Grandininis ešerys (mokslinis pavadinimas Esox niger) turi keletą pravardžių, pavyzdžiui, Žolės ešerys, Džekas ir Rytų ešerys. Grandininis ešerys yra gėlųjų vandenų medžiojamoji žuvis ir mažiausia Esox (lydekų) šeimos žuvis. Jos natūraliai paplitusios Atlanto vandenyno ir Persijos įlankos pakrantės intakuose, o dėl žvejybos ir žmogaus veiklos kartais buvo introdukuotos į naujas zonas.

Išvaizda ir dydis

Grandininio ešerio kūnas pailgas ir plokščias, su ryškiais grandininiais arba tinkliniais tamsesniais raštais ant šviesesnio fono, todėl ir kilęs lietuviškas pavadinimas. Galva smaili, burna didelė su aštriomis dantimis. Uodegos ir pelekai palyginti mažesni nei kai kurių didesnių lydekų. Suaugę individai dažniausiai yra 25–45 cm ilgio, rečiau užauga iki ~60–65 cm; svoris dažniausiai iki kelių kilogramų. Gyvenimo trukmė laukinėje gamtoje dažniausiai siekia kelis metus (paprastai 6–10 metų), priklausomai nuo buveinės ir žvejybinio spaudimo.

Buveinė ir paplitimas

Šios žuvys gyvena sekliuose, piktžolėtuose ežerų, upelių, potvynių ir atoslūgių upių baseinuose, kur daug slėptuvių augalijoje. Dėl žmogaus įsikišimo grandininiai ešeriai buvo introdukuoti į Ontarijo ir Erio ežerų baseinus bei kitas vietas; tokiuose introdukuotuose vandenyse jie gali daryti poveikį vietinei ichtiofaunai.

Elgsena ir mityba

Grandininiai ešeriai yra sumanūs pasalos medžiotojai — jie slepiasi augalijoje arba panaudodami kontūrus ir staigiu spurtu pagauna grobį. Jie maitinasi iš pasalų ir puola bet ką, kas plaukia šalia: mažas žuveles, varles, vėžiagyvius, vabzdžių lervas, o kartais ir smulkesnius žinduolius ar paukščių jauniklius. Paprastai jie aktyvūs dienos metu, bet gali būti aktyvūs ir prie aušros ar sutemos — elgsena priklauso nuo temperatūros ir šviesos sąlygų.

Veisimosi ypatybės

Veisimosi periodas prasideda pavasarį, kai vandens temperatūra pakyla iki tinkamo lygio. Patinai ir patelės ieško seklių, augalų prisodrintų vietų, kur patelė išleidžia lipnias ikrus ant vandens augalijos. Ikrai prilimpa prie augalų ir lukštenasi per kelias dienas. Jaunikliai iš pradžių minta zooplanktonu, vėliau pereina prie mažų žuvų — jų dieta keičiasi augant.

Žvejyba ir ekologinė reikšmė

Grandininis ešerys yra mėgstama laimikio žuvis tarp sportinių žvejų dėl judrumo ir staigių smūgių. Žvejyboje tinkami lengvi ir vidutinio storio įrankiai, gyvi ar dirbtiniai masalai, kurie imituoja smulkias žuvis. Introdukuotos populiacijos kartais kelia susirūpinimą ekologams, nes šie plėšrūnai gali sumažinti vietinių žuvų ir varliagyvių populiacijas bei pakeisti vandens ekosistemų pusiausvyrą. Todėl kai kuriose vietovėse taikomos valdymo priemonės, įskaitant reguliavimą žvejybos metu ir invazinių populiacijų kontrolę.

Konservacija

Regioniniu mastu grandininiai ešeriai paprastai nelaikomi grėsmės objektu — jie gana paplitę ir prisitaikantys. Vis dėlto jų buveinių nykimas, tarša ir netinkamai kontroliuojamos introdukcijos gali paveikti lokalias populiacijas bei gretimas rūšis. Aplinkosaugos ir žuvininkystės institucijos stebi populiacijų būklę ir, prireikus, įveda valdymo priemones.