Velociraptorius
Velociraptorius buvo nedidelis teropodas dromaeozauras, gyvenęs viršutinėje kreidoje, maždaug prieš 75-71 milijoną metų.
Tai buvo lieknas, lengvo sudėjimo mėsėdis. Jis buvo maždaug dviejų metrų ilgio (beveik septynių pėdų) ir 0,62 m aukščio ties klubais, t. y. didesnis už paprastą šimpanzę.
Velociraptorius turėjo po vieną 6,5 cm ilgio serpo formos nagą ant pėdos ir po vieną mažesnį ant kiekvienos rankos. Velociraptorius buvo šiltakraujis ir turėjo plunksnų.
Fosilijos iš Kinijos rodo, kad visas būrys turėjo panašių bruožų.
Velociraptoriaus fosilijos pirmą kartą rastos 1922 m. Gobio dykumoje Mongolijoje. 1988 m. Kinijos mokslininkai šiaurės Kinijoje rado velociraptorių skeletus.
1971 m. atrastas garsusis velociraptorius buvo rastas Mongolijoje iškastinėje fosilijoje, užpuolęs protoceratopsą.
Santykiniai dydžiai
Lengva velociraptoriaus kaukolė: jo smegenys buvo paslėptos kaukolės gale.
Pusę viso kūno ilgio sudarė uodega
Rankos nėra teisingos, tačiau modelis vis dar įdomus
Plunksnos
2007 m. rugsėjį Mongolijoje rasto velociraptoriaus dilbyje mokslininkai aptiko plunksnų gumbus. Šie iškilimai ant paukščių sparnų kaulų rodo, kur yra plunksnų tvirtinimo vietos, o jų buvimas ant velociraptoriaus rodo, kad jis taip pat turėjo plunksnų.
Turneris ir jo kolegos interpretuoja, kad Velociraptor plunksnų buvimas ant Velociraptor įrodo, jog dromaeozauridų protėviai galėjo skraidyti, todėl Velociraptor ir kiti stambūs šios šeimos atstovai buvo antriniai neskraidantys. Vėliau ši mintis buvo atmesta; nemodifikuoti dilbiai jai prieštarauja. Todėl Velociraptor protėvių plunksnos turėjo kitą funkciją. Neskraidančių Velociraptor plunksnos galėjo būti naudojamos demonstravimui, lizdų dengimui perint.
Dauguma mano, kad dinozaurų plunksnos visų pirma buvo pritaikytos temperatūrai reguliuoti, o kiti panaudojimo būdai atsirado vėliau. Velociraptorius negalėjo skraidyti.
Rūšys
Rasta dviejų rūšių egzempliorių:
- V. mongoliensis Mongolijoje
- V. osmolskae Vidinėje Mongolijoje, Kinijoje
Abiem atvejais to meto ekologija buvo sausa, su smėlio kopomis ir retkarčiais tekančiais upeliais.
Žiniasklaida
Tokie filmai kaip "Juros periodo parkas" ir kai kurie filmai "Žemė prieš laiką" padėjo išpopuliarinti velociraptorių. Tačiau "Juros periodo parke" rodyti plėšrūnai buvo kur kas didesni už tikruosius. Jie taip pat buvo didesni už Deinonychus, didesnį to paties būrio atstovą. Filmuose taip pat perdėtas jo tikėtinas intelektas.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo velociraptorius?
A: Velociraptorius buvo plėšrus viršutinės kreidos laikotarpio dromaeozauras.
K.: Kada gyveno Velociraptorius?
A: Velociraptorius gyveno maždaug prieš 75-71 milijoną metų.
K: Kokio dydžio buvo velociraptorius?
A: Velociraptorius buvo maždaug dviejų metrų ilgio (beveik septynių pėdų) ir 0,62 m aukščio ties ketera, t. y. didesnis už paprastą šimpanzę.
K: Kokį unikalų bruožą turėjo Velociraptoriaus pėda?
A: Velociraptorius ant pėdos turėjo vieną 6,5 cm ilgio serpantino formos nagą.
K: Ar Velociraptorius turėjo plunksnų?
A: Taip, Velociraptorius turėjo plunksnų.
K: Kur buvo rastos pirmosios Velociraptoriaus fosilijos?
A: Pirmosios Velociraptor fosilijos buvo rastos 1922 m. Gobio dykumoje Mongolijoje.
K: Kokia yra garsioji velociraptoriaus fosilija?
A: Garsioji velociraptoriaus fosilija, atrasta 1971 m., buvo rasta Mongolijoje, užpuolusi Protoceratopsą.
