Vikšras (Trombiculidae) — parazitinė erkė (čigūra) ir įkandimai
Vikšras (Trombiculidae) — mažos parazitinės čigūros įkandimai: simptomai, niežulys, įkandimo vietos, trukmė, paplitimas miškuose ir pievose bei prevencija.
Vikšras - tai maža parazitinė erkė, gyvenanti aukštoje žolėje. Ji priklauso didesnei Trombiculidae šeimai. Dažnai šių erkių lervų įkandimai liaudiškai vadinami čigūrų įkandimais.
Trombiculidae rūšys, įkandusios lervos stadijoje, sukelia "stiprų sudirginimą" arba "ratilą, paprastai su stipriu niežuliu ir dermatitu". Lervos prisitvirtina prie šeimininko odos, įvedinėja savo seiles ir suformuoja vadinamąjį maitinimosi kanalėlį (stylostomą), per kurį skaido odos audinius ir siurbia skystį — todėl žmogus jaučia intensyvų niežėjimą, o matomi bėrimai dažnai yra raudoni mazgeliai arba pūslelės.
Kur gyvena ir kada pasitaiko
Jų spalva gali būti nuo ryškiai raudonos iki rudos. Vikšrai yra beveik per maži, kad juos būtų galima pastebėti plika akimi, todėl patikrinti, ar žolėje jų nėra, beveik neįmanoma. Čigūrų įkandimai atsiranda praėjus 2-3 valandoms po šeimininko įkandimo ir gali trukti kelias savaites. Jie įkanda karštose ir drėgnose vietose, pavyzdžiui, pažastyse, po keliais ir lyties organuose.
Trombiculidae gyvena miškuose ir pievose bei žemose, drėgnose vietose, pavyzdžiui, miškuose, uogakrūmynuose, soduose, palei ežerus ir upelius. Gyvena ir sausesnėse vietose, pavyzdžiui, vejose, golfo aikštynuose ir parkuose. Daugiausia jų būna vasaros pradžioje, kai žolė, piktžolės ir kita augmenija yra gausiausia.
Gyvenimo ciklas ir elgsena
Lervos stadijoje jie prisitvirtina prie įvairių gyvūnų ir maitinasi oda, dažnai sukeldami niežulį. Suaugusios vikšrų stadijos (nymph ir adult) dažniausiai nėra parazitinės — jos gyvena dirvožemyje arba augmenijoje ir minta smulkiais bestuburiais. Viena vikšrų ypatybių — lervos dažniausiai būna klasteriuose ant žolės arba krūmų ir laukia šeimininko, prisitvirtindamos prie jo pereinant pro užkrėstą teritoriją.
Garsios rūšys ir jų platinimas
Geriausiai žinoma Šiaurės Amerikoje gyvenanti šikšnosparnių rūšis yra sunkiai kramtanti Trombicula alfreddugesi, gyvenanti pietryčių JAV, drėgnuose vidurio vakaruose ir Meksikoje. Jungtinėje Karalystėje labiausiai paplitusi erkė, "derliaus erkė", yra Trombicula autumnalis. Ji gyvena nuo Vakarų Europos iki Rytų Azijos. Lietuvoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse taip pat pasitaiko tokios rūšys, kurios aktyvios pavasarį ir vasarą.
Simptomai ir komplikacijos
Po įkandimo dažniausiai pasireiškia: stiprus niežulys, raudoni mazgeliai, kartais pūslelės ir dermatitas. Niežėjimas dažniausiai sustiprėja po 24–48 valandų, tačiau gali prasidėti ir greičiau. Sutrupėjus odai dėl intensyvaus kasymosi, gali vystytis antrinė bakterinė infekcija (paraudimas, patinimas, pūlingos išskyros), todėl svarbu vengti kruvinti ir perdėtai kasyti bėrimo vietas.
