Ichtiozauras buvo išnykęs apatinės juros periodo jūrinis roplys. Tai buvo pirmasis atrastas Ichthyosauria būrio atstovas. Pirmąjį pilną skeletą XIX a. pradžioje (1810/11 m.) Dorseto juros periodo pakrantėje aptiko Mary Anning. Daug daugiau egzempliorių buvo rasta Europoje, ypač kalkakmenio karjeruose Holzmadene, pietų Vokietijoje.

Ichtiozauras gyveno maždaug prieš 199–189 milijonų metų (mya), apatiniame juros periode. Šis elegantiškas gyvūnas turėjo sraigtinę, suvienodintą kūno formą, pritaikytą greitam ir judriam gyvenimui jūroje; pagal rekonstrukcijas jis galėjo plaukti iki maždaug 25 mylių per valandą (≈40 km/h) greičiu, tačiau tokie skaičiai yra apytiksliai ir priklauso nuo rūšies ir sovietinių skaičiavimų.

Išvaizda ir adaptacijos

Ichtiozauras atrodė panašiai kaip šiuolaikiniai delfinai ar rykliai: smailus snukis, kūnas — aptakus ir kylantis į smailą uodegą. Pagrindinės adaptacijos, leidžiančios efektyviai plaukti ir medžioti, buvo:

  • Streamlined kūnas – aptaki forma mažino pasipriešinimą vandenyje.
  • Paddles (mentės) – priekinės ir užpakalinės galūnės buvo sutrumpėjusios ir suformuotos į plokščius ir standžius irklus (paddles), tinkamus maneveravimui.
  • Uodegos mentė (fluke) – vertikaliai nukreipta uodegos mentė, paremta žandikaulio linkiu vertebrais, leido stipriai stumti vandenį ir įgyti greitį.
  • Didelės akys – sclerotic rings rodo, kad akys buvo didelės; tai leido gerai matyti prietemoje ar gilesniuose vandenyse.
  • Ilgas snukis su dantimis – dauguma ichthyosaurų turėjo daugybę smulkių dantų, pritaikytų gaudyti žuvis bei kalmarus.

Dydis ir rūšys

Genusas Ichthyosaurus dažniausiai buvo vidutinio dydžio – kiekvienos rūšies ilgis svyravo, bet paprastai buvo . Reikia atskirti šį genusą nuo kitų ichthyosaurų, kai kurios artimos rūšys (pvz., Temnodontosaurus) galėjo pasiekti žymiai didesnį ilgį (dešimtis metrų). Ichtiozaurai kaip grupė buvo įvairūs ir užėmė skirtingas ekologines nišas per visą triaso–kretacinių laikotarpį.

Mityba ir elgsena

Analizės rodo, kad iuchtiozaurai buvo aktyvūs plėšrūnai. Jų mitybą sudarė:

  • mažesnės žuvys;
  • belemnitai ir kiti galvakojai;
  • kartais smulkūs jūrų bestuburiai.

Rasta fosilijų su išlaikytais skrandžio turiniais (žuvų ir belemnitų liekanomis), kas patvirtina jų mitybos įpročius. Dėl greito plaukimo ir aštraus regėjimo iuchtiozaurai greičiausiai medžiojo aktyviai dieną ir galėjo nardyti po vandeniu ilgesnius intervalus.

Reprodukcija

Kaip ir dauguma ichthyosaurų, iuchtiozaurai buvo vivipariniai — gimdė jauniklius gyvus. Rasti išsaugoti embrionai ir gimimo pozicijos fosilijose rodo, kad šie ropliai gyveno ir dauginosi vandenyje, nebūdami priklausomi nuo sausumos, kaip dauguma šiuolaikinių roplių.

Radiniai ir istorija

Mary Anning atradimas Lyme Regis (Dorset) pakrantėje buvo vienas iš pirmųjų pilnų ichthyosaurų skeletų, kas XIX a. gerokai prisidėjo prie paleontologijos vystymosi. Vėlesni radiniai Holzmaden apylinkėse (Vokietija) pasižymi puikia konservacija: dažnai išlieka ne tik kaulai, bet ir minkštieji audiniai ar skrandžio turinys. Ichtiozaurų fosilijos randamos daugiausia jūrinėse nuosėdose, kurios šiuo metu yra Europos, Šiaurės Amerikos bei kitų regionų uolienose.

Reikšmė mokslui

Ichtiozaurai padėjo formuoti ankstyvąją paleontologiją ir mūsų supratimą apie evoliucinę konvergenciją — situacijas, kai skirtingos gyvūnų grupės nepriklausomai išvysto panašias formas (pvz., podobumas tarp delfinų ir ichthyosaurų). Jų radiniai atskleidžia svarbią informaciją apie jūrų ekosistemų evoliuciją nuo triaso iki kreidos laikotarpių.

Santrauka: Ichtiozauras — aptakus, greitas jūrinis roplys iš apatinių juros sluoksnių (apie 199–189 mya), su daugybe adaptacijų plaukimui ir medžiojimui vandenyje, gimdęs gyvus jauniklius ir plačiai žinomas iš XIX a. atradimų, kuriuos ypač didžiuotasi atradusi Mary Anning.