Apatinis triasasas
Apatinis triasas yra pirmoji iš trijų triaso periodo epochų. Ji truko nuo maždaug prieš 252,2 mln. metų (m. e.) iki ~247,2 mln. m. e. Žemutinis triasas yra seniausia mezozojaus eros epocha. Šios uolienos susidarė iškart po didžiojo permo-triaso išmirimo įvykio.
Apatinis triasasas buvo vadinamas skitų stadija, kurią galima rasti senesnėje literatūroje. Europoje didžiąją apatinio triaso dalį sudaro smiltainis. Tai žemyninių raudonųjų klodų litostratigrafinis vienetas. Jie susidarė sausumoje dykumos sąlygomis.
Žemutinio triaso epochos smiltainis
Lystrosaurus ir šiuolaikinių fosilijų geografinis paplitimas Gondvanoje.
Proterosuchus, ankstyvasis krokodilo tipo archozauras
Fauna
Paleozojaus erą užbaigę masiniai išnykimai sukėlė itin didelių sunkumų išlikusioms rūšims. Visiškai išnyko daugybė koralų, brachiopodų, moliuskų, dygiaodžių ir kitų bestuburių rūšių. Labiausiai paplitę kietojo kiauto jūriniai bestuburiai buvo dvigeldžiai moliuskai, pilvakojai, amonitai, echinoidai ir keli nariuotakojai brachiopodai. Labiausiai paplitęs sausumos gyvūnas buvo žolėdis synapsidas listrozauras.
Ankstyvojo triaso faunos neturėjo biologinės įvairovės ir tokia buvo visą epochą. Atsigavimas sausumoje užtruko 30 mln. metų.
Šioje epochoje išsivystė pirmieji ichtiozaurai.
Žemutinio triaso laikotarpiu klimatas (ypač superkontinento Pangėja viduje) buvo sausas. Buvo paplitusios dykumos. Ašigaliuose vyravo vidutinio klimato juostos. Santykinai karštą šios epochos klimatą galėjo lemti plačiai paplitę ugnikalnių išsiveržimai.
