Indinis volas (Coracias benghalensis) — aprašymas, paplitimas ir elgsena

Indinis volas (Coracias benghalensis) – išsamus aprašymas, paplitimas ir elgsena: akrobatiniai pasirodymai, buveinės, mityba ir patarimai stebėti šį tropinį paukštį.

Autorius: Leandro Alegsa

Indinis volas (Coracias benghalensis) - volų šeimos paukštis. Jie plačiai paplitę tropinėje Azijoje nuo Irako į rytus per Indijos subkontinentą iki Indokinijos ir labiausiai žinomi dėl akrobatinių patinų pasirodymų veisimosi sezono metu. Jie labai dažnai sutinkami nutūpę ant pakelės medžių ir laidų, dažnai sutinkami atvirose pievose ir krūmynų miškuose. Šis paukštis nėra migruojantis, tačiau vykdo sezoninius perėjimus.

Išvaizda ir identifikacija

Indinis volas yra vidutinio dydžio paukštis, užaugantis apie 28–34 cm ilgio. Kūnas tamsiai rudas nugaroje, o sparnai ir uodega pasižymi ryškiomis mėlynos atspalvių dėmėmis, kurios ypač matomos skrydžio metu. Galva, gerklė ir krūtinė gali būti švelniai violetinės ar melsvos spalvos. Pirminiai plunksnai gali turėti tamsesnes dėmes, o sparnų apatinė pusė – intensyvią azuro mėlynę.

Lytinis dimorfizmas: patinai ir patelės išoriškai panašūs; jaunikliai būna blankesni, su mažiau ryškiomis mėlynomis vietomis.

Balsas

Balso aprašymas – kartais girdimas šiurkštus, trumpas „rak-rak“ ar „krrk“ garsas. Balsas dažniau girdimas veisimosi sezono metu arba kai paukštis iššaukia įsibrovėlius į savo teritoriją.

Gyvenamoji aplinka ir paplitimas

Indinis volas gyvena atvirose vietovėse: pievose, laukų pakraščiuose, krūmynų miškuose, parkuose ir žemės ūkio teritorijose. Dažnai matomas nutūpęs ant laidų, pakelės medžių ar stulpų, iš kurių stebi žemę ieškodamas grobio. Nors šis paukštis laikomas ne migrants, jis gali vykdyti trumpus, sezoninius perėjimus ieškodamas tinkamų maisto ar veisimosi vietų.

Jo paplitimas apima platų plotą nuo vakarų Azijos iki Pietryčių Azijos; lokaliai gali būti skirtingų pogrupių ar pasiskirstymo pokyčių priklausomai nuo buveinių prieinamumo.

Mityba ir medžioklės būdai

Indinis volas minta daugiausia bestuburiais: vabzdžiais (tarakonais, skėriais, vabalais), bet taip pat ir mažesniais stuburiniais — varliagyviais, driežais, smulkiais graužikais ir retaisiais smulkiaisiais paukščiais ar žuvimis, jei prieinama. Medžioja iš „postamento“ — stovėdamas ant laido ar stulpo jis stebi požymius žemėje, o pamačius grobį greitai sprogsta žemyn ir jį pagauna.

Veisimosi elgsena

Veisimosi sezonu patinai atlieka įspūdingus akrobatinius skrydžius su staigiais posūkiais ir posūkiais, kad pritrauktų pateles. Poros dažniausiai išsiverpia ar įkurdina lizdus medžių ertmėse, uolų plyšiuose arba net žmogaus statiniuose kiauryje. Kiaušinų lizdas paprastai talpina 3–5 kiaušinius. Inkubacija trunka apie 17–19 dienų, jaunikliai palieka lizdą (išvystomi plunksnomis) per maždaug 20–25 dienas nuo išsiritimo. Tėvai abu rūpinasi maitinimu ir jauniklių saugojimu.

Elgsena ir socialumas

Už veisimosi sezono ribų dažniausiai gyvena pavieniai arba poromis. Kartais pastebimi nedideli, laikinai susibūrę pulkai, ypač jei gausu maisto. Paprastai teritoriniai ir gali suteikti gynybą prieš kitus paukščius ar plėšrūnus.

Pavojai ir apsaugos statusas

Tarptautinės apsaugos organizacijos IUCN yra įvertinusios indiško valo rūšį kaip Least Concern (mažai pavojinga), nes rūšies populiacija išlieka gana didelė ir plati. Vis dėlto jai grėsmę kelia gyvenamosios aplinkos nykimas, intensyvus pesticidų naudojimas (kuris sumažina prieinamą maistą), susidūrimai su transportu bei vietiniai žmogaus poveikiai. Kad ir kaip būtų, indiškas volas dažnai toleruoja žmogaus buvimą ir prisitaiko prie žemės ūkio kraštovaizdžio.

Santykiai su žmonėmis ir kultūrinė reikšmė

Šis paukštis dažnai pastebimas pakelėse ir net miestų pakraščiuose, todėl žmonės jį mato dažnai. Kai kuriose vietose indiškas volas laikomas geros sėkmės ar apsaugos simboliu, o jo ryškus skrydis ir ugniniai pasirodymai priskiriami šventiniams ar estetiniams atributams. Dėl draugiško santykio su žmogaus aplinka jis taip pat naudojamas ekoturizmo kontekste kaip lengvai pastebimas laukinis paukštis.

Kaip atpažinti laukėje

  • Stebėkite ryškiai mėlynus sparnus skrydžio metu.
  • Ieškokite paukščio ant laidų ir pakelės medžių vietovėse.
  • Klausykitės trumpų šiurkščių „rak-rak“ garsų.
  • Veisimosi sezono metu atkreipkite dėmesį į akrobatinius patinų skrydžius.

Apibendrinant, indinis volas yra ryškus, lengvai atpažįstamas tropinės Azijos paukštis, vertinamas tiek dėl savo grožio, tiek dėl įdomios elgsenos. Jis gerai prisitaikęs prie atvirų kraštovaizdžių ir žmogaus įtakotų buveinių, tačiau, kaip ir daugelis kitų rūšių, gali nukentėti nuo intensyvesnio žemės naudojimo ir cheminių medžiagų poveikio.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra Indijos ritinys?


A: Indinis ritinis yra ritinių šeimos paukščių, plačiai paplitusių tropinėje Azijoje, atstovas.

K: Kur dažniausiai sutinkamas Indijos ritinis?


A: Indijos ritinėlius dažniausiai galima sutikti sėdinčius ant pakelės medžių ir laidų, atvirose pievose ir krūmynų miškuose.

K: Kuo labiausiai garsėja indinis ritinis veisimosi sezono metu?


A: Indinis ritinukas geriausiai žinomas dėl akrobatinių patinų pasirodymų veisimosi sezono metu.

Klausimas: Ar indėnų ritininiai paukščiai migruoja?


A.: Indijos ritininiai paukščiai nemigruoja, tačiau jie atlieka tam tikrus sezoninius judėjimus.

K.: Kaip toli siekia indėniškojo ritinėlio arealas?


A: Indijos ritinėlių arealas driekiasi nuo Irako į rytus per Indijos subkontinentą iki Indokinijos.

K: Ar Indijos ritininiai paukščiai laikomi retais, ar įprastais?


A: Indijos ritininiai paukščiai laikomi įprastais paukščiais.

K: Koks yra mokslinis Indijos ritinėlio pavadinimas?


A: Mokslinis indiškojo ritinėlio pavadinimas yra Coracias benghalensis.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3