Tanycolagreus - Šiaurės Amerikos aukštutinės juros periodo kaspinuočių teropodų gentis.
Iškastinį holotipą mokslui padovanojo anoniminis geradarys. Jis yra Padėkos taško instituto kolekcijos dalis ir eksponuojamas Šiaurės Amerikos senovinės gyvybės muziejuje Lehio mieste, Jutos valstijoje. Jį sudaro nepilna kaukolė ir apatinis žandikaulis (apatiniai žandikauliai) bei didžioji dalis postkranijinio skeleto, t. y. už galvos esančių dalių. Pagal šio egzemplioriaus dydį galima spręsti, kad gyvas būdamas jis buvo apie 3,3 m ilgio.
Aprašymas
Tanycolagreus buvo santykinai smulkus, grakštus teropodas su ilga uodega ir lieknomis galūnėmis. Jo kaukolė, nors ir nevisiškai išsaugota, rodo aštrius, dantytus žandikaulius, tinkamus gaudyti smulkesnę sausumos fauną. Rankos turėjo tris judrius pirštus su nagais, o galūnės ir pėdos buvo pritaikytos greitam judėjimui — tai rodo, kad gyvūnas buvo vikrus medžiotojas ar oportunistinis maisto rinkėjas.
Svarbiausi morfologiniai bruožai:
- lieknas, ilgas korpusas ir uodega, padedantys išlaikyti pusiausvyrą;
- trijų pirštų rankos su nagais;
- aštrūs, smulkiai dantyti žandikauliai;
- proporcingai ilgos galūnės, orientuotos į greitį bei manevringumą.
Gyvenamoji aplinka ir elgsena
Tanycolagreus gyveno aukštutinės juros periodo ekosistemose, kur dominuodavo atviri lygumų bei užtvindomų pievų peizažai su upių vaga ir miško salomis. Jis tikriausiai medžiojo mažesnius stuburinius (pvz., lygias palaikus, smulkius dinozaurus ir driežus) bei vabzdžius ir kitus bestuburius. Dėl savo grakščios statybos ir galimų greitų šuolių jis galėjo medžioti smulkesnį grobį aktyviai persekiojant arba gaudyti jį spąstais ir staigiais judesiais.
Klasifikacija ir mokslinė reikšmė
Tanycolagreus priskiriamas prie mažesnių teropodų, o tiksli jo filogenetinė padėtis yra diskutuotina — kai kurie tyrimai rodo ryšius su ankstyvaisiais coelurosaurais, kiti laiko jį artimesnį įvairioms viesiems ar plėšriosioms teropodų linijoms. Nepaisant to, jo fosilijos yra svarbios norint suprasti smulkių teropodų įvairovę aukštutinėje juroje ir ekologiškus santykius tuometinėse faunose.
Iškėlimo istorija ir eksponavimas
Holotipo atradimas ir perdavimas muziejui leido tyrėjams aprašyti genetį remiantis relatyviai pilnu skeletu, kas yra gana vertinga — dauguma mažų teropodų yra žinomi iš fragmentiškesnių liekanų. Holotipas, kaip minėta, yra Padėkos taško instituto kolekcijos dalis ir viešai prieinamas lankytojams Šiaurės Amerikos senovinės gyvybės muziejuje.
Reikšmė paleontologijai
Tanycolagreus padeda užpildyti žinias apie dinozaurų įvairovę ir ekologiją Morrison tipo faunose bei kitose aukštutinės juros vietovėse Šiaurės Amerikoje. Jis parodo, kad tuo pačiu metu su stambesniais plėšriaisiais dinozaurais egzistavo ir smulkesnės, specializuotos plėšrūnų rūšys, užimančios savo ekologines nišas.
