Mediniai paparčiai: apibrėžimas, rūšys ir paplitimas
Atraskite medinius paparčius: apibrėžimas, rūšys, paplitimas ir biologija — dideli lapai, sporos ir atogrąžų buveinės nuo Australijos iki Naujosios Gvinėjos.
Mediniai paparčiai - tai didelė grupė paparčių, kurių forma primena medį. Jie priklauso paparčių poklasiui, kuris, remiantis DNR sekų analize, yra monofilinis. Šį poklasį dažnai sieja su aukštu, stiebą primenančiu augalijos tipu — todėl paprasta atpažinti medinį paparčių atstovą net ir iš tolo.
Mediniai paparčiai ir kai kurie kiti paparčiai su šliaužiančiais šakniastiebiais sudaro Cyatheales paparčių grupę (kaip poklasį ar eilę). Šioje grupėje medžio pavidalo habitas evoliucionavo keletą kartų. Jie gali užaugti iki 20 metrų aukščio, o jų viršūnėje - dideli lapai. Daugeliu atvejų „kamieną“ sudaro ne sumedėję audiniai, o stora, pluoštinė šaknų masė bei likę lapkočiai, kurie suteikia išorinę stiebo struktūrą.
Morfologija
Medinių paparčių lapai (smerliai) paprastai būna labai dideli ir daugialypiai, dažnai šakoti arba sudaryti iš daugelio lapelių. Jauni lapai būna susisukę į ritinius (vadinami „fiddleheads“ anglų kalba), kurie augant palaipsniui išsiskleidžia. Kamienas nėra sudarytas iš tradicinių sumedėjusių medienos sluoksnių kaip žydinčių augalų medžių kamienas — vietoje to kamieną palaiko pluoštinė šaknų masė, kuri plečiasi paparčiui augant. Išorinė paviršiaus tekstūra gali būti pūkuota arba su žvynais, priklausomai nuo rūšies.
Rūšys ir taksonomija
Nežinia, kiek yra medinių paparčių rūšių, tačiau tikėtina, kad jų yra apie tūkstantį. Kai kurios gerai žinomos gentys yra Cyathea, Dicksonia, Cibotium, Alsophila ir kt. Naujojoje Gvinėjoje per kiekvieną botaninį tyrimą atrandama naujų rūšių. Taksonomiškai mediniai paparčiai yra įvairūs: kai kurios linijos yra artimesnės vienai kitai pagal DNR sekas, o kitos panašumo atžvilgiu pasirodė esant savarankiškai išsivysčiusiomis arborescentinėmis formomis.
Paplitimas ir buveinė
Mediniai paparčiai auga atogrąžų ir subtropikų zonose, taip pat vidutinio klimato atogrąžų miškuose Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose netoliese esančiose salose. Kelios gentys paplitusios toliau, pavyzdžiui, Culcita pietų Europoje. Dažnai jie auga drėgnose, šešėlingose miško paklotėse, upių slėniuose arba rūgščiose, organinėmis medžiagomis turtingose dirvose. Daug rūšių priklauso nuo pastovios drėgmės ir miškingos aplinkos.
Dauginimasis ir gyvenimo ciklas
Kaip ir visi paparčiai, mediniai paparčiai dauginasi sporomis, išsiskleidžiančiomis sporangijose, esančiose apatinėje lapų pusėje. Sporangijos dažnai išsidėsto grupėmis (sorais), kuriuos saugo apsauginiai žvyneliai arba nervūra. Išspirtos sporos patekusios į tinkamas sąlygas sudygsta, susidaro sporofitai ir gametofitai — paparčiams būdingas kintantis gyvenimo ciklas tarp diploidinės sporofito stadijos ir haploidinės gametofito stadijos.
Evoliucija ir fosilijos
Mediniai paparčiai yra senos kilmės grupė — fosiliniai radiniai rodo, kad paparčių giminės, panašios į medinius paparčius, egzistavo jau prieš milijonus metų. Medžio pavidalo habitas evoliucionavo kelis kartus nepriklausomai skirtingose linijose, todėl išvaizda gali būti panaši, nors kilmė skiriasi.
Ekologinė reikšmė ir panaudojimas
Mediniai paparčiai atlieka svarbų vaidmenį miškų ekosistemose: jie suteikia buveines vabzdžiams, paukščiams ir kitiems organizmams, padeda išlaikyti drėgmę dirvos paviršiuje ir prisideda prie organinės medžiagos kaupimosi. Kai kurios rūšys auginamos kaip dekoratyviniai augalai sodininkystėje ir kolekcijose, ypač tropinių ir botanikos sodų ekspozicijose. Vietinės bendruomenės kai kuriose salose naudojo tam tikras rūšis vietinei statybai, apdailai ar tradicinei medicinai.
Grėsmės ir apsauga
Daugelis rūšių turėjo išnykti per pastarąjį šimtmetį, nes žmonės iškirto miškų buveines. Pagrindinės grėsmės — miškų kirtimai, žemės ūkio plėtra, urbanizacija, klimato kaita ir neatsakingas rinkimas iš laukinės gamtos. Siekiant išsaugoti medinius paparčius, būtinos apsaugos priemonės: buveinių saugojimas, draustinių kūrimas, tikslinė apsaugos programa retiems ir endeminiams taksonams, bei edukacija. Taip pat veikia ir eks situ apsauga — dauginimas botanikos soduose bei kolekcijose.
Apibendrinant, mediniai paparčiai yra įspūdinga, biologine įvairove turtinga paparčių grupė, kurią verta saugoti tiek dėl ekosisteminių funkcijų, tiek dėl mokslinių ir kultūrinių priežasčių.
Medinis papartis miške, Naujoji Zelandija
Mediniai paparčiai Logano botanikos centre, Galovėjuje
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra medžio papartis?
Atsakymas: Mediniai paparčiai - tai didelė grupė paparčių, kurių forma panaši į medį ir kurie priklauso Cyatheales grupei.
K: Kokio aukščio gali užaugti mediniai paparčiai?
A: Mediniai paparčiai gali užaugti iki 20 metrų aukščio, nors daugelis jų yra daug žemesni.
K: Kokio tipo miškus apatinės juros periode daugiausia formavo mediniai paparčiai ir cikados?
A: Žemutinės juros periodo anglies miškus daugiausia sudarė mediniai paparčiai ir cikados.
K: Kur auga mediniai paparčiai?
A: Mediniai paparčiai auga atogrąžų ir subtropikų zonose, taip pat vidutinio klimato atogrąžų miškuose Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose netoliese esančiose salų grupėse. Kelios gentys, pavyzdžiui, Culcita pietų Europoje, auga toliau.
Klausimas: Kaip mediniai paparčiai dauginasi?
A: Kaip ir visi paparčiai, mediniai paparčiai dauginasi sporomis, kurios išsivysto sporangijose, esančiose apatinėje lapų pusėje.
K: Kuo jų augimas yra unikalus, palyginti su žydinčiais augalais? A: Skirtingai nei žydintys augalai, mediniai paparčiai augdami nesudaro naujų sumedėjusių kamieno audinių. Kamieną palaiko pluoštinė šaknų masė, kuri plečiasi mediniam paparčiui augant.
Klausimas: Kiek medinių paparčių rūšių yra apytikriai? A: Nėra tiksliai žinoma, kiek yra medinių paparčių rūšių, bet tikėtina, kad jų yra apie tūkstantį.
Ieškoti