Gydymas ir pirmoji pagalba
Dažniausiai pakanka paprastų priemonių:
- Greitai nusiprausti vandeniu ir muilu, jei įtariate, kad buvote sutikti vikšrai — tai gali nuplauti neprisitraukusias lervas.
- Užlašinti arba patepti bėrimą antiseptiniu tirpalu.
- Švelnūs vietiniai kortikosteroidai (kremai) ir antiseptikai padeda sumažinti uždegimą ir niežulį (naudoti kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas).
- Burnos antihistamininiai preparatai gali padėti sumažinti niežėjimą ir pagerinti miegą.
- Jei atsiranda antrinė infekcija — skausmas, didėjantis paraudimas, pūliavimas arba karščiavimas — gali prireikti gydytojo ir antibiotikų.
Prevencija
- Venkite vaikščiojimo per aukštą žolę ir krūmynus, ypač šiltomis ir drėgnomis dienomis.
- Nešiokite ilgus drabužius ir užsimaukite aukštas kojines, kai būnate gamtoje; rūbus patikrinkite praėjus laiko lauke.
- Ant drabužių galima naudoti cheminius repelentus (pvz., permethrin ant rūbų arba DEET ant odos) pagal naudojimo instrukcijas.
- Nusiprausti arba persirengti iš karto po lauko veiklos; išskalbkite drabužius karštu vandeniu.
- Prižiūrėkite aplinką — palaikykite veja prižiūrėtą, mažinkite žolės aukštį ir krūmų kiekį poilsiavietėse.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į gydytoją, jeigu:
- bėrimas sparčiai blogėja arba atsiranda požymių infekcijos (karščiavimas, stiprus paraudimas, pūliai);
- niežulys toks intensyvus, kad trukdo kasdieniame gyvenime ar miegui;
- bėrimai negerėja per kelias savaites arba išplinta;
- atsiranda stiprūs alerginiai simptomai (kvėpavimo sutrikimai, veido patinimas) — tai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Apibendrinant: vikšrai (Trombiculidae) lervų stadijoje gali sukelti nemalonų niežėjimą ir odos bėrimus, tačiau daugeliu atvejų simptomai praeina arba sumažėja taikant paprastą vietinį gydymą. Svarbu tinkamai elgtis prevenciškai ir stebėti bėrimus dėl galimų komplikacijų.
Chigger bėrimas praėjus 36 valandoms po ekspozicijos
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra šikšnosparnis?
A.: Čigera yra maža parazitinė erkė, gyvenanti aukštoje žolėje ir priklausanti Trombiculidae šeimai.
K.: Kaip atrodo vikšrai?
A.: Erkės gali būti nuo ryškiai raudonos iki rudos spalvos ir yra beveik per mažos, kad jas būtų galima pamatyti plika akimi.
K.: Per kiek laiko po įkandimo atsiranda šikšnosparnių įkandimai?
A.: Įkandimai paprastai atsiranda praėjus 2-3 valandoms po įkandimo.
K: Kur dažniausiai įkanda vikšrai?
A.: Čigonai dažniausiai įkanda į karštas, drėgnas vietas, pavyzdžiui, pažastis, po keliais ir lytinius organus.
K.: Kur gyvena šikšnosparniai?
A: Čigonai gyvena miškuose ir pievose, žemose drėgnose vietose, pavyzdžiui, miškuose ar uogakrūmynuose, palei ežerus ir upelius, vejose, golfo aikštynuose, parkuose ir t. t.
K: Kada jų būna daugiausia?
A.: Daugiausia vikšrų būna vasaros pradžioje, kai žolės, piktžolės ir kita augmenija yra gausiausia.
K: Kokios rūšies vikšrai paplitę Šiaurės Amerikoje?
A: Šiaurės Amerikoje labiausiai paplitusi šikšnosparnių rūšis yra sunkiai kramtanti Trombicula alfreddugesi, kuri aptinkama pietrytinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje, taip pat drėgnuose vidurio vakarų regionuose ir Meksikoje.
Ieškoti