Velociraptorius — plunksnuotas dromaeozauras iš viršutinės kreidos
Velociraptorius — plunksnuotas dromaeozauras iš viršutinės kreidos: vikrus ~2 m plėšrūnas su serpo nagu, žavios Gobio, Mongolijos ir Kinijos fosilijos.
Velociraptorius buvo nedidelis teropodas dromaeozauras, gyvenęs viršutinėje kreidoje, maždaug prieš 75–71 milijoną metų. Tai priklausė dromaeozaurų šeimai (Dromaeosauridae) ir yra gerai žinomas dėl savo grakštaus kūno sudėjimo, ilgos uodegos ir specializuoto “serpo” formos nagų.
Anatominės savybės ir dydis
Tai buvo lieknas, lengvo sudėjimo mėsėdis. Ilgis siekė maždaug dviejų metrų (beveik septynių pėdų), o aukštis ties klubais — apie 0,62 m, todėl jis buvo didesnis už paprastą šimpanzę. Svorio aproksimacijos svyruoja, bet dažnai nurodomas diapazonas yra apie 10–20 kg, priklausomai nuo individualių skirtumų.
Velociraptorius turėjo ilgą, siaurą snukį su aštriais dantimis, stiprias užpakalines kojas ir ilgas rankas, baigtas pelektais, palankiais grobio gaudymui ir manipuliavimui. Uodega buvo standi ir naudota pusiausvyrai, o stubure dažnai buvo sustiprinančių struktūrų. Velociraptorius turėjo po vieną 6,5 cm ilgio serpo formos nagą ant pėdos ir po vieną mažesnį ant kiekvienos rankos; šie nagai greičiausiai tarnavo grobio prilaikymui arba puolimo ginklui.
Plunksnos, termoreguliacija ir judrumas
Fosilijų duomenys rodo, kad velociraptorius buvo padengtas plunksnomis ir galėjo būti šiltakraujis. Kai kuriuose egzemplioriuose rasta kaulinių žymių (pvz., „quill knobs“ ant alkūnkaulių), kurios yra susijusios su plunksnų pritvirtinimu, todėl plunksnų buvimas yra patvirtintas. Plunksnos galėjo atlikti ne tik šilumos reguliavimo funkciją, bet ir reikšti socialinį ženklą ar padėti manevruojant ore.
Elgsena ir mityba
Velociraptorius buvo aktyvus plėšrūnas: greitas, vikrus ir medžiojantis smulkesnį gyvūniją. Jo ilgos kojos ir lengvas kūnas rodė gebėjimą vikriai bėgti bei apsisukti. Yra diskusijų dėl to, ar jis medžiojo vienišas ar grupėmis; kai kurie tyrimai siūlo galimybes koordinuotai medžioklei, tačiau įrodymų apie kompleksinę gaujų struktūrą trūksta.
Nago funkcija taip pat yra aptarinėjama: tradiciškai manyta, kad jis buvo naudojamas pjaustymui, bet naujesni tyrimai siūlo, jog nago veikė kaip kabliukas grobio prilaikymui, kol dantys suėda mėsą.
Radiniai ir istoriniai atradimai
Fosilijos iš Kinijos rodo, kad visas būrys turėjo panašių bruožų. Velociraptoriaus fosilijos pirmą kartą rastos 1922 m. Gobio dykumoje Mongolijoje, o vėlesni radiniai leido geriau suprasti jo morfologiją ir elgseną. 1971 m. atrastas garsusis radinys — fosilija, kurioje velociraptorius tarsi užpuola protoceratopsą — tapo viena iš žymiausių iliustracijų, kaip plėšrūnai ir jų grobis galėjo sąveikauti prieš maždaug 70–75 milijonus metų.
1980–1990 m. atradimai Kinijoje papildė žinias apie dromaeozaurų įvairovę ir plunksnų buvimą: 1988 m. Kinijos mokslininkai šiaurės Kinijoje rado gerai išsilaikiusių dromaeozaurų skeletų, kurie parodė ryšius su mongolų radiniais ir sustiprino hipotezę, kad šie gyvūnai dažnai turėjo plunksnas ir panašias anatominės adaptacijas.
Taksonomija ir rūšys
Genčiai Velociraptorius priklauso kelios aprašytos rūšys, iš kurių žinomiausia yra V. mongoliensis. Tyrimai ir nauji radiniai nuolat tikrina ir papildinėja genties apibrėžimą bei jo santykį su kitais dromaeozaurais.
