Edmontozauras — didelis, anties snapu dinozauras iš vėlyvosios kreidos
Edmontozauras: didelis anties snapu dinozauras iš vėlyvosios kreidos — fosilijų atradimai, gyvenimo būdas, migracijos ir mumifikuotos liekanos Albertoje bei Vajominge.
Edmontozauras buvo didelis, augalais mintantis dinozauras su anties snapu iš paskutiniojo kreidos periodo. Jis turėjo trumpas rankas, ilgą, smailią uodegą, tripirštes kanopines pėdas ir pirštines primenančias rankas. Jo galva buvo plokščia ir nuožulni, su plačiu, be dantų snapu, skruostų maišeliais ir šimtais glaudžiai sudėtų skruostinių dantų, kurie smulkino maistą. Tai tas pats gyvūnas kaip ir anatotitanas. Egzistuoja dvi rūšys, anksčiau gyvūnas buvo vadinomas keliais kitais vardais. Bendri Edmontozauro dydžio įverčiai rodo, kad suaugę individai galėjo siekti apie 9–12 metrų ilgį ir kelis tonų masę (tikslios vertės skiriasi priklausomai nuo rūšies ir vertinimų).
Edmontozauro vardas suteiktas pagal fosiliją, rastą Horseshoe Canyon formacijoje, Albertoje, Kanadoje. Albertoje, Aliaskoje, Vajominge, Montanoje ir Naujajame Džersyje (JAV) rasta daug edmontozaurų fosilijų. Dvi mumifikuotos edmontozauro fosilijos rastos Vajominge. Kai kurios iš šių liekanų yra ypač gerai išsaugotos ir suteikė mokslininkams informaciją apie odos įspaudus, raumenų formą bei kitus minkštus audinius, kas leidžia tiksliau atvaizduoti šio dinozauro išvaizdą.
Pagal fosilijų paplitimą galima spręsti, kad jis pirmenybę teikė pakrantėms ir pakrančių lygumoms. Jis galėjo judėti ir dviem, ir keturiomis kojomis. Kadangi jis žinomas iš kelių kaulų klodų, manoma, kad edmontozauras gyveno grupėmis. Jis galėjo būti migruojantis. Iš tyrimų matyti, kad edmontozaurai greičiausiai sudarydavo dideles bandas, kurios keliaudavo per atvirus upių slėnius ir lygumas, ieškodamos maisto ir saugių vietų nerštavietėms.
Morfoligija ir mityba
Edmontozauras priklausė ančiųsnapiams dinozaurams (Hadrosauridae). Jo snapas buvo platus ir gerai pritaikytas nupjauti bei aprėpti augalinę masę, o didelė dantų baterija (skaidriose eilėse sutankinti dantys) leido efektyviai malti ir smulkinti kietesnes augalines dalis. Skruostų maišeliai galėjo padėti laikyti ir prisispausti maistą prie dantų. Jis tikriausiai mityboje rinkosi lapus, šakeles, augalų stiebus ir galbūt dantytas žoles bei paparčius, priklausomai nuo to, kas tuo metu augo jo buveinėje.
Elgesys ir socialinė struktūra
Didelės kaulų sankaupos, kuriose rasta daug edmontozaurų individų kartu, rodo socialinį elgesį – jie greičiausiai gyveno grupėmis arba gaujomis. Kai kurie pėdsakų takai ir kaulų klodai gali rodyti, kad jie migruodavo sezonais, panašiai kaip šiuolaikinės žinduolių bandas. Jaunikliai ir suaugę individai greičiausiai gyveno vienoje grupėje, o rūpinimasis jaunikliais galėjo būti bendras grupės elgesys.
Fosilijos, išsaugojimas ir mokslinis reikšmingumas
Edmontozauras yra vienas iš geriausiai žinomų ir plačiausiai paplitusių vėlyvosios kreidos dinozaurų Šiaurės Amerikoje. Fossilijų gausa leidžia mokslininkams tirti rūšies variacijas, augimo stadijas, patologijas ir ekologiją. Kai kurios fosilijos yra taip gerai išsaugotos, kad iš jų galima atkurti odos raštus ir išorinius audinius, todėl Edmontozauras dažnai naudojamas pavyzdžiu rekonstruojant hadrosauridų biologiją.
Taksonomija ir pavadinimai
Nors istorijoje Edmontozauras buvo aprašytas ir pervadintas kelis kartus (pvz., Anatotitan kai kuriose senesnėse publikacijose), šiandien dauguma tyrinėtojų laiko Anatotitan sinonimu ir priskiria šias liekanas Edmontozauro genčiai. Dvi pripažintos rūšys skiriasi smulkesnėmis kaukolės bei kūno proporcijų detalėmis, o tyrimai toliau aiškina jų tarpusavio santykius ir geografinį pasiskirstymą.
Edmontozauras lieka svarbus objektas paleontologijoje: jo gerai išsaugotos liekanos padeda suprasti vėlyvosios kreidos ekosistemas, augmenijos ir gyvūnijos tarpusavio ryšius bei daugelį kitų evoliucinių ir ekologinių reiškinių.
Skeletas
Didžiąją nugaros ir uodegos dalį juosė kaulinės sausgyslės, išsidėsčiusios tinkleliu išilgai slankstelių nervinių spyglių. Dėl to nugara ir dalis uodegos buvo tiesios. Įkaulėjusios sausgyslės stiprino stuburą nuo gravitacinio krūvio. Tai buvo didelis gyvūnas, kurio stuburas buvo horizontalus, kitaip jį daugiausia palaikė užpakalinės kojos ir klubai.
E. regalis, ornitischian dinozauro, klubo kaulai
Maitinimas
Edmontozauras buvo didelis sausumos žolėdis hadrozauridas. Jo dantys buvo nuolat keičiami ir sudedami į dantų baterijas, kuriose buvo šimtai dantų, iš kurių tik santykinai nedaugelis buvo naudojami bet kuriuo metu. Jis naudojo savo platų snapą maistui pjaustyti, galbūt kramsnodamas arba uždarydamas žandikaulius kaip moliuskus ant šakelių ir šakų, o tada nuplėšdamas maistingesnius lapus ir ūglius. Edmontozauro ir daugumos kitų ornitiskanų skruostai tikriausiai buvo panašūs į skruostus, raumeningi arba nerumeningi. Skruostų funkcija buvo išlaikyti maistą burnoje. Gyvūno mitybos arealas galėjo būti nuo žemės paviršiaus iki maždaug 4 metrų aukščio.
Edmontozauro kaukolės: beveik visų žinomų egzempliorių kolekcija
Ieškoti