Mary Anning (1799 m. gegužės 21 d. - 1847 m. kovo 9 d.) - XIX a. pradžios britų fosilijų kolekcininkė, prekiautoja ir paleontologė. Ji užsidirbdavo pragyvenimui, ieškodama ir preparuodama fosilijas turtinguose juros periodo jūros sluoksniuose Lyme Regis, Dorsete, kur gyveno. Ji rado daug svarbių radinių. Tarp jų buvo pirmasis teisingai identifikuotas ichtiozauro skeletas (Temnodontosaurus platyodon), du pirmieji kada nors rasti pleziozauro skeletai (Plesiosaurus dolichodeirus), pirmasis ne Vokietijoje rastas pterozauro skeletas (Dimorphodon macronyx) ir keletas svarbių žuvų fosilijų.

Jos stebėjimai buvo labai svarbūs atrandant, kad belemnitų fosilijose yra suakmenėjusių rašalo maišelių, o koprolitai, tuo metu vadinti bezoarų akmenimis, yra suakmenėjusios išmatos. Kai geologas Henris de la Beche nutapė paveikslą "Duria Antiquior", jis daugiausia rėmėsi Anning rastomis fosilijomis. Jis pardavinėjo atspaudus jos naudai. Jos darbai suvaidino svarbų vaidmenį mokslinės biologijos plėtrai XIX a. pradžioje. Ji neabejotinai įrodė, kad juros periodo jūrose egzistavo iki tol nežinomos gyvybės formos, kurios visos buvo seniai išnykusios.

Dėl savo lyties ir socialinės padėties - jos tėvai buvo neturtingi religiniai disidentai (ne anglikonai protestantai) - Anning negalėjo visapusiškai dalyvauti XIX a. pradžios Anglijos mokslo bendruomenėje, kurioje dominavo turtingi anglikonai džentelmenai. Kai kurie vyrai, su kuriais ji dirbo ir kuriems ji dirbo, pripažino jos nuopelnus, tačiau kai kurie ne.

Nors ji tapo gerai žinoma geologų sluoksniuose Didžiojoje Britanijoje, Europoje ir Amerikoje ir iš geriausių radinių uždirbo daug pinigų, tačiau didžiąją gyvenimo dalį jai sunkiai sekėsi finansiškai. 1818 m. Anning atkreipė turtingo fosilijų kolekcininko Tomo Bircho dėmesį, kai pardavė jam ichtiozauro skeletą. Po metų jis buvo sunerimęs dėl Anning šeimos skurdo, kai ši, norėdama sudurti galą su galu, turėjo parduoti baldus. Birchas suorganizavo savo paties fosilijų kolekcijos pardavimą aukcione, o gautas lėšas (apie 400 svarų sterlingų) perdavė Anningams. Viešas aukcionas ne tik suteikė labai reikalingų lėšų, bet ir padidino Anningų šeimos žinomumą geologų bendruomenėje. Vėliau, 1835 m. dėl neprotingų investicijų ji prarado 300 svarų sterlingų (didžiulę sumą), tačiau ją išgelbėjo 25 svarų sterlingų metinė vyriausybės pensija. Ją suorganizavo kitas jos draugas Viljamas Buklandas. Ankstyvą jos mirtį sukėlė krūties vėžys.

Gyvenimas Lyme Regis ir kasdienė darbo praktika

Mary Anning gimė ir visą gyvenimą praleido Lyme Regis pakrantėje, kur krantus formuoja juros periodo nuosėdos. Ji pradėjo rinkti fosilijas jau vaikystėje kartu su tėvais ir broliais; po tėvo mirties tęsė darbą savarankiškai. Mary kolekcionuodavo radinius po audrų ir nuo nuslinkusių uolienų, naudodama plaktuką, kaltą ir kitus paprastus įrankius. Ji kruopščiai paruošdavo iškastus skeletus: šalindavo uolienų masę, suklijuodavo trūkstamus fragmentus ir restauruodavo eksponatus taip, kad jie tiktų moksliniam aprašymui ar pardavimui.

Mokslinis indėlis ir atradimų reikšmė

Anning atradimai pakeitė supratimą apie praeities gyvūniją ir geologinį laiką. Svarbiausi jos indėliai:

  • Visuomenei ir mokslui pateikė išsamiai išsaugotus jūros roplių (ichtiozaurai ir pleziozaurai) skeletus, kurie padėjo rekonstruoti jų anatomiją ir gyvenimo būdą.
  • Jos pastebėjimai dėl belemnitų rašelinių maišelių ir koprolitų (suakmenėjusių išmatų) padėjo atskleisti, kad fosilijos gali išsaugoti organines struktūras ir suteikti įžvalgų apie mitybą bei ekologiją.
  • Fosilijų rinkiniai, kuriuos ji pateikė mokslininkams, tapo pagrindu iliustruojant ir popularizuojant idėjas apie išnykusias rūšis ir senus pasaulio scenarijus — pavyzdžiui, paveikslas Duria Antiquior vaizdavo senovės jūros gyventojus naudodamasis daugiausia Anning rastais eksponatais.

Santykiai su moksline bendruomene ir pripažinimas

Nors Mary neturėjo oficialaus akademinio išsilavinimo ir negalėjo tapti daugelio mokslinių draugijų nare, jos praktiniai įgūdžiai ir žinios buvo plačiai vertinami. Ji keitėsi pavyzdžiais su žinomais geologais, atsakydavo į jų klausimus ir dažnai parduodavo ar skolindavo radinius muziejams bei kolekcionieriams. Kai kurie mokslininkai užtarė ir materialiai rėmė Anning (pvz., Tomo Bircho aukcionas, Viljamo Buklando surengtas pensijos susitarimas), tačiau dažnai formalūs mokslo publikacijų autorystės kreditai atitekdavo vyrams, kurie aprašė rastus egzempliorius.

Asmeninės ir ekonominės aplinkybės

Anning visą gyvenimą susidurdavo su finansiniais sunkumais: fosilijų rinka buvo nepastovi, pardavimai priklausė nuo lankytojų ir kolekcionierių. Kelis kartus ji prarado dideles sumas dėl nesėkmingų investicijų arba buvo priversta parduoti vertingus eksponatus prastomis kainomis, kad galėtų išgyventi. Nepaisant to, jos darbas ir žinios ilgainiui užtikrino, kad daug jos rastų fosilijų pateko į svarbiausias kolekcijas ir prisidėjo prie geologijos plėtros.

Paveldas ir atminimas

Mary Anning paliko ilgalaikį paveldą: jos rastos fosilijos saugomos muziejuose ir naudojamos mokslo tyrimuose, jos istorija įkvėpė knygas, straipsnius ir meną. Moderniame kontekste ji tapo simboliu moterų indėliui moksle bei pavyzdžiu, kaip praktinė patirtis ir smalsumas gali reikšmingai prisidėti prie žinių plėtros. Jos gyvenimo istorija dažnai minima populiarioje literatūroje ir kultūroje (pvz., biografinės knygos ir grožinės apysakos), o Lyme Regis ji tebėra viena žinomiausių istorinių asmenybių.

Mary Anning mirė 1847 m. kovo 9 d.; jos mirtis buvo siejama su krūties vėžiu. Nors daug jos darbo buvo pripažinta tik po mirties, šiandien ji dažnai minima kaip viena svarbiausių ankstyvųjų paleontologijos praktikų ir kaip moteris, kuri savo sunkiu darbu ir išmanymu padėjo atskleisti praeities pasaulio paslaptis.