Hadrozaurai — apibrėžimas, morfologija, kreidos eros fosilijos
Hadrozaurai (lot. Hadrosaurus - stambūs driežai) buvo ančiasnapių žolėdžių dinozaurų šeima. Jie buvo labiausiai paplitę dinozaurai.
Hadrosaurai buvo nuo 10 iki 65 pėdų (3-20 m) ilgio. Jie turėjo raguotus be dantų snapus ir šimtus skruostinių dantų žandikaulių šonuose. Daugiausia dantų turėjo ančiasnapiai dinozaurai; jie turėjo net apie 960 skruostinių dantų. Hadrozaurai gyveno vėlyvojoje kreidos eroje, jų fosilijų rasta Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje.
Morfologija ir kaukolės ypatumai
Hadrosauridae (ančiasnapiai) pasižymėjo daugybe adaptacijų mitybai ir socialiniam gyvenimui. Svarbiausi bruožai:
- Snapas ir dantų „baterija“: kietas, raguotas snapas nupjauna augalus, o už jo išsidėstę kelių eilių sutankinti skruostiniai dantys sudarė dideles dantų „baterijas“, leidžiančias efektyviai trinti ir sukramtyti maistą.
- Galvos ragai ir gaubtai: kai kurios gentys turėjo išsivysčiusias išsikišimus ar ertmes kaukoleje (pvz., Parasaurolophus, Corythosaurus tipo struktūros). Šie gaubtai greičiausiai tarnavo signalizavimui, garsams formuoti ir galimai rūšinei atpažčiai.
- Kūno dydis ir forma: būdingi masyvūs kūnai, ilgai ištempti uodegos stuburai, stiprios galinės kojos ir trumpesnės priekinės galūnės.
Vaikščiojimas ir gyvenimo būdas
Hadrozaurai gebėjo vaikščioti tiek keturiomis (keturkojai), tiek dviem kojomis (dvikojai). Daugeliu atvejų jie tikriausiai vaikščiojo keturiomis, kai lėčiau ėjo ar rėmėsi maistui, o greitesnių judesių metu — stovėjo ant dviejų galinių kojų. Uodega buvo tvirta ir padėjo išlaikyti pusiausvyrą.
Mityba ir ekologija
Kaip žolėdžiai, hadrozaurai mityboje naudojo snapą ir dantų baterijas vartoti įvairiai augmenijai: šakoms, lapams, žolėms ir galbūt kietesnėms augalų dalims. Kai kurios morfologinės savybės, pvz., plačios skruostų sienelės, rodo, kad galėjo būti minkštos audinių „lūpos“ arba skruostai, sulaikantys maistą burnoje per kramtymo procesą.
Socialinis elgesys ir dauginimasis
Fosiliniai radiniai rodo, kad hadrozaurai dažnai gyveno bandose: atrandamos didelės kaulų sankaupos, bendros fosilijų vietovės ir lizdų kompleksai. Rasti kiaušiniai ir jauniklių pėdsakai leidžia manyti, kad kai kurios gentys lizdus dėliojo kolonijomis, o jaunikliai greitai augo ir galėjo judėti su banda.
Fosilijos ir paplitimas
Hadrosauridae fosilijos dažniausiai randamos vėlyvojoje kreidos eroje, prieš pat masinį K–Pg išnykimą (~66 mln. metų). Jų liekanos aptiktos plačiai: tiek Šiaurės Amerikoje, tiek Europoje ir Azijoje. Daug žinomų radinių suteikė duomenų apie jų įvairovę, morfologiją ir elgesį.
Žinomos gentys ir reikšmė mokslui
Tarp žinomiausių hadrozaurų genčių yra Edmontosaurus, Parasaurolophus, Corythosaurus, Lambeosaurus ir tipo gentis Hadrosaurus. Hadrozaurai yra svarbūs paleontologijai, nes jų gausios ir gerai išsaugotos fosilijos leidžia rekonstruoti dinozaurų ekologiją, socialinį elgesį ir evoliucinius ryšius prieš ištveriant masinį išnykimą Kreidos pabaigoje.
Pastaba: nauji radiniai ir tyrimai nuolat prideda detalių prie hadrozaurų žinojimo — jų anatomija, garsų gamyba ir socialinė struktūra yra aktyviai tiriamos sritys.
