Chaetognatai (strėliniai kirminai) — apibrėžimas, morfologija ir paplitimas
Chaetognatha, paprastai vadinami strėliniais kirminais, yra mažų plėšriųjų jūrų gyvūnų būrys. Jų yra labai daug viso pasaulio planktone.
Apie 20 % žinomų rūšių yra bentosinės ir gali prisitvirtinti prie dumblių ar uolų. Jos aptinkamos visuose jūros vandenyse - nuo paviršinių atogrąžų vandenų ir seklių potvynių ir atoslūgių baseinų iki jūros gelmių ir poliarinių regionų. Dauguma chaetognatų yra skaidrūs ir torpedos formos, tačiau kai kurios giliavandenės rūšys yra oranžinės spalvos. Jų dydis svyruoja nuo 2 iki 120 milimetrų (nuo 0,079 iki 4,724 col.).
Nepaisant didelio skaičiaus, šiuolaikinių rūšių yra tik apie 120 rūšių, priklausančių 20 genčių. Žinoma, kad kai kurios rūšys naudoja neurotoksiną tetrodotoksiną savo grobiui suvaldyti.
Atrodo, kad chaetognatai atsirado kambro periode. Pilnos kūno fosilijos aprašytos iš Kinijos ir viduriniojo kambro Burgeso skalūnų Britų Kolumbijoje.
Šie gyvūnai paprastai laikomi protostomų rūšimi.
Morfologija — pagrindiniai požymiai
Strėliniai kirminai turi aiškiai išreikštą torpedos (strėlės) formą, kuri palengvina plaukimą ir grobio medžioklę. Jie pasižymi keliomis ryškiomis morfologinėmis savybėmis:
- Galva su gaudomaisiais spygliukais ir dantimis: priekyje yra organizuotas galvos skyrius su spygliukais (chaetae) arba dantimis, kuriais pagaunamas ir prilaikomas grobis.
- Statocistas: pusiausvyros organas galvos srityje, padedantis orientuotis vandenyje.
- Vėliau išsidėstę plaukiojimo pelekai: paprastai poriniai lateralūs pelekai, kurie padeda stabilizuoti ir manevruoti.
- Virškinimo ir nervų sistema: paprastas, tiesus virškinimo traktas; centrinė nervų grandinė dažnai sudaryta iš smegenų mazgo ir nervinio kamieno.
- Spalva ir skaidrumas: daugelis rūšių yra beveik permatomos, o tai padeda joms slėptis planktone; giliavandenės rūšys kartais būna pigmentuotos (pvz., oranžinės).
Gyvenimo būdas ir mityba
Chaetognatai yra aktyvūs grobuonys. Jie medžioja smulkų planktonegį, dažniausiai kopepodus ir kitus mažus bestuburius. Medžiojimo taktika paprastai remiasi greitu šuoliu arba staigiu snapu į grobį bei jo sulaikymu dantimis. Dalis rūšių naudoja neurotoksiną tetrodotoksiną arba kitus nuodus grobiui paralyžuoti.
Daugelis chaetognatų yra simultaniniai hermafroditai, turintys ir vyriškas, ir moteriškas reprodukcines struktūras. Daugelis rūšių apsikeičia sperma, o apvaisinimas dažniausiai vyksta išoriniu būdu; kiaušinėliai atsiduria planktono masėje arba, bent bentosinėse rūšyse, būna pritvirtinti prie substrato.
Paplitimas ir ekologinė reikšmė
Kaip jau nurodyta, chaetognatai aptinkami visuose jūros regionuose — nuo paviršiaus iki gelmių ir nuo atogrąžų iki poliarinių vandenų. Jie gali sudaryti reikšmingą planktone esančios biomasy dalį ir turi svarbų vaidmenį jūrų maisto grandinėse kaip viduriniojo lygmens plėšrūnai, reguliuojantys zooplanktono populiacijas.
