Coelurosauria - tai būrys, kuriam priklauso visi teropodiniai dinozaurai, labiau giminingi paukščiams nei karnosauliams. Tai labai įvairi ir evoliuciškai sėkminga grupė, išsiskirianti dideliu morfologiniu ir ekologiniu įvairove — nuo mažų, greit judančių plėšrūnų iki milžiniškų plėšrūnų, kurie dominavo savo ekologinėse nišose.
Tai įvairi grupė, kuriai priklauso tiranozaurai, ornitomimozaurai, kompsognatidai ir maniraptoriai; maniraptoriams priskiriami paukščiai, vieninteliai šiandien gyvenantys coelurosaurų palikuonys. Nors kai kurios linijos, pavyzdžiui didieji tiranozaurai, vėlesnėje evoliucijoje prarado tam tikrus pradinio tipo ilgus galūnių elementus, filogenetiniai ryšiai rodo bendrą kilmę su kitomis coelurosaurų grupėmis.
Plunksnos ir išorinė išvaizda
Visi iki šiol atrasti paravai buvo coelurosaurai, o daugėjančios fosilijos, ypač iš Liaoning (Kinija), rodo, kad plunksnos buvo plačiai paplitusios tarp coelurosaurų. Plunksnų tipai svyravo nuo paprastų „užuomazginių“ (proto) plunksnų iki sudėtingų plunksnų, panašių į šiuolaikinių paukščių. Plunksnų funkcijos galėjo apimti:
- šilumą ir izoliaciją jaunoms ar mažoms rūšims,
- parodomąsias funkcijas ir rūšių atpažinimą,
- sklandymą ar aktyvų skrydį kai kuriems maniraptoriams ir ankstyviesiems paukščiams.
Anatomija ir judumas
Kai kurie diagnostiniai coelurosaurų požymiai yra pailgos rankos ir gerai išsivysčiusios šarnyrinės kulkšnys. Dėl kulkšnies konstrukcijos galimas jos pasisukimas sumažintas, kas padidino efektyvumą bėgant ir manevruojant; tai ypač naudinga judant. Daugelyje coelurosaurų matomas ir proksimalinių rankų, riešo elementų modifikavimas, leidęs atlikti sudėtingesnius judesius—pvz., gaudyti grobį ar modeliuoti plunksnas. Vėlesni linijiniai pokyčiai, kaip ilgos plunksnos ant galūnių bei modifikuota krūtinės ląsta, sutampa su skrydžio vystymusi tam tikruose maniraptoranų kladuose.
Galvos smegenys ir elgesio kintamumas
Atrodo, kad smegenų dalies, kurią užima smegenys, padidėjimas įvyko Coelurosauria ir tęsėsi per maniraptoranų ir ankstyvųjų paukščių evoliuciją. Didesnės smegenų apimtys, palyginti su kūno dydžiu, siejamos su geresnėmis sensorinėmis, koordinacinėmis bei socialinėmis gebomis — tai turėjo biologinę reikšmę plėtojant sudėtingesnį elgesį, grobio paiešką ir galbūt šeimyninį elgesį bei kiaušinių priežiūrą.
Taksonomija, laikas ir paplitimas
Coelurosaurai atsirado viduriniajame–vėlyvajame Juros periodo laikotarpyje ir buvo labai sėkmingi per visą Kretą. Fosilijos rasta visame pasaulyje — Šiaurės Amerikoje, Europoje, Azijoje, Pietų Amerikoje ir Afrikoje — kas rodo platų ekologinį adaptavimą. Grupė apima kelis pagrindinius kladus:
- Tiranozaurai (pvz., galingi teropodai, kai kurios rūšys tapo didžiausiais žemės plėšrūnais),
- Ornitomimozaurai (lengvesni, greiti, dažnai be dantų),
- Kompsognatidai (maži, smulkūs dinozaurai),
- Maniraptoriai (įvairius pokyčius vykdė link skrydžio ir paukštiškumo—čia įeina dromaeosauridai, troodontidai ir avialai/paukščiai).
Evoliucinė reikšmė
Coelurosauria yra kertinis ratas suprantant paukščių kilmę: pažanga nuo paprastų teropodinių kūno konstrukcijų iki sudėtingų plunksnuotų, gerai koordinuotų organizmų paruošė sąlygas skrydžiui ir sėkmingam paukščių radiacijai. Ši grupė iliustruoja, kaip anatominių, elgsenos ir fiziologinių savybių sintezė gali vesti prie naujų gyvenimo formų — šiuo atveju prie vienintelio šiandien gyvenančio dinozaurų palikuonio klado, paukščių, išlikimo ir užkariavimo pasaulio oro erdvės.
Santrauka: Coelurosauria buvo labai įvairi, evoliuciškai dinamiška teropodų grupė, kuriai būdingi plunksnuoti kūnai, įvairios ekologinės strategijos, modifikuotos galūnės ir smegenų padidėjimas — visa tai lėmė paukščių iškilimą kaip vienintelį gyvą šios linijos atstovą.