Kultūrinis atgarsis
Populiarioji kultūra dažnai vaizduoja velociraptorių daug didesnį ir beplunksnį, nei jis buvo iš tiesų — ypač po filmų ir knygų, kuriose jis pateikiamas kaip didelis, išskirtinai baisus medžiotojas. Faktai rodo, kad realus gyvūnas buvo mažesnis, plunksnuotas ir labiau panašus į vikrų paukštinį plėšrūną nei į klasikinius kino vaizdinius.
Apibendrinant: velociraptorius buvo greitas, aukštai specializuotas dromaeozauras su plunksnomis, aštriais dantimis ir charakteringu serpo formos nagu — vienas iš geriausiai žinomų mažų kreidinių plėšrūnų, kurio radiniai iš Mongolijos ir Kinijos daug prisidėjo prie mūsų supratimo apie dinozaurų ir paukščių ryšius.
Santykiniai dydžiai
Lengva velociraptoriaus kaukolė: jo smegenys buvo paslėptos kaukolės gale.
Pusę viso kūno ilgio sudarė uodega
Rankos nėra teisingos, tačiau modelis vis dar įdomus
Plunksnos
2007 m. rugsėjį Mongolijoje rasto velociraptoriaus dilbyje mokslininkai aptiko plunksnų gumbus. Šie iškilimai ant paukščių sparnų kaulų rodo, kur yra plunksnų tvirtinimo vietos, o jų buvimas ant velociraptoriaus rodo, kad jis taip pat turėjo plunksnų.
Turneris ir jo kolegos interpretuoja, kad Velociraptor plunksnų buvimas ant Velociraptor įrodo, jog dromaeozauridų protėviai galėjo skraidyti, todėl Velociraptor ir kiti stambūs šios šeimos atstovai buvo antriniai neskraidantys. Vėliau ši mintis buvo atmesta; nemodifikuoti dilbiai jai prieštarauja. Todėl Velociraptor protėvių plunksnos turėjo kitą funkciją. Neskraidančių Velociraptor plunksnos galėjo būti naudojamos demonstravimui, lizdų dengimui perint.
Dauguma mano, kad dinozaurų plunksnos visų pirma buvo pritaikytos temperatūrai reguliuoti, o kiti panaudojimo būdai atsirado vėliau. Velociraptorius negalėjo skraidyti.
Rūšys
Rasta dviejų rūšių egzempliorių:
- V. mongoliensis Mongolijoje
- V. osmolskae Vidinėje Mongolijoje, Kinijoje
Abiem atvejais to meto ekologija buvo sausa, su smėlio kopomis ir retkarčiais tekančiais upeliais.
Žiniasklaida
Tokie filmai kaip "Juros periodo parkas" ir kai kurie filmai "Žemė prieš laiką" padėjo išpopuliarinti velociraptorių. Tačiau "Juros periodo parke" rodyti plėšrūnai buvo kur kas didesni už tikruosius. Jie taip pat buvo didesni už Deinonychus, didesnį to paties būrio atstovą. Filmuose taip pat perdėtas jo tikėtinas intelektas.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo velociraptorius?
A: Velociraptorius buvo plėšrus viršutinės kreidos laikotarpio dromaeozauras.
K.: Kada gyveno Velociraptorius?
A: Velociraptorius gyveno maždaug prieš 75-71 milijoną metų.
K: Kokio dydžio buvo velociraptorius?
A: Velociraptorius buvo maždaug dviejų metrų ilgio (beveik septynių pėdų) ir 0,62 m aukščio ties ketera, t. y. didesnis už paprastą šimpanzę.
K: Kokį unikalų bruožą turėjo Velociraptoriaus pėda?
A: Velociraptorius ant pėdos turėjo vieną 6,5 cm ilgio serpantino formos nagą.
K: Ar Velociraptorius turėjo plunksnų?
A: Taip, Velociraptorius turėjo plunksnų.
K: Kur buvo rastos pirmosios Velociraptoriaus fosilijos?
A: Pirmosios Velociraptor fosilijos buvo rastos 1922 m. Gobio dykumoje Mongolijoje.
K: Kokia yra garsioji velociraptoriaus fosilija?
A: Garsioji velociraptoriaus fosilija, atrasta 1971 m., buvo rasta Mongolijoje, užpuolusi Protoceratopsą.
Ieškoti