Mary Anning
Mary Anning (1799 m. gegužės 21 d. - 1847 m. kovo 9 d.) - XIX a. pradžios britų fosilijų kolekcininkė, prekiautoja ir paleontologė. Ji užsidirbdavo pragyvenimui, ieškodama ir preparuodama fosilijas turtinguose juros periodo jūros sluoksniuose Lyme Regis, Dorsete, kur gyveno. Ji rado daug svarbių radinių. Tarp jų buvo pirmasis teisingai identifikuotas ichtiozauro skeletas (Temnodontosaurus platyodon), du pirmieji kada nors rasti pleziozauro skeletai (Plesiosaurus dolichodeirus), pirmasis ne Vokietijoje rastas pterozauro skeletas (Dimorphodon macronyx) ir keletas svarbių žuvų fosilijų.
Jos stebėjimai buvo labai svarbūs atrandant, kad belemnitų fosilijose yra suakmenėjusių rašalo maišelių, o koprolitai, tuo metu vadinti bezoarų akmenimis, yra suakmenėjusios išmatos. Kai geologas Henris de la Beche nutapė paveikslą "Duria Antiquior", jis daugiausia rėmėsi Anning rastomis fosilijomis. Jis pardavinėjo atspaudus jos naudai. Jos darbai suvaidino svarbų vaidmenį mokslinės biologijos plėtrai XIX a. pradžioje. Ji neabejotinai įrodė, kad juros periodo jūrose egzistavo iki tol nežinomos gyvybės formos, kurios visos buvo seniai išnykusios.
Dėl savo lyties ir socialinės padėties - jos tėvai buvo neturtingi religiniai disidentai (ne anglikonai protestantai) - Anning negalėjo visapusiškai dalyvauti XIX a. pradžios Anglijos mokslo bendruomenėje, kurioje dominavo turtingi anglikonai džentelmenai. Kai kurie vyrai, su kuriais ji dirbo ir kuriems ji dirbo, pripažino jos nuopelnus, tačiau kai kurie ne.
Nors ji tapo gerai žinoma geologų sluoksniuose Didžiojoje Britanijoje, Europoje ir Amerikoje ir iš geriausių radinių uždirbo daug pinigų, tačiau didžiąją gyvenimo dalį jai sunkiai sekėsi finansiškai. 1818 m. Anning atkreipė turtingo fosilijų kolekcininko Tomo Bircho dėmesį, kai pardavė jam ichtiozauro skeletą. Po metų jis buvo sunerimęs dėl Anning šeimos skurdo, kai ši, norėdama sudurti galą su galu, turėjo parduoti baldus. Birchas suorganizavo savo paties fosilijų kolekcijos pardavimą aukcione, o gautas lėšas (apie 400 svarų sterlingų) perdavė Anningams. Viešas aukcionas ne tik suteikė labai reikalingų lėšų, bet ir padidino Anningų šeimos žinomumą geologų bendruomenėje. Vėliau, 1835 m. dėl neprotingų investicijų ji prarado 300 svarų sterlingų (didžiulę sumą), tačiau ją išgelbėjo 25 svarų sterlingų metinė vyriausybės pensija. Ją suorganizavo kitas jos draugas Viljamas Buklandas. Ankstyvą jos mirtį sukėlė krūties vėžys.
Ši mėlyna lentelė pritvirtinta ant namo, kuriame, kaip manoma, gimė Mary Anning ir buvo jos pirmoji fosilijų parduotuvė, o dabar čia įsikūręs Laimo Redžio muziejus.
Fosilijų parduotuvė
Turistai lankydavosi Laimo Redže, kuris buvo tapęs populiariu pajūrio kurortu. Kaip ir jų tėvas, Marija ir jos brolis Džozefas Anningas prie autobusų stotelės vietinėje užeigoje įrengė "įdomybių" stalą ir pardavinėjo savo prekes turistams. Po to, kai 1810 m. Džozefas rado svarbų ichtiozauro kaukolės radinį, o po metų Marija rado su juo susijusį skeletą, jie tapo žinomi geologams ir mėgėjams, besidomintiems fosilijomis. Jų aistra fosilijoms tapo pagrindiniu šeimos pajamų šaltiniu.
