Louis Agassiz — šveicarų biologas, geologas ir glaciologijos pradininkas
Louis Agassiz — Šveicarų biologas, geologas ir glaciologijos pradininkas: jo indėlis į ichtiologiją, ledynų tyrimus ir ginčai dėl evoliucijos bei rasės teorijų.
Jeanas Louisas Rodolphe'as Agassizas (1807 m. gegužės 28 d. – 1873 m. gruodžio 14 d.) gimė Šveicarijoje ir Europoje įgijo išsilavinimą. Jis buvo žymus biologas ir geologas, kurio darbai gamtos istorijos srityje turėjo didelę įtaką tiek Europoje, tiek Amerikoje. Agassiz daug dėmesio skyrė tiek gyvųjų, tiek iškastinių organizmų tyrimams, kaupė gausias zoologines kolekcijas ir diegė griežtą sistematikos bei morfologijos metodiką moksluose.
Agassiz gerai žinomas kaip vienas iš glaciologijos (ledo laukų ir ledynmečių tyrinėjimo) pradininkų: jis aiškiai argumentavo, kad didelė Žemės paviršiaus dalis praeityje buvo padengta plačiais ledo sluoksniais. Jo darbai padėjo suformuluoti idėją apie ledynmečius ir praeities ledynų poveikį kraštovaizdžiui. Taip pat jis didelę reikšmę teikė ichtiologijai ir išskirtiniams fosilijų tyrimams: Agassiz išsamiai nagrinėjo žuvų liekanas ir aprašė daugelį rūšių.
Daugiau konkrečių jo mokslinių darbų pavyzdžių: svarbūs leidiniai apėmė monografijas apie fosilines žuvis ir studijas apie ledynus, kuriose jis rinko stebėjimus, žemėlapius ir nuotraukas, siekdamas pagrįsti idėją apie praeities ledyninę veiklą. Jo sistematinis darbas ir didelės kolekcijos tapo svarbiu pagrindu tolimesniems paleontologijos ir zoogeografijos tyrimams.
Dabar jo reputacija yra sudėtingesnė, nes Agassiz aktyviai kovojo prieš evoliucijos teoriją ir laikėsi klaidingų bei pavojingų idėjų apie žmonių rases. Jis propagavo mintį, kad skirtingos žmonių rasės turi skirtingą kilmę — tai vadinama poligenizmu — ir šios pažiūros vėliau buvo panaudotos paremti rasistinę hierarchiją. Šiuos Agassiz požiūrius ir jų pasekmes XXI a. mokslas ir visuomenė kritiškai vertina. Įdomus Č. Darvino komentaras apie ginčą tarp monogenistų ir poligenistų liko atmintyje:
"...kai evoliucijos principas bus visuotinai pripažintas, o tai neabejotinai greitai įvyks, monogenistų ir poligenistų ginčas mirs tylia ir nepastebima mirtimi".
Įpusėjęs savo karjerą jis lankėsi Harvarda universitete, 1847 m. emigravo į JAV ir netrukus tapo Harvardo zoologijos ir geologijos profesoriumi. Harvarde jis suformavo ir padovanojo dideles mokslines kolekcijas bei ėmėsi organizuoti naują mokslinių tyrimų ir švietimo centrą: vėliau ten įsteigtas Lyginamosios zoologijos muziejus (Museum of Comparative Zoology) tapo vienu svarbiausių zoologijos tyrimų centrų Amerikoje ir išliko reikšmingu moksliniu fondu.
Agassizas daug prisidėjo prie ichtiologijos (įskaitant išnykusias rūšis), sistematikos ir paleontologijos. Jis tyrinėjo tiek gyvųjų, tiek fosilinių žuvų anatomiją, palygino formų įvairovę ir padėjo išgryninti rūšių aprašymo metodus. Be to, jis yra dažnai įvardijamas kaip vienas iš to laikotarpio pagrindinių glaciologijos kūrėjų: glaciologiją, t. y. ledo laukų ir ledynmečių tyrinėjimą, jis skatino mokslinius lauko stebėjimus ir sudėtingų kraštovaizdžio procesų interpretacijas.
- Mokslinė veikla: detalūs monografiniai darbai apie fosilines žuvis, lauko tyrimai ledyninių reliktų, plačios kolekcijos ir jų analizė.
- Pozicija moksluose: išsiskyrė sistematiniais metodais, bet prieštaringomis idėjomis apie žmonių kilmę ir atsisakymu pripažinti evoliuciją.
- Palikimas: daug rūšių, geologinių objektų ir institucijų pavadinta Agassiz vardu; Harvardo Lyginamosios zoologijos muziejaus kolekcijos tebėra vertingos mokslui.
Agassiz mirė 1873 m. Cambridge (Massachusetts) ir paliko dvikryptį paveldą: jo mokslinė įžvalgų įtaka įtakos taksonomijai, paleontologijai ir glaciologijai yra ryški, tačiau jo rasistinės idėjos ir prieštara evoliucijai verčia kritiškai vertinti jo asmeninę ir intelektualią palikimą. Šiuolaikinis mokslas remiasi jo sisteminiais stebėjimais, bet atmeta ir kritikuoja tuos jo teiginius, kurie prieštarauja empirinėms ar etinėms normoms.
Apibendrinant: Agassiz — iškili, bet prieštaringa figūra gamtos moksluose: jo darbai sustiprino žinias apie fosilijas ir ledynus bei padėjo kurti institucijas, tačiau jo moksliniai ir ideologiniai nusistatymai dėl rasės ir evoliucijos turi savo teminę ir etinę kainą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Jean Louis Rodolphe Agassiz?
Atsakymas: Jeanas Louis Rodolphe'as Agassizas buvo Šveicarijoje gimęs ir Europoje išsilavinimą įgijęs biologas ir geologas, žinomas dėl savo gamtos istorijos darbų Europoje ir Amerikoje.
K: Kodėl Agassizo reputacija dabar yra mažiau palanki?
Atsakymas: Agassizo reputacija dabar yra mažiau palanki, nes jis kovojo prieš evoliucijos teoriją ir laikėsi klaidingų idėjų apie žmonių rases.
K: Kaip vadinosi Agassizo idėja apie skirtingas žmonių rases?
A: Agassizo idėja apie skirtingas žmonių rases vadinosi "poligenizmas".
K: Ką Darvinas komentavo apie monogenistų ir poligenistų ginčą?
A: Darvinas teigė, kad "kai evoliucijos principas bus visuotinai pripažintas, o tai neabejotinai greitai įvyks, monogenistų ir poligenistų ginčas mirs tylia ir nepastebima mirtimi".
Klausimas: Kur Agassizas persikėlė 1847 m.?
A: 1847 m. Agassizas emigravo į JAV ir tapo Harvardo universiteto zoologijos ir geologijos profesoriumi.
K: Ką Agassizas padarė ichtiologijai?
A: Agassizas daug prisidėjo prie ichtiologijos, įskaitant išnykusias rūšis.
K: Ką Agassizas rado ir tyrinėjo geologijos srityje?
A: Agassizas sukūrė glaciologiją ir tyrinėjo ledo laukus bei ledynmečius.
Ieškoti