Hadrozauras
Hadrozaurai (lot. Hadrosaurus - stambūs driežai) buvo ančiasnapių žolėdžių dinozaurų šeima. Jie buvo labiausiai paplitę dinozaurai.
Hadrosaurai buvo nuo 10 iki 65 pėdų (3-20 m) ilgio. Jie turėjo raguotus be dantų snapus ir šimtus skruostinių dantų žandikaulių šonuose. Daugiausia dantų turėjo ančiasnapiai dinozaurai; jie turėjo net apie 960 skruostinių dantų. Hadrozaurai gyveno vėlyvojoje kreidos eroje, jų fosilijų rasta Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje.
Hadrozaurai
Charakteristikos
Hadrosaurai turėjo standžią uodegą, kuri tikriausiai buvo naudojama pusiausvyrai išlaikyti. Jų pėdos buvo su kanopas primenančiais nagais ir nelygia oda. Jie bėgiojo ant dviejų kojų, laikydami uodegą ir galvą horizontalioje padėtyje. Ganydamiesi jie galėjo vaikščioti visomis keturiomis kojomis. Hadrozaurai tikriausiai gyveno netoli vandens telkinių, o kiaušinių dėti migruodavo į aukštumas. Anksčiau manyta, kad jie turėjo rankų tinklus, tačiau tai buvo fosilizacijos proceso artefaktas.
Labai įdomu tai, kad, kaip teigia Bakkeris, ančiasnapiai buvo tokie paplitę, tačiau jie neturėjo jokios akivaizdžios gynybos nuo stambių plėšrūnų. Galbūt pakako bandos organizuotumo ir bėgimo greičio. Jų valgymo aparatas turėjo būti privalumas, palyginti su kitais žolėdžiais.
Išskirtinė fosilija
Vienas išsamiausių hadrozaurų egzempliorių buvo rastas 1999 m. Hell Creek formacijoje Šiaurės Dakotoje ir yra žinomas kaip "Dakota". Ši fosilija yra taip gerai išsilaikiusi, kad mokslininkams pavyko apskaičiuoti jos raumenų masę ir sužinoti, kad ji buvo raumeningesnė, nei manyta iki šiol, todėl tikriausiai galėjo aplenkti tokius plėšrūnus kaip Tyrannosaurus rex.
Ši mumifikuota hadrosauro fosilija yra su oda (ne tik odos atspaudais), raiščiais, sausgyslėmis ir galbūt kai kuriais vidaus organais. Ji analizuojama didžiausiu pasaulyje kompiuteriniu tomografu, kurį valdo Boeing Co. Šis aparatas paprastai naudojamas erdvėlaivių variklių ir kitų didelių objektų trūkumams aptikti, tačiau iki šiol jis nebuvo toks didelis kaip šis. Tyrėjai tikisi, kad ši technologija padės jiems daugiau sužinoti apie suakmenėjusio gyvūno vidų.
Jie nustatė, kad tarp kiekvieno slankstelio yra maždaug centimetro tarpas, o tai rodo, kad tarp slankstelių galėjo būti diskas ar kita medžiaga, leidžianti labiau lankstytis ir reiškianti, kad gyvūnas iš tikrųjų buvo ilgesnis, nei rodoma muziejuje. Odos atspaudų rasta iš šių hadrozaurų: Edmontosaurus annectens, Corythosaurus casuarius, Brachylophosaurus canadensis, Gryposaurus notabilis, Parasaurolophus walkeri, Lambeosaurus magnicristatus, Lambeosaurus lambei, Saurolophus osborni ir Saurolophus angustirostris.
Du kladai
- Matomos dvi aiškiai skirtingos klodų grupės. Vienas iš jų - hadrozaurinai (kartais vadinami paralofosurinais) - turėjo vientisus griaučius arba jų neturėjo ir buvo didesni. Lambeozaurinai turėjo tuščiavidures griaučius ir buvo mažesni.
Lambeozaurai turėjo siauresnius snapus nei hadrozaurinai, o tai leidžia manyti, kad Lambeozauras ir jo giminaičiai galėjo maitintis selektyviau nei jų plačiakakliai kolegos be keteros.
Pavyzdžiai
- Edmontozauras
- Hadrosaurus
- Maiasaura
- Corythosaurus
- Lambeozauras
- Parasaurolophus
- Šantungozauras
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra hadrozauras?
Atsakymas: Hadrozauras - tai ančiasnapių žolėdžių dinozaurų šeima, kurie buvo labiausiai paplitę dinozaurai ilgajame viršutinės kreidos periode.
K: Ką reiškia terminas "hadrozauras"?
A: Terminas "Hadrozauras" reiškia "stambūs driežai".
K: Koks yra hadrozaurų dydžio intervalas?
A: Hadrozaurai buvo nuo 10 iki 65 pėdų (3-20 m) ilgio.
K: Kokio tipo dantis turėjo hadrozaurai?
A: Hadrosaurai turėjo šimtus skruostinių dantų žandikaulių šonuose ir turėjo daugiausiai dantų iš visų dinozaurų - iki 960 skruostinių dantų.
K: Kada gyveno hadrozaurai?
A: Hadrosaurai gyveno vėlyvuoju kreidos periodu.
K: Kur rasta hadrozaurų fosilijų?
A.: Hadrozaurų fosilijų rasta Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje.
K: Ar hadrozaurai yra žolėdžiai, ar mėsėdžiai?
A: Hadrosaurai yra žolėdžiai, t. y. jie maitinosi tik augalais.