Jos prekybos akcija buvo bestuburių fosilijos, pavyzdžiui, amonitų ir belemnitų kriauklės, kurios buvo paplitusios šioje vietovėje ir parduodamos už kelis šilingus. Stuburinių fosilijos buvo daug retesnės, o išskirtiniai egzemplioriai, pavyzdžiui, beveik visas ichtiozauro skeletas, galėjo būti parduodami daug brangiau.
Šių fosilijų šaltinis - Laimo apylinkėse esančios pakrantės uolos, priklausančios geologiniam dariniui, vadinamam Mėlynuoju liasu. Šį darinį sudaro pakaitomis besikeičiantys kalkakmenio ir skalūnų sluoksniai, kurie kaip nuosėdos nusėdo ant seklaus jūros dugno juros periodo pradžioje (maždaug prieš 210-195 mln. metų). Uolos yra viena turtingiausių fosilijų radimviečių Didžiojoje Britanijoje.
Kadangi Mary Anning ir toliau darė svarbius atradimus, jos reputacija augo. 1826 m., būdama 27 metų, ji sugebėjo sutaupyti pakankamai pinigų, kad galėtų nusipirkti namą su stikline vitrina savo parduotuvei, pavadintai "Anning's Fossil Depot". Apie šį persikraustymą rašė vietos laikraštis, kuriame buvo pažymėta, kad šiuo metu parduotuvėje eksponuojamas puikus ichtiozauro skeletas. Daug geologų ir fosilijų kolekcininkų iš Europos ir Amerikos lankėsi pas Anning Laimoje, kad įsigytų pavyzdžių. Tarp jų buvo ir geologas Džordžas Viljamas Featherstonhaughas, kuris 1827 m. įsigijo fosilijų naujai atidarytam Niujorko gamtos istorijos licėjui. Saksonijos karalius Frydrichas Augustas II apsilankė jos parduotuvėje 1844 m. ir įsigijo ichtiozauro skeletą savo gausiai gamtos istorijos kolekcijai.
Leidinys
1824 m. Laimoje lankėsi ledi Harieta Silvester. Savo dienoraštyje ji pažymėjo:
... ši jauna moteris ypatinga tuo, kad ji taip nuodugniai susipažino su mokslu, jog vos radusi kaulus žino, kokiai genčiai jie priklauso. Ji cementu pritvirtina kaulus prie rėmo, o paskui nupiešia piešinius ir liepia juos išgraviruoti. . . Tai neabejotinai nuostabus dieviškosios malonės pavyzdys, kad ši vargšė neišmanėlė mergaitė buvo taip palaiminta, nes skaitydama ir taikydama žinias ji pasiekė tokį lygį, kad turi įprotį rašyti ir kalbėtis su profesoriais bei kitais protingais žmonėmis šia tema, ir jie visi pripažįsta, kad ji supranta šį mokslą geriau nei bet kas kitas šioje karalystėje.
Laikui bėgant jos pasitikėjimas savo žiniomis didėjo, o 1839 m. ji parašė laišką į "Magazine of Natural History", kuriame suabejojo jų teiginiu, kad priešistorinio ryklio Hybodus danties kabliukas yra naujas atradimas. Ji jau prieš daugelį metų buvo atradusi, kad iškastiniai rykliai turi ir tiesius, ir kabliuotus dantis. Laiško ištrauka, kurią išspausdino žurnalas, buvo vienintelis dalykas, kurį Anning kada nors paskelbė.
Pagrindiniai radiniai
- Ichtiozauras 1810/11
- keli ichtiozaurai 1815/19
- Plesiosaurus 1820/21
- Belemnito rašalinis sakas 1826 m.
- Pterozauras 1828 m.
- Iškastinės žuvys 1828/29
- Plesiosauras 1830
1830 m. geologas Henris de la Bė (Henry De la Beche) nutapė įtakingą akvarelę "Duria Antiquior", daugiausia paremtą Anningo rastomis fosilijomis.