Bentosinės rūšys pritvirtintos prie substrato prisideda prie pakrantės ekosistemų įvairovės; planktoninės rūšys gali rodyti sezonines populiacijos bangas, priklausomai nuo maisto prieinamumo ir vandens srauto sąlygų.
Evoliucija ir fosilinis palikimas
Chaetognatų kilmė siejama su kambro periodu, o jų fosiliniai radiniai — įskaitant puikiai išsilaikiusias kūno liekanas — aptikti tiek Kinijoje, tiek viduriniojo kambro Burgeso skalūnų sluoksniuose Britų Kolumbijoje. Šie radiniai padeda suprasti ankstyvą jų morfologiją ir ekologinę reikšmę senovės jūrų bendruomenėse.
Taksonomija ir filogenija
Chaetognatai tradiciškai klasifikuojami kaip atskiras filumas Chaetognatha. Nors ilgą laiką jų taksonominė padėtis buvo ginčijama, šiuolaikiniai molekuliniai tyrimai juos priskiria prie protostomų, tačiau tiksli jų padėtis protostomų viduje vis dar yra dalinai neaiški ir aktyviai tiriama. Dabartinės žinios rodo, kad yra apie 20 genčių ir ~120 šiuolaikinių rūšių, tačiau nauji tyrimai kartais atskleidžia papildomą įvairovę.
Pastebėjimai ir praktinė reikšmė
Chaetognatai yra dažni jūrų ekologijos tyrimuose, nes jų gausa ir jautrumas aplinkos pokyčiams leidžia juos naudoti kaip indikatorinius organizmus. Jie taip pat svarbūs maisto tinklų modeliavime ir planktone vykstančių energijos srautų supratimui.
Santrauka — svarbiausi faktai
- Chaetognatha (strėliniai kirminai) — maži, dažnai skaidrūs plėšrūnai planktone ir bentone.
- Gyvena visuose jūros regionuose, nuo paviršiaus iki gelmių.
- Apie 120 žinomų rūšių, priklausančių apie 20 genčių.
- Charakterizuojami gaudomaisiais dantimis, statocistu ir poriniais pelekais.
- Kai kurios rūšys naudoja tetrodotoksiną grobiui paralyžiuoti.
- Turi seną fosilinį įrašą — randami kambro sluoksniuose.
Jeigu norite, galiu pridėti nuorodų į naujausius molekulinius tyrimus, iliustruoti tipinę chaetognato anatomiją schemomis arba pateikti dažniausiai paplitusių rūšių sąrašą bei jų ekologines charakteristikas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Chaetognatha?
A: Chaetognatha - tai mažų plėšrių jūrų gyvūnų, paprastai vadinamų strėliniais kirminais, būrys.
K: Kur randama Chaetognatha?
A: Chaetognatha aptinkami visuose jūrų vandenyse - nuo paviršinių tropinių vandenų ir seklių potvynių ir atoslūgių baseinų iki jūros gelmių ir poliarinių regionų.
K.: Kokia dalis Chaetognatha yra bentosiniai?
A: Apie 20 % žinomų Chaetognatha rūšių yra bentosinės ir gali prisitvirtinti prie dumblių ar uolienų.
K.: Koks yra Chaetognatha dydžio intervalas?
A: Chaetognatha būna nuo 2 iki 120 milimetrų (nuo 0,079 iki 4,724 colio) dydžio.
K: Kiek yra šiuolaikinių Chaetognatha rūšių?
A: Yra tik apie 120 šiuolaikinių Chaetognatha rūšių, priklausančių 20 genčių.
K: Kokį neurotoksiną naudoja kai kurios Chaetognatha rūšys?
A: Žinoma, kad kai kurios Chaetognatha rūšys naudoja neurotoksiną tetrodotoksiną, kad sutramdytų savo grobį.
K: Kada atsirado Chaetognatha?
A: Chaetognatha, atrodo, atsirado kambro periode. Pilnos kūno fosilijos aprašytos iš Kinijos ir Didžiosios Britanijos Kolumbijos vidurinio kambro Burgeso skalūnų.
