Troodon (arba Troödon) — palyginti nedideli, paukščiams artimi dinozaurų gentis, gyvenusi vėlyvajame kreidos periodo laikotarpiu (apytiksliai prieš 75–65 mln. metų). Alternatyvi rašyba Troödon parodo, kad raidė „o“ tariama atskirai, panašiai kaip žodyje „zoologija“.

Anatomija, smegenys ir jutimai

Troodonai pasižymėjo santykinai didelėmis galvų ertmėmis ir palyginti didelėmis smegenimis kūno dydžiui — tai rodo aukštą encefalizacijos laipsnį (galvos smegenų tūris didesnis nei daugumos kitų to paties laikotarpio dinozaurų). Jie turėjo gerai išvystytą binokulinį regėjimą, o akinantys dideli akiduobės atveria prielaidą apie gerą naktinę ar pusiau naktinę regą.

Kita būdinga savybė — modifikuotas antrasis pėdos pirštas su dideliu, pjautuviniu nagu, kurį galima buvo kelti ir leisti (tai dažnai apibūdinama kaip ištraukiamas „pjautuvinis“ nagas). Dantų struktūra buvo smulkesnė ir ne tokia ryškių gręžtų formų kaip tipiniuose didesniuose plėšrūnuose, todėl kai kurie mokslininkai spėja, kad jų mityba galėjo būti mišri (įtraukianti tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės medžiagas), nors dauguma tyrinėtojų laiko juos pagrinde mėsėdžiais.

Dydis, judėjimas ir plunksnos

Troodonų dydis kito priklausomai nuo atskirų populiacijų ir geografinės vietos. Apskritai šiaurėje (pvz., Aliaskoje) rasti individai buvo didesni nei pietinėse vietovėse. Buvo aprašoma, kad šiauriniai egzemplioriai galėjo pasiekti iki ~12 pėdų ilgio ir ~5 pėdų aukščio (apie 3,6 m ilgio ir 1,5 m aukščio) ir net iki ~175 kg svorio (šios vertės yra vertinimos ir gali skirtis tarp tyrėjų). Pietinėse populiacijose aptikti mažesni individai — maždaug 7 pėdų ilgio ir 3 pėdų aukščio (apie 2,1 m ilgio ir 0,9 m aukščio), svėrę iki ~50 svarų (apie 23 kg) — panašaus dydžio į velociraptorių.

Dėl proksimalinių kojų kaulų proporcijų ir formos manoma, kad troodonai buvo greiti bėgikai. Dėl gerai išvystytos regos ir pjautuvinio nago juos dažnai laikė aktyviais plėšrūnais ar mišrios mitybos gyvūnais, kurie galėjo grobti smulkesnius žvėrelius ar rinkti įvairią maistą.

Remiantis dinozaurų kilme ir artimais giminystės ryšiais su paukščiais bei kitais paravėniniais dinozaurais, labai tikėtina, kad Troodon turėjo plunksnas. Tiesioginių, gerai išsaugotų plunksnų įrodymų iki šiol nerasta, tačiau palaikai ar filogenetiniai duomenys leidžia manyti, kad plunksnų arba plunksninių struktūrų buvimas buvo tikėtinas.

Iškastinės liekanos, radiniai ir paplitimas

Viena iš pirmųjų Šiaurės Amerikoje rastų dinozaurų liekanų buvo atrasta 1855 m. centrinėje Montanos dalyje. Troodonų fosilijos aptiktos plačiai — nuo Judith River formacijos Albertoje ir net į šiaurę iki Aliaskos, o pietuose — iki Vajomingo ir galbūt Teksaso bei Naujosios Meksikos.

Iš viso rastieji egzemplioriai dažnai yra fragmentiški: dažnai aptinkami atskiri dantys, galvos ar kojų kaulai, o pilnų skeletų — mažai. Dėl to ir kilo daug diskusijų apie skirtingų radinių priskyrimus tai pačiai arba skirtingoms gentims.

Lizdai, kiaušiniai ir jaunikliai

Montanoje rasti troodonų lizdai ir kiaušiniai sudaro vieną iš geriausių elgesio įrodymų. Kompiuterinei tomografijai atlikus kiaušinius, juose rasti troodono embrionai. Ten pat rastos ir kitų rūšių, pvz., mažo, augalus mintančio dinozauro Orodromeus, skeletų dalys, taip pat suaugusio troodono liekanos. Iš pradžių manyta, kad kiaušiniai priklausė Orodromeus ir kad troodonas galimai apiplėšinėjo lizdą, tačiau embrionų radiniai parodė, kad kiaušiniai priklausė pačiam troodonui.

Dabar manoma, kad suaugę troodonai galėjo atsivesti grobį (pvz., Orodromeus) į lizdą, kad pamaitintų jauniklius. Lizdai buvo žemės pylimai, juose galėjo būti iki 24 kiaušinių. Kiaušinius dėjo po du vienu metu, todėl didelėms vadoms užpildyti lizdą prireikdavo apie dviejų savaičių.

Taksonomijos ir pavadinimų painiava

Troodono taksonomija yra sudėtinga. Dėl to, kad pirminis Troodon aprašas remiasi daugiausia dantimis, vėliau šis pavadinimas tapo tarsi „sąvartynu“ (wastebasket taxon) įvairioms atskiroms liekanoms. Daug diskusijų kilo dėl to, kuriuos fragmentiškus egzempliorius reikėtų priskirti Troodon, o kuriuos — kitoms gentyms.

Atskiri kaulų rinkiniai ilgainiui buvo peržiūrėti ir priskirti kitoms artimoms gentims, tarp jų — anksčiau siūlytiems stenonichozaurams. 2017 m. atliktuose tyrimuose kai kuriems atskiriems kaulų rinkiniams buvo priskirta nauja gentis Lateniventrix, o Troodon paliktas apibrėžtas daugiausia pagal dantis. Dėl to daugelis šiuolaikinių tyrinėtojų laiko Troodon taksoniškai problematišku ir jo ribos tebėra aptarinėjamos.

Išvados

Troodon — įdomus pavyzdys, kaip fragmentiški radiniai ir netikslus istorinės klasifikacijos pagrindas gali sukelti ilgalaikes taksonomines diskusijas. Tai buvo smulkesnis, protingesnis nei dauguma to meto dinozaurų atstovas, pasižymėjęs gera rega, didesnėmis smegenimis bei specializuotu pėdos nagų aparatu. Ateities radiniai ir filogenetinės analizės padės geriau suprasti jo biologiją, ekologiją bei tikrąjį vietą tarp troodontidų ir kitų paravėninių dinozaurų.