Chaohusaurus - išnykusi bazinių ichtiopterijų, arba ichtiozaurų, gentis iš apatinio triaso Chaohu ir Yuanan, Kinijoje.
Laiko ir formos požiūriu jis buvo artimesnis Cymbospondylus ir Mixosaurus, o ne labiau pažengusioms gentims, pavyzdžiui, Ichthyosaurus. Jis neturėjo vėlesnių ichtiozaurų delfinų formos, tačiau buvo visiškai vandens būtybė. Uodegos pelekas platus ir trumpas. Kaklas gana ilgas, o vėlesni ichtiozaurai kaklo neturėjo. Nugarinio peleko nėra.
Tai buvo vienas mažiausių ichtiozaurų, maždaug 70-180 cm ilgio. Jo svoris buvo apie 10 kg.
Morfologija ir galvos sandara
Chaohusaurus turėjo santykinai ilgą ir siaurą kaukolę su smailiomis, kūgio formos dantimis — tai rodo, kad jo mityba daugiausia rėmėsi žuvimis ir smulkiais vėžiagyviais ar cefalopodais. Kaklas buvo ryškiau atskirtas nuo liemens nei pažangesnių ichtiozaurų, todėl gyvūnas beveik priminė „prailgintą“ kūną, o ne vėliau atsiradusią delfino formą. Priekinės ir užpakalinės galūnės jau buvo modifikuotos į pelekus, tačiau dar nepasiekė tokio laipsnio hiperfalangijos ir plokštumo, kokia būdinga vėlesnėms rūšims.
Gyvenimo būdas ir ekologija
Chaohusaurus gyveno sekliose, šilto klimato jūrų pakrantėse, kur atkūrė ekosistemą po Permo periodo masinio išnykimo. Jis buvo greitas ir vikrus plaukikas, nors variklis — uodega ir kūnas — dar nebuvo toks specializuotas kaip vėlesnių ichtiozaurų. Maitinosi smulkiomis žuvimis ir bestuburiais; kaukolės ir dantų morfologija leidžia spręsti, kad gaudė slystančius grobuonius, o ne kietas kriauklines grobį.
Dydis
Chaohusaurus buvo palyginti mažas — išlikę griaučių fragmentai rodo individų ilgį nuo maždaug 0,7 m iki maždaug 1,8 m. Dėl nedidelio dydžio jų masė greičiausiai tesiekė kelis–dešimtis kilogramų (dažniausiai minima apie 10 kg mažesniems individams), todėl jie buvo lengvai manevrabilūs ir galėjo greitai medžioti smulkų grobį.
Atradimai ir mokslinė reikšmė
Chaohusaurus radiniai Kinijoje yra svarbūs tuometinių vandenynų atkūrimo istorijai ir ichtiopteriogenezės tyrimams. Keletas gerai išsilaikiusių egzempliorių suteikė informaciją apie ankstyvąją ichtiozaurų morfologiją, judėjimo būdą ir gyvenimo strategijas. Ypač reikšmingas atradimas — fosilijoje rasti neišnešioti jaunikliai ar embrionai, kas patvirtina gyvavedystės (viviparijos) buvimą tarp ankstyvųjų ichtiozaurų. Embrionų išsidėstymas kartais interpretuojamas kaip įrodymas, jog gyvavedystė galėjo atsirasti dar prieš visišką prisitaikymą prie gyvenimo vandenyje.
Komparatyvi reikšmė evoliucijoje
Studijos su Chaohusaurus ir kitais ankstyvaisiais ichtiozaurais rodo, kaip pamažu keitėsi kūno planas nuo ilgesnio kaklo ir mažiau specializuotų peleko formų link labai hidrodinamiškų, delfino panašių kūnų. Tai leidžia suprasti, kaip greitai po Permo išnykimo jūrų ekosistemos atsigavo ir kaip greitai atsirado didelė morfologinė įvairovė tarp jūrinių saugiklių.
Šių fosilijų tyrimai tęsiasi: nauji radiniai ir pažangesnės analizės padeda tikslinti Chaohusaurus anatomiją, ekologiją ir jo vietą ichtiozaurų kilmės medyje.