Jos vėlesnė šlovė
Apie Mariją Anning pasakojama sena kalbos mįslė: "Ji pardavinėja kriaukles ant jūros kranto". Šią dainą 1908 m., praėjus daugiau nei pusei amžiaus po jos mirties, sukūrė Terry Sullivanas, kurį įkvėpė jos gyvenimo istorija. Laikui bėgant žodžiai keitėsi, tačiau originalus tekstas buvo toks:
Ji parduoda kriaukles ant jūros krantoKo
gero, jos parduodamos kriauklės yra kriauklės ant
jūros krantoTaigi jei ji parduoda kriaukles ant jūros kranto,
esu tikras, kad ji parduoda kriaukles ant jūros kranto.
Anning gyvenimo istorija įkvėpė daugelį XX a. rašytojų. Dauguma šios medžiagos buvo skirta įkvepiamajai literatūrai vaikams ir joje daugiausia dėmesio buvo skiriama jos vaikystei ir ankstyvajai karjerai, pamirštant vėlesnius pasiekimus. Be to, daug kas buvo romantizuota ir ne visada istoriškai tiksli. Ji pasirodė kaip personažas istoriniuose romanuose, bene labiausiai Johno Fowleso romane "Prancūzų leitenanto moteris" (1969 m.), pagal kurį 1981 m. buvo sukurtas vaidybinis filmas. Fowlesas kritiškai pastebėjo, kad nė vienas britų mokslininkas Anning vardu per jos gyvenimą nebuvo pavadinęs kokios nors rūšies.
Tačiau 1840 m. šveicarų kilmės amerikietis iškastinių žuvų ekspertas Louisas Agassizas jos vardu pavadino dvi iškastinių žuvų rūšis - Acrodus anningiae ir Belenostomus anningiae, o kitą pavadino savo draugės Elizabeth Philpot vardu. Agassizas buvo dėkingas abiem moterims už pagalbą, suteiktą jam tiriant ir pažįstant iškastinių žuvų pavyzdžius, kai jis 1834 m. lankėsi Lyme Regis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Marija Anning?
A: Mary Anning buvo XIX a. pradžios britų fosilijų kolekcininkė, prekiautoja ir paleontologė.
K: Kokių svarbių atradimų ji padarė?
A: Ji padarė daug svarbių radinių, įskaitant pirmąjį teisingai identifikuotą ichtiozauro skeletą (Temnodontosaurus platyodon), du pirmuosius kada nors rastus pleziozauro skeletus (Plesiosaurus dolichodeirus), pirmąjį pterozauro skeletą, rastą ne Vokietijoje (Dimorphodon macronyx), ir keletą svarbių žuvų fosilijų. Ji taip pat pastebėjo, kad juros periodo jūrose egzistavo anksčiau nežinomos gyvybės formos, kurios visos jau seniai išnyko.
K: Kaip jos darbai prisidėjo prie XIX a. pradžios mokslinės biologijos?
A: Jos darbas buvo labai svarbus XIX a. pradžios mokslinės biologijos plėtrai, nes ji neabejotinai įrodė, kad anksčiau nežinomos gyvybės formos egzistavo juros periodo jūrose, kurios visos buvo seniai išnykusios.
Klausimas: Kodėl tuo metu ji negalėjo visapusiškai dalyvauti mokslo bendruomenės veikloje?
A: Jos lytis ir socialinė klasė - tėvai buvo neturtingi religiniai disidentai - neleido jai visapusiškai dalyvauti XIX a. pradžios Anglijos mokslo bendruomenėje, kurioje dominavo turtingi anglikonų džentelmenai.
K: Kaip Tomas Birčas padėjo Marijos Anning šeimai?
A: Pastebėjęs jų skurdą, Birchas suorganizavo savo fosilijų kolekcijos pardavimą aukcione ir skyrė jiems 400 svarų sterlingų. Tai ne tik suteikė labai reikalingų lėšų, bet ir padidino jų žinomumą geologų sluoksniuose.
Klausimas: Kaip Viljamas Buklandas padėjo Marijai Anning finansiškai?
A: Po to, kai dėl neprotingų investicijų ji prarado 300 svarų sterlingų, Bucklandas suorganizavo jai 25 svarų sterlingų metinę valstybinę pensiją.
K: Kas lėmė jos mirtį?
A: Mary Anning mirė nuo krūties vėžio.