Hadrozaurai
Charakteristikos
Hadrosaurai turėjo standžią uodegą, kuri tikriausiai buvo naudojama pusiausvyrai išlaikyti. Jų pėdos buvo su kanopas primenančiais nagais ir nelygia oda. Jie bėgiojo ant dviejų kojų, laikydami uodegą ir galvą horizontalioje padėtyje. Ganydamiesi jie galėjo vaikščioti visomis keturiomis kojomis. Hadrozaurai tikriausiai gyveno netoli vandens telkinių, o kiaušinių dėti migruodavo į aukštumas. Anksčiau manyta, kad jie turėjo rankų tinklus, tačiau tai buvo fosilizacijos proceso artefaktas.
Labai įdomu tai, kad, kaip teigia Bakkeris, ančiasnapiai buvo tokie paplitę, tačiau jie neturėjo jokios akivaizdžios gynybos nuo stambių plėšrūnų. Galbūt pakako bandos organizuotumo ir bėgimo greičio. Jų valgymo aparatas turėjo būti privalumas, palyginti su kitais žolėdžiais.
Išskirtinė fosilija
Vienas išsamiausių hadrozaurų egzempliorių buvo rastas 1999 m. Hell Creek formacijoje Šiaurės Dakotoje ir yra žinomas kaip "Dakota". Ši fosilija yra taip gerai išsilaikiusi, kad mokslininkams pavyko apskaičiuoti jos raumenų masę ir sužinoti, kad ji buvo raumeningesnė, nei manyta iki šiol, todėl tikriausiai galėjo aplenkti tokius plėšrūnus kaip Tyrannosaurus rex.
Ši mumifikuota hadrosauro fosilija yra su oda (ne tik odos atspaudais), raiščiais, sausgyslėmis ir galbūt kai kuriais vidaus organais. Ji analizuojama didžiausiu pasaulyje kompiuteriniu tomografu, kurį valdo Boeing Co. Šis aparatas paprastai naudojamas erdvėlaivių variklių ir kitų didelių objektų trūkumams aptikti, tačiau iki šiol jis nebuvo toks didelis kaip šis. Tyrėjai tikisi, kad ši technologija padės jiems daugiau sužinoti apie suakmenėjusio gyvūno vidų.
Jie nustatė, kad tarp kiekvieno slankstelio yra maždaug centimetro tarpas, o tai rodo, kad tarp slankstelių galėjo būti diskas ar kita medžiaga, leidžianti labiau lankstytis ir reiškianti, kad gyvūnas iš tikrųjų buvo ilgesnis, nei rodoma muziejuje. Odos atspaudų rasta iš šių hadrozaurų: Edmontosaurus annectens, Corythosaurus casuarius, Brachylophosaurus canadensis, Gryposaurus notabilis, Parasaurolophus walkeri, Lambeosaurus magnicristatus, Lambeosaurus lambei, Saurolophus osborni ir Saurolophus angustirostris.
Du kladai
- Matomos dvi aiškiai skirtingos klodų grupės. Vienas iš jų - hadrozaurinai (kartais vadinami paralofosurinais) - turėjo vientisus griaučius arba jų neturėjo ir buvo didesni. Lambeozaurinai turėjo tuščiavidures griaučius ir buvo mažesni.
Lambeozaurai turėjo siauresnius snapus nei hadrozaurinai, o tai leidžia manyti, kad Lambeozauras ir jo giminaičiai galėjo maitintis selektyviau nei jų plačiakakliai kolegos be keteros.
Pavyzdžiai
- Edmontozauras
- Hadrosaurus
- Maiasaura
- Corythosaurus
- Lambeozauras
- Parasaurolophus
- Šantungozauras
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra hadrozauras?
Atsakymas: Hadrozauras - tai ančiasnapių žolėdžių dinozaurų šeima, kurie buvo labiausiai paplitę dinozaurai ilgajame viršutinės kreidos periode.
K: Ką reiškia terminas "hadrozauras"?
A: Terminas "Hadrozauras" reiškia "stambūs driežai".
K: Koks yra hadrozaurų dydžio intervalas?
A: Hadrozaurai buvo nuo 10 iki 65 pėdų (3-20 m) ilgio.
K: Kokio tipo dantis turėjo hadrozaurai?
A: Hadrosaurai turėjo šimtus skruostinių dantų žandikaulių šonuose ir turėjo daugiausiai dantų iš visų dinozaurų - iki 960 skruostinių dantų.
K: Kada gyveno hadrozaurai?
A: Hadrosaurai gyveno vėlyvuoju kreidos periodu.
K: Kur rasta hadrozaurų fosilijų?
A.: Hadrozaurų fosilijų rasta Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje.
K: Ar hadrozaurai yra žolėdžiai, ar mėsėdžiai?
A: Hadrosaurai yra žolėdžiai, t. y. jie maitinosi tik augalais.
