Charonozauras buvo hadrozaurų gentis, gyvenusi pačioje viršutinės kreidos pabaigoje, maždaug prieš 65 milijonus metų. Jo liekanų rasta Kinijoje. Tai lambeozaurinė hadrozaurų grupė — žolėdis dinozauras, turėjęs išsivysčiusį kaukolės „ragą“ (kreštingą) ir dentalinę „bateriją“ dantų, leidusią efektyviai sutraiškyti augalinę maistą.

Aprašymas

Charonozauras buvo labai didelis lambeozaurinis hadrozauras — bendras ilgis vertinamas apie 12–13 m. Kūno masė tiksliai neįvertinta dėl fragmentiškų radinių, bet sprendžiant iš šlaunikaulio ir kaukolės proporcijų, gyvūnas galėjo sverti kelias tonas. Hadrozaurai buvo dvikojai ir keturkojai: jie galėjo vaikščioti keturiomis galūnėmis ramiai vaikščiodami ir pereiti į bipedalų pozą, kai reikėjo bėgti.

Kaukolė ir kreštingas

Dalis kaukolės panaši į Šiaurės Amerikoje gyvenančio Parasaurolophus kaukolę. Tai nereiškia, kad kreidos laikotarpiu egzistavo Beringo sausumos tiltas, nes tuo metu Šiaurės Amerika buvo toli nuo Rytų Azijos. Vietoj to tikėtina, kad visi šios grupės hadrozaurai turėjo panašų ilgą, atgal atsikišusį tuščiavidurį griaučius. Jis galėjo būti naudojamas jų trimitų šaukiniams, rezonansui ir garsiniams signalams perduoti. Taip pat kreštingas galėjo atlikti vaidmenį poravimosi parodymuose bei rūšių atpažinime — kitaip tariant, jų kaukolės forma buvo bazinis bruožas, o įvairios formos atsirado dėl seksualinio dimorfizmo, rūšinės variacijos ir evoliucinių adaptacijų.

Atradimai ir radiniai

Charonozauras žinomas iš Heilongdziango provincijoje, šiaurės rytų Kinijoje, rastos kaukolės dalies. Toje pačioje vietovėje rasta suaugusio ir jauno hadrozauro liekanų. Radiniai yra gana fragmentiški, tačiau leido rekonstruoti bendrą galvos formą ir kai kurias kūno proporcijas. Iš atrastų galūnių sprendžiama, kad šlaunikaulio ilgis siekė iki 1,35 m (apie 4,4–4,5 pėdos), kas atitinka didelį kūno dydį ir leidžia daryti prielaidas apie gyvūno galimą ūgį ir masę.

Gyvenimo būdas ir mityba

  • Maistas: kaip ir kiti hadrozaurai, Charonozauras buvo žolėdis. Jis turėjo dantų „bateriją“, kuri leido skilti ir trinti įvairią augalinę masę — lapus, šakas, galbūt žolę ir krūmynus.
  • Socialumas: dauguma hadrozaurų gyveno grupėmis ar bandomis; radinių vietovėje rastos jaunų ir suaugusių asmenų liekanos rodo, jog jie galėjo gyventi socialinėmis grupėmis arba kad bent jau bendravo jaunikliai su suaugusiaisiais.
  • Garsai ir komunikacija: kreštingas su tuščiavidurėmis ertmėmis greičiausiai tarnavo garsiniam bendravimui — signalams, perspėjimams ir poravimosi demonstravimams.

Paleoekologija

Heilongdziango regione vėlyvosios kreidos metu dominavo įvairūs ekosistemų tipai, įskaitant upes, deltų zonas, pelkes ir miškingas lygumas. Tokia aplinka būtų suteikusi gausų augalų pasirinkimą stambiems žolėdžiams hadrozaurams. Be hadrozaurų, regione gyveno ir kiti dinozaurai, ropliai, paukščių giminės ir įvairūs stuburiniai, todėl Charonozauras buvo dalis sudėtingos ir dinamiškos bendruomenės.

Reikšmė mokslui

Charonozauro radiniai yra svarbūs norint suprasti lambeozaurinių hadrozaurų išplitimą Azijoje ir jų santykinį ryšį su Šiaurės Amerikos rūšimis. Nustatant panašumus kaukolės struktūroje, mokslininkai gali tirti kaukolės evoliuciją, garsinių struktūrų funkcijas ir geografinius ryšius tarp tolimų regionų vėlyvosios kreidos laikotarpiu. Tačiau daugelis išvadų lieka preliminarios dėl fragmentiškų radinių, todėl papildomi atradimai ir išsamios analizės yra reikalingi.

Pastaba: dėl atrastų liekanų fragmentiškumo kai kurios dydžio ir elgsenos detalės yra apytikslės. Ateities iškasenos ir tyrimai gali patikslinti Charonozauro morfologiją, sistematiką ir ekologiją.