet elgsenos ir ekologijos požiūriu labai įdomus primatas — prisitaikęs prie įvairių buveinių, socialus, gummivoras ir svarbus tiek natūraliose ekosistemose, tiek moksliniuose tyrimuose.

Klausimai ir atsakymai

K: Kur gyvena paprastosios marmozetės?

K: Kuo dažniausiai minta paprastosios marmozetės?

K: Kiek narių paprastai būna paprastųjų marmozetų grupėje?

K: Kokia yra poravimosi sistema marmozetų grupėje?

K: Kas nutinka marmozetų grupei, jei patinas miršta?

K: Kodėl marmozetės palieka grupę, kurioje užaugo, kai tampa vyresnės?

K: Kaip marmozetės parodo baimę ar paklusnumą?

Paieška pagal raidę