Ingerophrynus: tikrųjų rupūžių gentis — rūšys, paplitimas ir taksonomija
Ingerophrynus — tikrųjų rupūžių gentis: 11 rūšių, įskaitant Gollum, plinta Pietų Junane, Indokinijoje, Tailande ir Malajų salyne. Sužinok rūšių įvairovę ir taksonomiją.
Ingerophrynus - tikrųjų rupūžių gentis, kurią sudaro vienuolika rūšių. Dešimt šios genties rūšių anksčiau buvo laikomos Bufo genties rūšimis. 2007 m. į šią gentį buvo įtraukta nauja rūšis - Ingerophrynus gollum. Ši rūšis pavadinta J. R. R. R. Tolkieno sukurto personažo Golumo vardu. Šios rūšys gyvena pietų Junane ir Indokinijoje, Tailando pusiasalyje ir Malajų salyne iki Sumatros, Borneo, Javos, Niaso salos ir Sulavesio.
Išvaizda ir atpažinimas
Ingerophrynus genties rupūžės paprastai yra vidutinio dydžio bufonidai — kūnas stambokas, oda raukšlėta ir dengta gumbeliais (wart-like). Daugumai rūšių būdingi gerai išreikšti parotoidiniai liaukų gumburai už akių, o galvos kaukolės formą ir kraninės skilties reljefą (pvz., kaukolės krokštelės, cranial crests) naudojama rūšims atskirti. Kojos dažniausiai pritaikytos gyvenimui ant žemės ir tarp lapijos — yra tik dalinė arba vidutinė pėdų plaukiojimo plėvė, todėl daug rūšių nevykdo aktyvaus plaukimo, o daugiausia juda sausoje ar drėgnoje miško dangoje.
Buveinė ir ekologija
Šios rupūžės gyvena įvairiose tropinio ir subtropinio klimato buveinėse: žemumo ir kalnų miškuose, pelkinėse durpynų vietovėse, priemiesčių sodo teritorijose ir šalia stovinčio arba lėto tekėjimo vandens telkinių. Daugelis rūšių aktyvios naktimis ir maitinosi vabzdžiais bei kitais mažais bestuburiais.
- Mityba: minta vabzdžiais, vikšrais, vabalais ir kitais nariuotakojų grobiais.
- Dauginimasis: daug rūšių dauginasi sezoniškai lietinguoju periodu — patelės deda ikrus arba kiaušinių grandines stovinčiame vandenyje, o nimfos (varliagyviai) vystosi kaip vandens lervos.
- Elgesys: dažnai teritorinės, su garsiniais kvietimo balsais patinams, ypač reprodukcijos metu.
Taksonomija ir pavadinimas
Genčių Ingerophrynus išskyrimas iš Bufo pagrįstas platesniais taksonominiais peržiūriniais, kuriuose panaudoti tiek morfologiniai požymiai, tiek molekulinės filogenetikos duomenys. Genties pavadinimas siejamas su žinomu herpetologu R. F. Ingeriu (pavadinimas kildinamas iš jo pavardės), o jos sudėtis ir pavadinimai buvo tikslinami 2000–ųjų viduryje ir vėliau. Šiuo metu gentį sudaro vienuolika rūšių, tarp kurių paminėtina 2007 m. aprašyta Ingerophrynus gollum.
Apsauga ir grėsmės
Daugelis Ingerophrynus rūšių susiduria su žmogaus sukeltomis grėsmėmis:
- miškų kirtimai ir buveinių naikinimas dėl žemės ūkio, palmių aliejaus plantacijų ir urbanizacijos;
- vandenų teršimas ir drenažo pakeitimai, mažinantys tinkamų veisimosi vietų skaičių;
- invaziniai gyvūnai ir ligos — pvz., grybinių ligų (Batrachochytrium dendrobatidis) plitimas gali kelti riziką, nors poveikis kiekvienai rūšiai skiriasi;
- vietinė medžioklė arba netikslingas surinkimas mokslo ar prekybos tikslais kai kuriose teritorijose.
Konkrečios rūšių išsaugojimo būklės skiriasi: kai kurios yra plačiai paplitusios ir toleruoja buveinių pokyčius, kitos — lokalios ir pažeidžiamos. Dalis rūšių aptinkama saugomose teritorijose, tačiau ilgalaikiam išlikimui svarbi buveinių apsauga ir monitoringas.
Tolesni tyrimai
Dėl sudėtingos taksonomijos ir regioninio biologinio įvairovės, Ingerophrynus gentis yra aktyvių mokslinių tyrimų objektas. Tolesni molekuliniai, morfologiniai ir ekologiniai tyrimai padės tiksliau nustatyti rūšių ribas, jų paplitimo ribas ir apsaugos poreikius. Stebėjimai laukinėje gamtoje, garsiniai įrašai ir DNR analizės – pagrindiniai metodai, naudojami genties įvairovei dokumentuoti.
Rūšys
| Binominis pavadinimas ir autorius | Bendrasis pavadinimas |
| Ingerophrynus biporcatus (Gravenhorst, 1829) | Skiauterėtoji rupūžė |
| Ingerophrynus celebensis (Günther, 1859) | Sulavesijos rupūžė |
| Ingerophrynus claviger (Peters, 1863) | Benkūno rupūžė |
| Ingerophrynus divergens (Peters, 1871) | Malajų nykštukinė rupūžė |
| Ingerophrynus galeatus (Günther, 1864) | Kauluotoji rupūžė |
| Ingerophrynus gollum Grismer, 2007 | |
| Ingerophrynus kumquat (Das ir Lim, 2001) | |
| Ingerophrynus macrotis (Boulenger, 1887) | Didžioji ausuotoji rupūžė |
| Ingerophrynus parvus (Boulenger, 1887) | Mažoji Malakos rupūžė |
| Ingerophrynus philippinicus (Boulenger, 1887) | Filipinų rupūžė |
| Ingerophrynus quadriporcatus (Boulenger, 1887) | Didžioji Malakos rupūžė |
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kiek rūšių yra Ingerophrynus gentyje?
A: Ingerophrynus genties paukščių yra vienuolika rūšių.
K: Kaip anksčiau buvo klasifikuojama dešimt šios genties rūšių?
A: Anksčiau buvo manoma, kad dešimt šios genties rūšių yra Bufo genties rūšys.
Klausimas: Kada Ingerophrynus gentis buvo papildyta Ingerophrynus gollum rūšimi?
A: 2007 m. Ingerophrynus gollum rūšis buvo įtraukta į Ingerophrynus gentį.
K: Kieno vardu pavadinta Ingerophrynus gollum rūšis?
A: Ingerophrynus gollum rūšis pavadinta J. R. R. R. Tolkieno sukurto personažo Golumo vardu.
K: Kokiose šalyse gyvena šios rūšys?
A: Šios rūšys gyvena pietų Junane ir Indokinijoje, Tailando pusiasalyje ir Malajų salyne iki Sumatros, Borneo, Javos, Niaso salos ir Sulavesio.
K: Ar Ingerophrynus genties rūšys yra gyvatės rūšis?
Atsakymas: Ne, Ingerophrynus genties rūšys yra tikrosios rupūžės.
K: Kaip galima apibūdinti Ingerophrynus gentį?
A: Ingerophrynus gentį galima apibūdinti tuo, kad joje yra vienuolika tikrųjų rupūžių rūšių, gyvenančių keliose Pietryčių Azijos šalyse.
Ieškoti